Excerpt
Apie gamtinius kompleksus 421 dinės facijos vaizdas kinta gana greitai, kol pagaliau tos facijos plotas apauga paupinio karklų sąžalyno arba pievinės augalijos bendrija. Panašiai pereinamosios facijos, užimtos laikinų augalijos aglomeraci- jų, pakeičia …
Excerpt
429 Apie gamtinius kompleksus 190 pav. Vidurio žemumos peizažas tikros facijos, sudarančios atitinkamą skaičių regioninių vienetų. Tie fa- cijų deriniai ir sudaro jau minėtuosius aukštesnio rango gamtinius komp- leksus, vadinamąsias apyrubes; facijos yra …
Excerpt
Apie gamtinius kompleksus 423 jonai, kaip jau buvo minėta, grupuojami į fizines-geografines sritis, ap- imančias stambius orogralinius teritorinius vienetus su skirtingomis kli- mato sąlygomis. Keturioliktajame skyriuje pateikiamas Lietuvos …
Excerpt
XII. LIETUVOS GYVŪNIJA LIETUVOS GYVUNIJOS FORMAVIMASIS Lietuvos gyvūnijos istorija prasideda maždaug prieš 15—13 tūkstančių metų, taigi galutinai pasitraukus ledynams iš mūsų teritorijos. Ledynams traukiantis, palaipsniui keitėsi mūsų krašto klimatas, …
Excerpt
Gyvūnijos formavimasis 425 į Baltiją buvo patekęs ir grenlandinis ruonis, kuris vėliau čia visiškai išnyko. Joldijos fazė Baltijos istorijoje užtruko neilgai, vos 700 metų. Sau- sumai pakilus pietinėje Švedijoje, Joldijos jūra prarado ryšį su Šiaurės jū- …
Excerpt
426 Lietuvos gyvūnija temperatūrinis režimas, tokioms rūšims suteikia reikalingą prieglobstį. Baltijos jūros ir jos gyvūnijos istorijos išaiškinimas leidžia suprasti ir daugelį mūsų gėlavandenės faunos bruožų. Kai kuriuose Lietuvos mezotroliniuose …
Excerpt
Gyvūnijos formavimasis 427 Pagrindinis mūsų gėlavandenės gyvūnijos branduolys susiiormavo, be abejo, vėlesniame poledynmetyje, klimatui pakankamai atšilus. Tai liudija tos gyvūnijos sudėtyje esančios ryškios šilumamėgės formos, kurių veisimuisi …
Excerpt
428 Lietuvos gyvūnija 1921 m. apie Sovietską (Tilžę), paskui, 1925 m., apie Šilutę, o dabar jis dažnas visame Kuršių marių plote. Neseniai iš Europos pietryčių į mūsų vandenis pateko ir laibažnyp- lis vėžys. Daug kur jį sąmoningai išplatino pats žmogus. …
Excerpt
Sausuminės gyvūnijos kompleksai 429 rumo, miškų zonos gyvūnija pasidarė labai marga. Tokie bruožai bū- dingi ir Lietuvos gyvūnijai. Iš sausumos stuburinių gausiausiai mūsų respublikoje atstovauja- mos miškinės rūšys, t. y. tos, kurioms miško aplinka turi …
Excerpt
430 Lietuvos gyvūnija Ne mažiau aiškų kompleksą sudaro ir žmogaus palydovai. Tai rū- šys, virtusios žmonių sodybų bei miestų įnamiais. Iš žinduolių čia pri- klauso rudoji ir juodoji žiurkės bei naminė pelė, iš paukščių — langinė ir šelmeninė kregždės, iš …
Excerpt
Sausuminės gyvūnijos kompleksai 431 vėl reaklimatizuotas, o iš dalies pats imigravo į mūsų respublikos teri- toriją iš Nemuno aukštupio Baltarusijoje ir, būdamas griežtoje apsau- goje, palaipsniui plečia savo arealą (191 pav.). Mūsų miškinėje gyvūnijoje …
Excerpt
