Skip to main content

Main menu (english)

  • Collections
  • About
  • Projects
Home
  • en
  • lt
Excerpt
Radiacijos įtaka Lietuvos klimatui 171 Su nurodytaisiais albedo pasiskirstymo ypatumais siejasi ir žemės paviršiaus absorbuojamos radiacijos dydžiai, pavaizduoti 73 pav. žemėlapyje. Kaip matyti iš žemėlapio, per metus absorbuojamos Lietu- vos ribose …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
172 Lietuvos klimatas radiacijos patenka mažai. Absorbavimo dydis žiemą vos pasiekia 7— 9 kkallem?. o Per du pavasario mėnesius, balandį ir gegužę, absorbuotoji radia- cija išauga vidutiniškai iki 18 kkal/om?. Jos maksimumas (19— 20 kkal/em?) būna …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Radiacijos įtaka Lietuvos klimatui 173 ga dėl labai didelių albedo svyravimų. Iš pirmo žvilgsnio netgi sunku pamatyti bendrą jo kitimų dėsningumą. Vis dėlto toks dėsningumas yra: radiacinis balansas mažėja rytų link. Visoje teritorijoje balansas yra …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
174 Lietuvos klimatas Radiacinio balanso dydis per metus keičiasi nuo teigiamų reikšmių vasarą iki neigiamų — žiemą. 76 pav. parodyta metinė radiacinio balanso eiga Raseiniuose. Nuo kovo mėnesio pradžios radiacinis balansas pasidaro teigia- mas — žemė …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Radiacijos įtaka Lietuvos klimatui 175 lanso reikšmės tenka gruodžiui — tamsiausiam metų laikui. Neigiamo balanso periode paviršius smarkiai atšąla. Baltijos pajūrio (Palangos) metinė radiacinio balanso eiga parody- ta 77 pav. Čia neigiamas balansas yra …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
176 Lietuvos klimatas || Panevėžys 1 / I l Varėna o 2 į ra Nat 2 | I OK = aj LS A J ba Pankai ae. | | "15 | | < / no SALA 78 pav. Garingumas (/) ir šilumos sueikvojimas garavimui (2) šiltuoju metų laiku (pagal G. Kasperavičienę, …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Atmosferos cirkuliacijos poveikis klimatui 177 garavimui šiltuoju metų laiku. Per teritoriją praeina iš viso viena 21 Rkal izolinija. Kaip patirta iš daugelio tyrimų, šiluma, kurią gauna žemės pavir- šius iš radiacijos, gali būti sunaudota tik atmosferai …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
178 Lietuvos klimatas Ciklonai ir juos pakeičiantieji anticiklonai juda gana netvarkingai. Kol kas dar nepavyksta nustatyti jų judėjimo kelių dėsnių, jų kiekio vienoje serijoje ir pan. Jų formavimasis ir judėjimas primena smul- kius sūkurius, …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Atmosferos cirkuliacijos poveikis klimatui 179 Tropinio oro įsiveržimas į Lietuvos ribas yra, palyginti, retas reiš- kinys. Jis atneša ypač aukštas temperatūras. Kaip kinta orų sąlygos Lietuvos teritorijoje įsiveržus skirtingoms cro masėms, parodyta 3-oje …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
180 Lietuvos klimatas masių pamažu išsilygina. Dėl to susilpnėja frontai ir sumažėja kritulių. Krituliai iškrinta silpnų, bet ilgai užtrunkančių lietų pavidalu. Pavasarį ir rudenį sumažėja temperatūrų skirtumas tarp poliaus ir ekvatoriaus, o dėl to vėl …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Atmosieros cirkuliacijos poveikis klimatui 181 teigiama arba artima nuliui temperatūra, rūkais, dulksna ir dažnai silp- na šlapdriba. Vasarą JPO į Lietuvos teritoriją, paprastai, patenka iš šiaurinių anticiklonų pakraščių. Lietuvoje vasarą šitoks oras …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
182 Lietuvos klimatas europinės TSRS dalies pietryčių, rečiau iš Viduržemio jūros rajono. Va- sarą europinės TSRS dalies pietūs yra KTO formavimosi buveinė. Šiam crui įsiveržus į Pabaltijo ribas, oras staigiai atšyla, maksimalinė tempe- ratūra pakyla net …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Fiz.-gzeograf. aplinkos įtaka klimatui 183 siais. Pastarasis maksimumas yra būdingas kaip tik jūriniam klimatui ir yra susijęs su betarpiška Baltijos jūros įtaka. Visą Lietuvos teritoriją aplamai Baltijos jūra veikia tik sustiprin- dama Vakarų Europos …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
184 Lietuvos klimatas Baltijos jūros įtaka pasireiškia meridianinėje saulės ir dangaus skliau- to sumarinės radiacijos izolinijų eigoje, taip pat meridianinėje sausio izo- termų eigoje (83 pav.). 5lentelė Meteorologijos Periodo be | Periodo be |x cEiodo …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Fiz.-geograi. aplinkos įtaka klimatui 185 858 mm per metus. Mažiausiai kritulių per metus iškrinta Joniškėlyje, šiaurrytinėje Žemaičių aukštumos pašlaitėje. Kartenos rajone iškrintančių kritulių kieki prilyginus 10005, Joniškėlyje tas kiekis sudarys tik …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
