Excerpt
Apie geograi. aplinkos panaudojimą ir keitimą 451 se į žemės paviršių prie Kauno (Jiesios pakrantėse), taip pat moreni- nėse sąnašose didžiulių luistų pavidalu (Skirsnemunės, Valkininkų, Vil- niaus ir Kauno apylinkėse). Ledynų atvilkti luistai labai …
Excerpt
452 Apie geograi. aplinkos panaudojimą ir keitimą mūsų miestų ir nemažas skaičius pramoninių įmonių naudojasi kvarteri- niais vandenimis. Lietuvos kvarteriniai vandenys yra labai skirtingų sa- vybių: yra užterštų, netinkamų naudotis, bet yra ir tokių …
Excerpt
Apie geograi. aplinkos panaudojimą ir keitimą 453 įgyvendinti. Be to, ir užsienio kapitalistai nebuvo suinteresuoti, kad Lie- tuvoje būtų rimtai naudojami vietiniai energetiniai resursai, nes kieto bei skysto kuro importas jiems sudarė didelį pelno …
Excerpt
454 Apie geograi. aplinkos panaudojimą ir keitimą Tarybų Sąjungos dalies ruožu. Atitinkamai pertvarkius Nemuną' ir Nerį, Nemunu galėtų plaukti laivai beveik visame jo ilgyje, o Neris tiktų laivybai mūsų respublikos ribose ar bent tarp Kauno ir Vilniaus. …
Excerpt
Apie geograf. aplinkos panaudojimą ir keitimą 455 daugiau motorinių malūnų. Retkarčiais kolūkiuose ir tarybiniuose ūkiuo- se tenka matyti vėjo turbinų vandeniui iš šulinių pompuoti ir malūn- sparnių akumuliatoriams prikrauti, radijo ir šviesos reikalams. …
Excerpt
456 Apie geograi. aplinkos panaudojimą ir keitimą rintų pelkių plotai vėl supelkėjo, apaugo piktžolėmis ir grįžo į pirmykš- tę būklę. Pasibaigus Didžiajam Tėvynės karui, melioraciniai darbai buvo at- gaivinti. Pirmajame pokariniame penkmetyje reikėjo …
Excerpt
Apie geograi. aplinkos panaudojimą ir keitimą 457 Prieš kurį laiką buvo pastebėta, kad vietomis ir Lietuvoje peri šiau- rinė antis klykuolė. Gerai apsaugotame Žuvinto rezervate įsikūrė gul- bės nebylės ir pradėjo plisti gretimuose ežeruose. Čia bandoma …
Excerpt
XIV. LIETUVOS FIZINIS-GEOGRAFINIS RAJONAVIMAS Nagrinėjant Lietuvos paviršių, klimatą, vidaus vandenis, dirvože- mius ir augalijos dangą, paaiškėjo, kad mūsų respublikos teritorija gam- tinių sąlygų atžvilgiu nėra vienalytė. Įvairių, aukščiau nurodytų …
Excerpt
Vakarų fizinė-geografinė sritis 459 Dėl intensyvaus tekančių vandenų veikimo ir dėl erozijos bazės artumo srityje išliko nedidelis ežerų skaičius. Vakarų srities dirvožemiai labiau praplauti, giliai nukalkėję ir smar- kiau sujaurėję negu kitur. Žemaičių …
Excerpt
460 Lietuvos fizinis-geografinis rajonavimas pločio. Už jo iškyla paplūdimio kopų pylimas — krantinis pylimas, nuo ku- rio į rytus plyti jūrinių terasių lygumos. Kuršių Neringoje jų vietą už- ima vadinamoji palvė, atribota iš rytų aukšto įtvirtintų arba …
Excerpt
Vakarų lizinė-geogratinė sritis 461 Deltos reljefą sudaro aliuvinė žemuma su vos pastebimu paviršiaus nuolydžiu iš rytų į vakarus. Ta žemuma siekia apie 2 m aukščiau viduti- nio marių lygio. Dėl žemų krantų pavasario potvynių metu Nemuno ir Kuršių marių …
Excerpt
462 Lietuvos fizinis-geografinis rajonavimas centravę didžiausi pelkių masyvai, kaip Rekyvos pelkė, Didysis Tyrulis, Praviršulis, Sulinkiai ir kt. Rajono paviršius apklotas priemolingais, priesmėlingais, o vietomis smėlingais velėniniais-jauriniais …
Excerpt
Vidurio fizinė-geografinė sritis 463 gų klonių. Rajonas turi ploniausią Lietuvoje moreninę dangą. Jos storis rytinėje ir vakarinėje dalyse siekia vos 2—5 m ir pasižymi didesniu karbonatingumu. Biržų—Pasvalio apylinkėms būdingas karstinis krašto- vaizdis. …
Excerpt
464 Lietuvos fizinis-geogralinis rajonavimas PIETRYČIU FIZINĖ-GEOGRAFINĖ SRITIS Ši sritis apima Lietuvos pietryčių kalvingas morenines aukštumas ir zandrinių lygumų rajonus. Paviršius čia yra labai įvairus, gana aukštai pakilęs. Jį sudaro labai įvairios …
Excerpt
Pietryčių fizinė-geografinė sritis 465 na su ledynų ir jų tirpsmo vandenų veikla, pasireiškusia šiame rajone minėtosiomis kryptimis. Dirvodarinių uolienų tarpe vyrauja moreniniai priemoliai, nors yra nemaža ir smėlių, ypač pietrytiniame aukštumos …
