Excerpt
374 Lietuvos pelkės pelkių yra žemapelkės, o aukštapelkių daugiau pasitaiko didesniųjų ma- syvų tarpe. Lietuva Europos pelkių regioniniame suskirstyme patenka į išgaub- lųjų oligotrofinių pelkių zoną (Kacas, 1946). Bet nors Lietuvos terito- rija …
Excerpt
Pelkių geograiinis paplitimas 375 ploteliai esti žymiai mažesni. Vakarinė sritis dar skirstoma į keturis rajonus. Al. Nemuno deltos rajonas apima Nemuno ir Minijos upių deltas bei prie jų prisišliejančias žemas lygumas (180 pav.). Pelkės už- ima apie 250; …
Excerpt
376 Lietuvos pelkės apylinkėse, o Užvenčio, Šilalės, Šateikių — mažiau. Zemapelkių yra apie 75'5, tarpinio tipo — 705 ir aukštapelkių — 1804. Pažymėtina, kad Že- maičių aukštumoje yra kur kas daugiau aukštapelkių negu panašiame Aukštaičių kraštovaizdyje. …
Excerpt
Pelkių geografinis paplitimas 977 tinentalesnio klimato pelkėms būdingų durpojų (pvz., durpyninio berei- nio). Žemapelkių augalijos dangoje vyrauja pažliugę samaniniai viks- vynai bei gana šlapi viksviniai plynraisčiai. Didžiausia šio rajono pelkė yra …
Excerpt
378 Lietuvos pelkės UTE TTT 3 7 Zemapelkių yra maždaug ši AS 2 sad L 1 : 955, tarpinio tipo — 1005 ir o S k aukštapelkių — 350). Aukš- tapelkės labiau paplitusios šiaurinėje dalyje, o žemapel- kės — pietinėje. Šio rajono pelkės užima plačius tarp- …
Excerpt
Pelkių geografinis paplitimas 379 niausiai užima kemsai, bet ne duburiai (kaip vakaruose). Iš žolinių auga- lų duburiuose labiau paplitusi liūnsargė, o vakaruose vietoj jos, paprastai, auga saidra. Pietrytinėje srityje apygausiai užtinkami …
Excerpt
380 š Lietuvos pelkės dažniau negu kituose užtinkama versminės kilmės pelkių. Čia pelkės nors mažos, bet, paprastai, gilios. Neretai 0,3—0,5 Aa pelkutė būna net 6— 8 m gylio. Sekliųjų klodų maža ir tie patys beveik visada esti ne atskiros pelkės, bet …
Excerpt
Pelkių geografinis paplitimas 381 slėniuose bei plačiuose tarpukalvių kloniuose. Siam rajonui būdingos di- delės pelkės, o mažų, palyginti, nedaug. Durpių klodo storis dažniausiai yra 2—4 m. Daugumos pelkių susidarymas siejasi su gruntinio vandens …
Excerpt
X. LIETUVOS AUGALIJA Plintant kultūriniam Lietuvos landšaitui, pakito ne tik dirvožemių danga. Buvo smarkiai paveikta ir natūralinė Lietuvos augalija. Labiau- siai kultūrinimas palietė miškus. Buvusių miškų vietoj daug kur atsirado pievos, pagrindinių …
Excerpt
Augalijos istorijos buožai 383 Klimato poveikyje augalija keičiasi laipsniškai. Kartu su tuo vienus ekologinius veiksnius iš dalies gali pakeisti kiti ekologiniai veiksniai, ir dėl to augalijos kitimas ne visada pilnai atspindi klimato kitimą. Augalui …
Excerpt
284 Lietuvos augalija atveju ypatingai kreipiamas dėmesys į reliktus — kadaise krašte buvusių kitokių klimato sąlygų gyvuosius liudininkus. Augalijos kitimą istoriniais laikais padeda nušviesti archeologiniai bei istoriniai duomenys, taip pat …
Excerpt
Augalijos istorijos buožai 385 įsikurti mūsų krašte pontiniams augalams, prie kurių priskiriami liek- noji plukė (Anemone silvestris), vėjalandė (Pulsatilla patens), šilagėlė (Pulsatilla pratensis), rytinis katilėlis (Campanula bononiensis), geltonoji …
Excerpt
386 Lietuvos augalija atlantiniai floros atstovai, t. y. drėgno, okeaninio klimato sąlygas ati- tinką augalai, kurių šiuo metu Lietuvoje maža tėra. Prie jų priklauso sotvaras (Myrica gale), dabar augąs tik Priekulės ir Šventosios uosto apylinkėse. Kuršių …
Excerpt
Miškai 387 gebenė lipikė (Hedera helix) ir kukmedis (Taxus boccata), o dabar, kli- matui pasidarius vėl kontinentalesniam, pirmasis iš jų aptinkamas labai retai, tik pietvakarinėje Lietuvos dalyje ir tik vegetatyvioje būklėje, o antrasis augantis laisvai …
Excerpt
888 Lietuvos augalija jonuose ir pelkėtose vandenskyrinėse lygumose. Pavyzdžiui, didžiausiu miškingumu Lietuvoje pasižymi Pietryčių smėlingoji lyguma, kurioje išlikusios dar gana didelės girios, o bendras miškingumas siekia 40— 5005. Miškai dengia …