186 Lietuvos klimatas LIETUVOS KLIMATO APIBŪDINIMAS VIDUTINIAIS METEOROLOGINIŲ ELEMENTŲ DYDŽIAIS Nedidelės mūsų respublikos klimatas formuojasi maždaug vienodų visoje teritorijoje klimatą formuojančių procesų įtakoje. Tai apspren- džia nedidelius …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Vidut. meteorologinių elementų dydžiai 187 Vasaros sezonu galima laikyti, nors ir ne visai tiksliai, tą laikotarpį, kai vidutinė paros temperatūra būna didesnė kaip 159, nes ši temperatūra būdinga šilčiausiam metų laikui. Dienų skaičius su tokia …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
188 Lietuvos klimatas Vilniuje —379, Varėnoje —407 ir net —439. Maksimalių tempera- tūrų tarpe aukščiausia buvo užregistruota Kernavėje, kur ji siekė 435“. Periodas be šalnų Lietuvos respublikoje ilgiausias Pajūrio žemumoje. Vidutinės šalnų reikšmės …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Vidut. meteoroioginių elementų dydžiai 189 sia — Kartenoje (1,64). Krituliai yra labai nepastovūs, ir jų kiekiai įvai- riais metais gali labai smarkiai skirtis. Pavyzdžiui, Vilniuje lietingais metais (1945) buvo užregistruota 840 mm, o sausais (1888 m.) …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
190 Lietuvos klimatas dar spalyje (Panevėžyje — X.12). Pravartu pažymėti, kad dienomis su sniego danga laikomos tokios dienos, kai daugiau kaip 500; matomo ploto dengia sniegas. Vėliausia sniego danga pasirodo Vidurio žemu- mos pietuose (Kapsuke XII. …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Vidut. meteorologinių elementų dydžiai 191 se—9,1 mb ir mažiausios—8,5 126— Zarasuose, Vilniuje, Panevėžyje ir Šiau- liuose. Metinėje eigoje minimumas tenka vasario mėnesiui (Zarasuose— 3,7, Palangoje—4,7 mb), o maksimumas stebimas liepos mėnesį (Tel- …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
192 Lietuvos klimatas 4 100 2, 90, Jiai |$ T TN -—— nu — sŲ L1- = 80 | TAN …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Kiimato ypatumai atskirais sezonais 193 suomet dengia žemi švininės spalvos tankūs debesys, kurie iki 8095 laiko išbūna virš Lietuvos teritorijos. Vėjas žiemą dažniausiai pučia iš pietų ir neretai greičiau kaip 6 m/sek. Audringi vėjai žiemą dažnai būna su …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
194 Lietuvos klimatas liūties metu iškrito 156,1 mm kritulių. Vasaros metu Lietuvoje vidutiniškai priskaitoma 15—16 dienų su audromis, o per metus — 15—22. Reti aud- rų atvejai Lietuvoje žinomi ir žiemą. Rugsėjo mėnesį saulės spinduliai silpniau veikia …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Geografinių pavadinimų rodyklė Širvintų plynaukštė 106, 116 Šyšos upė 142, 215, 254 Šlapaučiznos pelkė 364 Šlavės upelis 55, 62, 66 Slynos upelis 230 Šukionys 135 Sumskas 381 Šunijos upelis 36 Šušvės baseinas 214 Sušvės upė 224 Švaginės upė 106 Švedai 33 …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Geografinių pavadinimų rodyklė 493 Užnemunės žemuma 105, 108, 214, 919, 242, 246, 333, 463 Užpaliai 379 Užubaliai 135 Užventis 36, 136, 139, 332, 376 Užvinčio giria 387 Ūdrija 130 Ūlos baseinas 214 Ūlos upė 76, 121, 124, 125, 238 Vabalninkas 329 …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Geografinių pavadinimų rodyklė Vilkaviškis 329, 377, 388 Vilkija 146, 243, 300, 305, 315, 447 Vilkijos upelis 36 Vilkinio ežeras 426 Vilkiškių Nemuno pralauža 252 Vilkiškių kalvagūbris 83, 103, 217, 251 Vilko ežeras 37 Vilkokšnio ežeras 228 Vilnios lyguma …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Geogralinių 952, 273, 279, 280, 301, 312, 328, 330, 331, 336, 337, 369, 376, 388, 390, 408, 415, 418, 419, 427, 458— 460, 462 Žemaičių kalvarija 68, 136, 137 Žemaičių Vandenskyrinis kalvynas 104, 108, 109, 136, 138, 139, 166, 203, 231, 232, 461 Žemaitija …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
TURINYS Pratarmė 4 1 1 a I. Lietuvos TSR geografinė padėtis . II. Lietuvos teritorijos geografinio pažinimo ir kartografavimo istorijos bruožai III. Lietuvos vietovardžiai IV. VI. Lietuvos geografinės aplinkos raida geologinėje praeityje . …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
497 Lietuvos klimato orai k Lietuvos klimatiniai parajoniai . 5 Trumpas Lietuvos klimato įvertinimas . VII. Vidaus vandenys VIII. XI. XII. Požeminiai vandenys . Upės“ 11 ; Upių tinklo ania Ė Ė Upių baseinai Lietuvos Is ienijojs ir iu adams - Upių padėtis …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View

Pagination

  • First page « First
  • Previous page ‹‹
  • …
  • Page 645
  • Page 646
  • Page 647
  • Page 648
  • Current page 649
  • Page 650
  • Page 651
  • Page 652
  • Page 653
  • …
  • Next page ››
  • Last page Last »
Information

  • About
  • Projects
Heritage

  • Rare books
  • Manuscripts
  • Graphics
  • Virtus
Contacts

  • VU Library
  • Universiteto g. 3, LT-01122, Vilnius
  • Email: skaitmenines.kolekcijos@mb.vu.lt