Excerpt
Natūralioji dirvožemių danga 313 Ao 0— 2 cm — negyvoji miško paklotė; A; 2 18 cm — pilkas priesmėlis; A»B, 18—30 cm — pilkai gelsvas nestruktūrinis rišlus smėlis; A» 30—44 cm — balsvai pilkas rišlus smėlis; A»B> 44—80 cm — tamsiai rusvo priemolio masė, …
Excerpt
214 Lietuvos dirvožemiai Velėniniai karbonatiniai dirvožemiai vystosi normalaus drėgmės re- žimo sąlygose, intensyviai dirvožemiams velėnėjant. Juose jaurėjimas dėl labai karbonatingos dirvodarinės uolienos nepasireiškia arba esti tik užuomazgoje. Tipingų …
Excerpt
Natūralioji dirvožemių danga 315 boja glėjiškumo požymių susidarymu. Tačiau durpei susidaryti trukdo karbonatingi mineralizuoti vandenys, kurie skatina organinių liekanų irimą. Dėl to tokio dirvožemio paviršiuje būna puveninga velėna arba puveninga …
Excerpt
216 Lietuvos dirvožemiai naudojami žemės ūkio reikalams. Tačiau ant sunkesnės mechaninės sudė- ties uolienų jie dažnai būna šlapoki ir vadinami «šaltžemiais». Būdingu tokio velėninio jaurėjimo glėjiško dirvožemio profiliu galima laikyti Vil- kijos rajone, …
Excerpt
Natūralioji dirvožemių danga 317 tekliaus nepalankios sąlygos geresnei augalijai vystytis. Tačiau nusau- sinus ir sukultūrinus, juos galima paversti produktyviais plotais. Aliuviniai užliejamųjų lankų dirvožemiai formuojasi periodiškai už- liejamuose …
Excerpt
218 Lietuvos dirvožemiai procentas mūsų respublikoje nėra didesnis už 1—205 (158 pav.). Dides- nių užliejamųjų lankų plotų yra Nemuno slėnyje, ypač žemupyje, kur jo aliuviniai dirvožemiai sudaro apie 40000 Aa masyvą. Be to, gerų lankų dirvožemių yra ir …
Excerpt
Kultūros poveikis dirvožemiams 319 tus miškus ir ėmus dirvožemius naudoti žemės ūkio reikalams, juose įvyko ir tebevyksta žymūs pakitimai. Ilgainiui tie pakitimai atsispindėjo lizi- nėse, cheminėse ir gamybinėse dirvožemių savybėse. Didžiąją mūsų …
Excerpt
320 Lietuvos dirvožemiai mineralizacijos proceso intensyvumą. Daugiau drėkinamoje vakari- nėje respublikos dalyje mineralizacijos procesas yra lėtesnis, todėl ir dirvožemiai ten turi daugiau organinių medžiagų. Rytinėje respublikos dalyje dėl skirtingų …
Excerpt
Kultūros poveikis dirvožemiams 321 storu dengiančiuoju viršutiniu uolienos sluoksniu, po kuriuo slūgso sun- kus priemolis arba molis, labai dažnai būna per drėgni ir juos reikia sausinti. Šiuo atžvilgiu didelę reikšmę turi viršutinio ariamojo sluoks- nio …
Excerpt
322 Lietuvos dirvožemiai dirvožemio reakcija gali būti įvairi. Dažniausiai ji yra silpnai rūgšti aria- majame sluoksnyje, O einant gilyn, rūgštingumas didėja, ir apie 30—40 cm gylyje reakcija yra ryškiai rūgšti. Šį reiškinį nulemia daugelis prie- žasčių, …
Excerpt
Kultūros poveikis dirvožemiams 323 gali būti neutralizuojamas dėl įvairių priežasčių, kurių tarpe pagrindi- nės yra šios: 1) organinių medžiagų apykaitą vykdančių biocheminių procesų pasikeitimas; 2) mineralizuotų gruntinių vandenų horizonto pa- kilimas …
Excerpt
324 Lietuvos dirvožemiai Be pakitimų, vykstančių dirvožemio profilyje, kultūrinimas sukėlė ir bendresnio pobūdžio pakitimus, ypač dirvožemių denudacijos procesus. alus dinyozEimo paviršių saugojusią miškų dangą ir pradėjus žemę dirbti, labai išryškėjo …
Excerpt
Kultūros poveikis dirvožemiams 325 A; horizonto mase, dirvožemis įgavo pilką spalvą. Ne veltui mūsų liau- dies dainose dažniausiai minima pilka žemelė. Tokiame kultūriniame ariamame dirvožemyje, ypač jo viršutiniuose horizontuose, natūralieji genetiniai …
Excerpt
326 Lietuvos dirvožemiai metodu, 4) hidrolitinis rūgštingumas — Kapeno metodu, 5) karbonatų kiekis — kalcimetru (pagal CO> kiekį), 6) humus — Tiurino metodu, 7) bendrasis azotas — Kjeldalio metodu, :8) ' judrusis fosioras — Kirsa- novo metodu, 9) judrusis …
Excerpt
Kultūros poveikis dirvožemiams 327, daugiau ir bendrojo azoto — 0,1894. Judriojo fosioro — 3,0 mg 100-e gramų dirvožemio, panašiai kaip ir normalaus drėgmės režimo dirvože- miuose. Judriojo kalio yra 10,3 mg 100-e gramų dirvožemio, t. y. tru- putį mažiau …
