Excerpt
Kuršių marios 285 12 lentelė Srovių krypčių pasikartojamumas pagal metų sezonus protakoje ties Klaipėda (28 metų laikotarpyje, 13 val. Grinvičio laiku) Žiema Pavasaris Vasara Ruduo Srojės kupono EE dienos | La dienos | “ dienos | “ dienos | LA …
Excerpt
286 Vidaus vandenys eilės. Įtekančios srovės ilgiausiai užtrunka vasarą, kai mažiausias sau- suminis nuotakis. Iš viso įtekančiosios srovės pasireiškia tik tuo metu, kai jūroje pučia daugiau kaip 2 balų stiprumo patvankiniai vėjai. 85,7 9; įtekančiųjų …
Excerpt
Kuršių marios 287 dalyse. Tuo atveju, esant nežymiam sausuminiam nuotakiui, Klaipėdos sąsiauryje kartais gali tekėti silpnos įeinančios srovės. Sprendžiant iš latvių hidrologo A. Pastorso (1953) atliklųjų van- dens apykaitos tarp Rygos įlankos ir Baltijos …
Excerpt
288 Vidaus vandenys Apie įtekančiosios srovės ryšį su vėjo kryptimi ir sausuminiu nuo- tlakiu galima spręsti iš 15 lentelės. Naudojantis 14 ir 15 lentelėmis, galima iš anksto maždaug nuspėti itekančiųjų srovių susidarymą. Iš šių lentelių aiškėja, kad …
Excerpt
Kuršių marios 289 da išmatuotos ištekančiosios srovės greitis paviršiuje siekė net 0,86 m/sek (1954.9.25 d.). Ši srovė susidarė po patvankos, pučiant išilgai didžiosios Kuršių marių ašies 6 balų stiprumo nuotvankiniam SSE vėjui. Litera- tūriniuose …
Excerpt
290 Vidaus vandenys vidutinio stiprumo nuotvankiniam pietų krypties vėjui, kurį protakos ra- įone kartkartėmis pakeičia stiprus vakarų vėjas. Aptartieji pagrindiniai srovių režimo protakoje ties Klaipėda sa- vumai rodo, kad vandens apykaitoje tarp Kuršių …
Excerpt
Kuršių marios 291 dėtingiausiai srovių sistemai. Plati pietinė marių dalis, būdama daugiau izoliuota nuo jūros, yra labai panaši į didelį gėlą ežerą, kuriame vandens cirkuliaciją jau daugiau veikia ir vėjas. Tyrimai parodė, kad jūrinis vanduo skverbiasi į …
Excerpt
292 Vidaus vandenys Srovių greičiai mariose auga artėjant prie Klaipėdos sąsiaurio, kur jie, kaip matėme, kartais pasiekia daugiau kaip 1 m/sek. Centriniame marių ruože didžiausi iki šiol išmatuotieji srovių greičiai nėra didesni kaip 0,34 m/sek …
Excerpt
Kuršių marios 293 drumzlių jūriniam vandeniui, jo skaidrumas kartais siekia daugiau kaip 4 m. Pagal terminį vandens režimą marios primena negilius ežerus. Didesniems temperatūriniams Kuršių marių vandens skirtumams susi- daryti nėra sąlygų. Jos yra …
Excerpt
VIII. LIETUVOS DIRVOŽEMIAI Lietuvos dirvožemiai susidarė ant įvairių dirvodarinių uolienų, ilgą laiką veikiant natūraliam dirvodaros procesui, o pastarųjų amžių būvyje jie patyrė labai stiprų kultūrinimo poveikį. Nagrinėjant mūsų respub- likos …
Excerpt
Lietuvos klimato orai 195 LIETUVOS KLIMATO ORAI Labai įdomu klimato pobūdį išreikšti daugiamečių orų kitimu. Orai yra labai įvairūs, bet vis dėlto tą įvairumą galima parodyti atskiromis, vieningomis grupėmis. Kompleksinės klimatologijos metodu išskiriamį …
Excerpt
196 Lietuvos klimatas 13. Labai šalti orai, kai temperatūra nukrinta nuo —22,5 iki —32,5?. 14. Ypatingai šalti orai su temperatūra nuo —32,5 iki — 42,5". 15. Kraštutiniški šalčiai, kai vidutinė paros temperatūra nukrinta že- miau —42,5". 16. Drėgni …
Excerpt
Lietuvos klimato orai 197 atlydžių pasitaiko paskutinėmis kovo mėnesio dienomis, rudenį — lap- kričio mėnesį, o pajūryje — netgi gruodyje. Vietovėse, nutolusiose nuo Baltijos pajūrio, tokių orų procentas mažesnis; kovo mėnesį Biržuose — WV v VI VII VIII Į …
Excerpt
198 Lietuvos klimatas prasideda lapkričio mėnesį. Jie sudaro Biržuose 4095, Kaune 4105, Druski- ninkuose 3855 ir Dusetose 4495. Šiuo metų laiku žymiai didesni pro- centą sudaro apsiniaukę orai su atodrėkiais. Šie orai — dažnas reiški- nys žiemą. …
Excerpt
Lietuvos klimato orai 199 tus. Sausio mėnesį jie sudaro Šventosios uoste — 24,20,, o Duseto- se-— 7.1: Mažai debesuotų orų rudenį smarkiai sumažėja ir per visą žiemą kontinente jų iš viso nebūna. Biržuose mažai debesuotų orų nuo spa- lic iki lapkričio …
Excerpt