Excerpt
466 Lietuvos fizinis-geogratinis rajonavimas Xx x paskutiniojo ledyno. Čia vyrauja seni glacialmoriologiniai kraštovaiz- džiai su kalvotu-slėniuotu reljefu. Medininkų aukštuma sudaro tęsinį Aš- menos kalvų, besidriekiančių iš Baltarusijos TSR. Joje yra …
Excerpt
LITERATŪRA Baginskas B, Vazalinskas V, Ruokis V. ir kt. Lietuvos TSR dir- vožemių žemėlapis. Liet. TSR MA. Vilnius, 1951, Baltakytė-Vienožinskienė A. Kai kurie Lietuvos TSR vadinamųjų pre- glacialinių darinių palinologinių tyrimų duomenys. Liet. TSR MA …
Excerpt
468 Literatūra Bieliukas K. ir Krikščiūnas J. Lietuvos TSR ežerų katalogas. Lietu- vos TSR MA Geologijos ir geogralijos instituto fondai. 1953. Bieliukas K. Kai kurių Baltijos aukštumos rajonų Lietuvos TSR teritorijoje ežerų morfologiniai ir …
Excerpt
Literatūra 469 Čepulytė V. Lietuvos TSR reljefo 'morfogenezės klausimu. Liet. TSR MA Dar- bai, serija B, 1, Vilnius, 1956. Čepulytė V. Lietuvos žemės paviršius. Valst. Politinės ir mokslinės literatūros leidykla, Vilnius, 1957. i Červinskas E. Kuršių …
Excerpt
470 Literatūra Griciūtė A. Kai kurie Lietuvos kurortų klimato ypatumai orais. Liet TSR MA Geologijos ir geogralijos institutas. Moksliniai pranešimai, V t., (rusų kalba) Vilnius, 1957. Griciūtė A, Kaušyla K, Styra B, Ščemeliovas V. Lietuvos TSR te- …
Excerpt
Literatūra 471 Kisinas A. Augalų asociacijos ir asociacijų kompleksai Lietuvos pajūryje. Vy- tauto Didžiojo Universiteto Botanikos sodo Raštai, IV t, Kaunas, 1936. Kisnierius J. Lietuvos TSR albio ir cenomanio litologinė charakteristika, Liet. TSR MA …
Excerpt
472 Literatūra Natkevičaitė M. Lietuvos TSR adventyvinė flora. Liet TSR MA Biologijos insti- tuto darbai, I t., Vilnius, 1951. Natkevičaitė M. Daugų ežero vakarų kranto ir Banduragio įlankos aukštesniosios augalijos fitocenologiniai tyrimai. Vilniaus …
Excerpt
Literatūra 473 Purvinas E. ir Grigelytė M. Lietuvos TSR šiaurės-vakarų dalies durpių rūšys ir jų slūgsojimai. Liet. TSR MA Geologijos ir geogralijos instituto Moksliniai pranešimai, VI t., Vilnius, 1957. Puzinas J. Naujausių priešistorinių tyrinėjimų …
Excerpt
474 Literatūra Styra B, Garbaliauskas Č. ir Buzas A. Kai kurios Lietuvos TSR klimato dinaminės charakteristikos. Liet. TSR MA Geologijos ir geografijos institutas, Moksliniai pranešimai, VI t., (rusų kalba), Vilnius, 1957. Ščemeliovas V. Kai kurie …
Excerpt
Literatūra 475 Zvironaitė V. Vyžuonio miškas. Kosmos, XV, Kaunas, 1934. Anexnn B. B. PacruTenbHocTb CCCP B ocHoBHBIx 30Hax, 2-0e max, MockBa, 1951. Besyraos A. A. Jenaubie saTOph: Ha peke Heman. Hayunne Tpynst Focyx. BuJibHioC- CKOrOo yHuBepcHTeTa, T. …
Excerpt
476 Literatūra Memepakos IO. A. w Caunaruna M. H. CoBpeMennsie NIBH3KeEHHA 32MHOH KOphI H MeTOJbI H3yueHHa. BonpocEI reorpabuna. C6opuuk cTaTeii Ana XVIII Mex YHapOJ- Horo reorpadbuueckoro Konrpecca. Hax. AH CCCP, M.-JI., 1956. HeūmraunT M. H. …
Excerpt
Literatūra 477 Bacsac Gy. Pliozūn-und Pleistozanzeitalter im Licht der Himmelsmechanik. Acta Geologica Academiae scientiarum Hungaricae, t. III, fasc. 4. Budapest, 1955. Doss B. Ūber das Vorkommen ėiner Endmorane sowie Drumlins, Oser und Ban- derton in …
Excerpt
478 Literatūra Woldstedt P. Norddeutschland und angrenzenden Gebiete im Eiszeitalter. Stutt- gardt, 1950. Kegel C. et Šataitė V. (1934). Le sprectre phėnologigue d'une praire en Li- thuanie. Acta Phaenologica, 3, 1934, Brooks C. E. P. Climate traugh the …
Excerpt
GEOGRAFINIŲ PAVADINIMŲ RODYKLĖ Agarinio ežeras 37 Agluonos baseinas 213, 214 Aiseto ežeras 261, 426 Aistmarės 83, 88, 91 Aitros baseinas 214 Aklaraisčio pelkė 38 Aklelio ežeras 37 Aklio ežeras 37 Akmenė 32, 37, 134, 149, 368, 377, 449, 450 Akmenės sekluma …
Excerpt
480 Geografinių pavadinimų rodyklė Arklių ragas 143, 282, 292 Asavo ežeras 411 Asvejos ežeras 37 Ašmenos aukštuma 103, 126 Ašmenos kalvynas 250, 466 Ašmenos-Lydos aukštumos 76, 78 Ašmenos plynaukštė 69 Ašvėnai 37 Ašvos upelis 37, 141, 142 Atesiai 38 …