Excerpt
328 Lietuvos dirvožemiai bazingumas sudaro 790;. Humaus kiekis vidutiniškai sudaro 1,9404, nors įvairiose respublikos vietose irgi yra nevienodas. Šių dirvožemių humingu- mas, kaip matyti iš 162 pav., glaudžiai siejasi su Lietuvos paviršiaus pagrindiniais …
Excerpt
Kultūros poveikis dirvožemiams 329 tose svyruoja be žymesnio dėsningumo. Daugiau augalams prieinamo ka- lio yra Lietuvos Vidurio žemumoje, pavyzdžiui, Vabalninko rajone — 18,5 mg, Vilkaviškio — 18,2 mg, o mažiausi rodikliai gauti Varėnos rajo- ne— 8,1 mg, …
Excerpt
330 Lietuvos dirvožemiai Skeletingumas armenyje sudaro 5,80, o uolienoje — 4405. Vidutinis uolienos karbonatingumas 6—805. Karbonatai išplauti maždaug iki 122 cm. Armens reakcija 5,5 pH, o bazingumas 5195. Šių dirvožemių ar- menyje humaus kiekis menkas — …
Excerpt
Lietuvos dirvožemių rajonavimas 331 2. Centrinės Žemaičių aukštumos rajonas apima Žemaičių Vanden- skyrinį kalvyną ir žymią dalį Vakarinio aukštumos šlaito. Šiame ra- jone dirvodarai didelę įtaką daro aukštas ir kalvotas paviršius, kuris apsprendžia …
Excerpt
332 Lietuvos dirvožemiai natūralių pievų ir ganyklų. Gana žymius plotus (apie 10—1204) čia su- daro pelkiniai dirvožemiai, kuriuose durpės sluoksnis ne plonesnis kaip 50 cm. Jų tarpe nemaža tipingų aukštapelkių. Kitų dirvožemių šiame rajone nedaug. 3. …
Excerpt
Lietuvos dirvožemių rajonavimas 333 molių ir limnoglacialinių molių, pridengtų vienalyčio priesmėlio ar leng- vo priemolio dangos. Karbonatai juose dažniausiai prasideda 40—50 cm gylyje, reakcija artima neutraliai (pH — 6—6,5), bazingumas didesnis kaip …
Excerpt
334 Lietuvos dirvožemiai liniai moliai, pridengti dulkiškų priesmėlių. Nemaža velėninių jaurinių silpnai sujaurėjusių dirvožemių, o vietomis aptinkami velėniniai karbo- natiniai priemolių dirvožemiai. Šiame rajone ryškus dirvožemių kultūri- nimo poveikis. …
Excerpt
Lietuvos dirvožemių rajonavimas 335 dirvožemiais. Kita šio rajono dalis primena aukščiau aptartąjį Zarasų rajoną. 10. Lazdijų-Daugų rajonas apima Dzūkų ir Sūduvos ežeruotąsias aukštumas. Dirvodarą čia veikia kiek mažesni kritulių kiekiai, kiek aukštesnė …
Excerpt
336 Lietuvos dirvožemiai Iš minėtųjų dirvodarinių uolienų, vyraujant labiau išlygintam plačių, nuolaidžių kalvų reljefui, yra susidarę velėniniai jauriniai vidutiniškai ii stipriai sujaurėję dirvožemiai. Dirvožemių profilių moriologiniai požy- miai ir …
Excerpt
IX. LIETUVOS PELKĖS PELKĖDAROS PROCESAI LIETUVOJE Pelkės — neatskiriamas gamtinio Lietuvos kraštovaizdžio elemen- tas. Pelkėmis vadinami perteklingai drėkinami žemės paviršiaus plotai, kuriuos nenusausintus dengia ne plonesnis kaip 30 cm durpių sluoks- …
Excerpt
338 Lietuvos pelkės srityse pelkėjimui sąlygų nebėra. Pelkėjimui sąlygos nepalankios ir Vi- durio žemumos giliai išraižytuose tarpslėniuose. Pelkėjimo procesams pasireikšti didelę reikšmę turi ir dirvožemis, ypač kai kurios jo savybės: mechaninė sudėtis, …
Excerpt
Pelkėdaros procesai 339 164 pav. Pelkės sąlytis su ežeru (Žuvintas) nėse vietose tarpsta plūduriuojantieji augalai: lūgnės, vandens lelijos, plūdės ir kt. (164 pav.). Visose augalų zonosė kasmet kaupiasi daug organinių nuosėdų (durpių, sapropelių), ir …
Excerpt
540 Lietuvos pelkės Zymiai rečiau pelkės susidaro supelkėjus sausumai. Lietuvoje sau- sumos supelkėjimas dažniausiai prasideda perteklingai drėkinamose dau- bose. Yra skiriami du sausumos supelkėjimo atvejai: miškų ir pievų. Pelkėdaros reiškinius miškuose …
Excerpt
Pelkėdaros procesai 341 165 pav. Peikėjantis paversmis ties Kaltinėnais beržynai. Borealio pradžioje ežeruose intensyviai ėmė kauptis silpnai mineralizuoti detritiniai sapropeliai, o seklesniuose vandenyse sukles- tėjo pelkinė augalija. Tuo metu ypač …
Excerpt
342 Lietuvos pelkės pelkėms susidaryti impulsą davė jų kaimynystėje buvę anksčiau susida- rę pelkynai. Taigi Lietuvoje pelkėdaros procesai ypatingai plačiai vyko tik po- ledynmečio pradžioje, kai sąlygos pelkėms susidaryti buvo kur kas palankesnės. Tuomet …