200 Lietuvos klimatas Daugiausia mažai debesuotų dienų būna pajūryje, kur tokių orų procentas (įskaitant dienas su kamuoliniu debesuotumu) atskirais mė- nesiais labai didelis. Nidoje birželio mėnesį mažai debesuotų orų bū- na 5905, Klaipėdoje — 4595. …
Excerpt
Lietuvos klimatiniai parajoniai 201 Pajūryje šaltų orų žymiai mažiau. Pavyzdžiui, labai šaltų orų Du- setose būna 3,50, o Šventosios uoste jų iš viso tik 0,395, t. y. jie pasitaiko maždaug vieną kartą per 10 metų. Žymiai šaltų ir vidutiniš- kai šaltų orų …
Excerpt
202 Lietuvos klimatas Panagrinėjus orų grafikus (96—100 pav.), kur «orų» sąvoka su- prantamas sudėtingas meteorologinių sąlygų kompleksas, galima pa- stebėti klimato skirtumus tarp jūrinių ir kontinentinių stočių. Konti- nente pastebima aiški II tipo, …
Excerpt
Lietuvos klimatiniai parajoniai 203 cinis periodas ilgas, bet pavėlavusios šalnos gali neigiamai paveikti kai kurių žemės ūkio kultūrų vystymąsi. Baltijos jūros įtaka tikriausiai apsiriboja Kuršių Neringa ir Pajū- rio žemuma su Nemuno delta. Rytinę šio …
Excerpt
204 Lietuvos klimatas susidaro sąlygos kritulių kiekiui sumažėti užuovėjinėse Žemaičių ir Sū- duvos aukštumų dalyse. Vietomis metinė kritulių kiekio suma sumažė- ja iki 500 mm. Advekcinių kritulių sumažėjimo negali kompensuoti net- gi pakankamai …
Excerpt
Trumpas Lietuvos ' klimato įvertinimas 205 galima charakterizuoti vidutinių paros temperatūrų suma. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste pagal dvidešimties metų duomenis, gautas vidutinis skai- čius 2693“. O dienų su vidutine aukštesne kaip 107 paros temperatūra …
Excerpt
VII. VIDAUS VANDENYS Per metus iškritusių Lietuvoje kritulių vanduo išsieikvoja trejopu būdu. Didesnė jo dalis išgaruoja, o mažesnė įsisunkia į požemį bei nu- teka paviršiumi. Vanduo garuoja betarpiškai iš dirvos paviršiaus arba, patekęs į dirvožemį, …
Excerpt
Požeminiai vandenys 207 nenaudojami nei pramonei, nei buitiniams reikalams. Jie labai reikš- mingi dirvožemio ir augalijos gyvenime. Žymiai pastovesnio pobūdžio gruntiniai vandenys, kurie sudaro po- žemines tėkmes, iš lėto tekančias nepralaidaus sluoksnio …
Excerpt
208 Vidaus vandenys palaidotuose slėniuose. Jie čia susitelkę į daugybę atskirų nedidelių po- žeminių tėkmių ir baseinų, turinčių skirtingus vandens lygius. Juos skiria požeminės vandenskyros, dažnai nesutampančios su paviršinėmis vandenskyromis. Atskiri …
Excerpt
Požeminiai vandenys 209 čia pasiekia iki 300 mg//. Taip pat labai silpnai mineralizuoti kopų ma- syvų gruntiniai vandenys. Daugiau mineralizuoti vandenys yra proksi- malinio zandro iliuvioglacialinėse srityse (Pietryčių lygumos šiaurva- karinė juosta), …
Excerpt
210 Vidaus vandenys rajonų sąlygomis. Jų tarpe reikia skirti kvarterinius tarpmoreninius po- žeminius vandenis ir pagrindinių uolienų vandenis. Kvarteriniai požemi- niai vandenys laikosi smėlinguose-žvyringuose tarpmoreniniuose sluoks- niuose, …
Excerpt
Upės. Tinklo tankumas 211 skirose jos dalyse upių tinklo tankumas gerokai skiriasi nuo nurodyto vidutinio dydžio. Panagrinėjus atskirus upių baseinus, esančius skir- tingose reljefo ir drėkinimo sąlygose, pasirodo, kad tankiausią upių tink- 14 turi …
Excerpt
212 Vidaus vandenys Lietuvoje lygus 0,40 km/km?, nesunku apskaičiuoti, kad sumarinis upių ir upelių ilgis Lietuvoje yra apie 26000 km. Vidurio žemumoje vienas upeliukas surenka vandenis vidutiniškai iš 8 Rm2 ploto. Šį skaičių lai- kant vidurkiniu visai …
Excerpt
Upės. Baseinai ir vandenskyros 213 riuo senovėje vandenys plūdo į pietus, į Polėsės žemumą. 1824—1859 m. buvo iškastas Augustavo kanalas, sujungęs Nemuną su Bebro upe per J. Ančios ir Netės upes. Šis kanalas irgi eina senslėniu, kuriuo, pradė- jus tirpti …
Excerpt
214 Vidaus vandenys (395 km?), Aitros (233 km2) baseinais. Šešuvio baseine dar išsiski- ria nemaži trečiosios eilės Šaltuonos, Ančios, Agluonos baseinai. Užnemunės lygumą bei dalį Sūduvos aukštumos drenuoja didelis Sešupės baseinas (6068 km?) su antrosios …