Excerpt
Miškai 389 184 pav. Rūdninkų girioje yra III boniteto. 340, visų miškų skiriama II bonitetui. Pagal brandu- mą daugiausia yra jaunuolynų (5405). Brandžių ir peraugusių miškų yra tik 7,695. Nors eglynai Lietuvoje šiuo metu nebevyrauja, tačiau jie …
Excerpt
390 Lietuvos augalija Eglynai plačiausiai paplitę Žemaičių aukštumoje ir Lietuvos Vidurio že- mumos vandenskyrų plotuose. Eglynų tarpe šiuo metu vyrauja kiškiakopūstiniai eglynai (maž- daug 4195 bendro eglynų ploto), po jų seka mėlyniniai eglynai (maž- …
Excerpt
Miškai 391 galas gluosvė (Monotropa hipopitys), pataisas varinčius (Lycopodium annotinum) ir kt. Be to, paplitę krūmokšniai — mėlynė, bruknė. Ryškus samanų aukštas, kuriame gausiai auga gužtvė (Hylosomium prolijerum), paprastoji šilsamanė (Pleurozium …
Excerpt
392 Lietuvos augalija Ša ir tik paviršiuje esančios šaknys gauna reikiamą deguonies iekį. Didžiausi pušynų masyvai plyti Lietuvos Pietryčių lygumoje ir Kau- no zandrų plotuose. Jie būdingi taip pat aliuvinėms upių terasėms ir sausų pajūrio smėlynų …
Excerpt
4 Na i JA 4 B m 0 KA > E N Van asi i“ s E e J4 Ž a „2 r Bi , a ž B | s A 2 D 2 > > I 3 . “ 4 == Užvenčio Sp miškai Sa a R . S Š t y t A i ze š 3 ki A D + "1 + AK e LŽ * ) Ra "Dy 8 2 „ 27 Amiškai Aa =* > B ; 2 išnai B— i gs skai - E x = + = R r F Kaunas 22 …
Excerpt
Upės. Ledo reiškiniai ir vandens temperatūra 245 1925 ir 1943—1944 metais. Tais metais Nemunas buvo užšalęs vos tik po kelias dienas. Kitais metais ledo danga išsilaiko nenormaliai ilgai. Per pastaruosius 100 metų Nemunas buvo ilgiausiai užšalęs 1941—1942 …
Excerpt
246 Vidaus vandenys Gegužės mėnesį Lietuvos upės turi vidutiniškai 13,59 temperatūrą. Vėsesnį vandenį (mažiau kaip 139) turi tuo metu Pietryčių lygumos upės, o šilčiausią — Užnemunės lygumos upės. Birželio mėnesį viduti- nė vandens temperatūra apie 179. …
Excerpt
Upės. Nemunas : 247 - nuteka 937,4 km. Tai vidutinio ilgumo upė, užimanti europinėje TSRS dalyje pagal ilgį keturioliktą vietą. Ties Pesočnos vietove Nemuno vardu vadinamas upeliukas susi- jungia su dviem didesniais už save upeliais Uša ir Loša ir nuo čia …
Excerpt
£48 Vidaus vandenys Nemuno nuolydis aukštupio atkarpoje 20 cm/km. Tačiau pasroviui nuoly- dis ne mažėja tolydžiai didėjant upės vandeningumui, o kelis kartus tai padidėja, tai sumažėja. Tai rodo, kad kai kuriose atkarpose Nemuno aukštupiui nėra būdingi …
Excerpt
Upės. Nemunas 249 (Juodoji Ančia 141,5 km, Baltoji Ančia 54 km, Ratnyčia 32 km, Merkys 197,5 km, Strauja 16,5 km ilgio). Kai kur erozijai sunkiai pasiduodanti morena iš viso nepakyla aukščiau upės lygio. Tokiose vietose upė yra smarkiai praplėtusi slėnį …
Excerpt
250 Vidaus vandenys. ja. 4 127 pav. Nemunas vidurupyje Nuo Strėvos žiočių Nemunas daro didelį vingį ir pasuka į vakarų šiaurvakarius. Čia jis patenka į kitą ledyninių vandenų ežero nuosėdomis nuklotą lygumą, tebesitęsiančią net iki Kauno. Vagos dugnas čia …
Excerpt
Upės. Nemunas 251 ir pasiekia vos 25 cm/km dydį. Maždaug nuo Žodiškio upė pradeda įsi- graužti, salpa nyksta, atsiranda viršsalpinės terasės, o vagoje, iki tol smėlingoje, pasirodo akmeninės rėvos, kurių visoje Neries tėkmėje pri- skaitoma apie 40. Šiame …
Excerpt
252 Vidaus vandenys Nemuno vaga žemupyje labai prasiplečia ir seklumose pasiekia 400—500 ir net 600 m plotį. Ilgoje žemupio atkarpoje Nemuno vaga yra sureguliuota ir dirbtiniu būdu perpus susiaurinta. Todėl ir seklu- mose sudarytas gylis, ne mažesnis kaip …
Excerpt
254 ' Vidaus vandenys dugną ir palaikant pastovų gylį, ir todėl tolesnis šakojimasis yra su- stabdytas. Deltoje į Nemuną įteka svarbiausioji Pajūrio žemumos upė Mini- ja (206 km ilgio). Ji įteka į Atmatą per 2 km nuo jos žiočių. Didelėje žemupio atkarpoje …