432 Lietuvos gyvūnija pastebėti, kad kai kurios iš minėtųjų rūšių (baltasis kiškis, baltasis tetervinas, dirvinis sėjikas, juodkrūtis bėgikas ir kt.) plačiai paplitu- sios tundroje; šios rūšys ir Lietuvoje užima biotopus, kurie landšaitiniu požiūriu …
Excerpt
Sausuminės gyvūnijos kompleksai 433 čių, iš kurių ypač būdingi volungė, juodasis strazdas, svilikas, lakštin- gala ir kt. Priešingai šiaurinėms rūšims, kurios traukiasi iš pietinių savo area- lo ribų ir Lietuvoje aiškiai nyksta, kai kurios pietinės rūšys …
Excerpt
434 Lietuvos gyvūnija Kita ryški šios rūšies iliustracija yra dūminė raudonuodegė (Phoeni- curus ochruros), kurios laipsnišką plitimą iš Vakarų Europos į šiaurės rytus galima buvo stebėti jau nuo XVIII a. pabaigos, kai ji pirmą kartą pasirodė Bavarijoje, …
Excerpt
Stuburinių sistematinė apžvalga 435 viena voverių rūšis (Sciurus vulgaris). Bandoma aklimatizuoti Lietuvo- je kaip kailinį žvėrelį tos voverės sibirinę iormą. Seniau mūsų miš- kuose gyvenusi voverė skraiduolė (P/eromys volans) yra naktinis gy- vūnas. Ji …
Excerpt
436 Lietuvos gyvūnija ir Zarasų rajone šiuo metu jau yra gausus. Savo biologija pa- našus į barsuką. Kačių šeimai priklauso lūšis (Lynx lynx). Mūsų miškuose ji nėra dažna. Kiauninių šeimai priklauso dvi kiaunių rūšys (miškinė ir akmeninė), šermuonėlis, …
Excerpt
Stuburinių sistematinė apžvalga 437 Vištinių paukščių yra 6 rūšys. Medžioklės ūkio požiūriu jie visi svarbūs. Visiškai nykstantis paukštis Lietuvoje yra baltasis tetervinas (Lagopus lagopus). Negausus kurtinys (Tetrao urogallus), gyvenantis tik …
Excerpt
438 i Lietuvos gyvūnija (Falco tinnunculus). Naktiniams plėšriesiems priklauso daugelis rūšių, iš kurių stambiausia yra didysis apuokas (Bubo bubo), o mažiausia, vos vieversio didumo žvirblinė pelėda (Glaucidium passerinum). Gausiausi mūsų gyvūnijoje …
Excerpt
Stuburinių sistematinė apžvalga 439 Amiibijos savo veisimusi yra glaudžiai susijusios su vandeniu, į ku- ri deda kiaušinius ir kuriame vystosi jų žiaunotos lervos. Bet subren- dusioje stadijoje tik kai kurios jų rūšys gyvena vandenyje, kitos nuo jo …
Excerpt
440 Lietuvos gyvūnija velinus Jontinalis); jau nuo seno Lietuvos ežeruose tapęs ežerinės žuvivai- sos objektu Peipuso ežero sykas, o vėliau ir ladoginis sykas (Coregonus lavaretus — ežerinės formos); iš Ladogos ežero atgabenta ir įveista Giluičio ežere …
Excerpt
Stuburinių sistematinė apžvalga 44] same Kuršių marių plote). Dideliu biologiniu plastiškumu pasižymi kuo- ja, ešerys, lydeka, dyglės. Dėl to jos labai paplitusios tiek ežeruose, tiek ir upėse. Žūklės atžvilgiu svarbiausias ir kartu savo ichtiofauna …
Excerpt
XIII. APIE GEOGRAFINĖS APLINKOS PANAUDOJIMĄ IR JOS KEITIMĄ Geografinė aplinka būtina visuomenės vystymosi sąlyga. Visuomenė gali egzistuoti tik tada, kai geogralinė aplinka jai teikia pakankamai reikalingų objektų. Kiekvienam žmogui reikalinga maistas, …
Excerpt
Apie geograf. aplinkos panaudojimą ir keitimą 445 Klasinėje visuomenėje žmonės veikia gamtą vadovaudamiesi siau- rais interesais ir stengdamiesi trumpiausiu laiku gauti kuo didžiausią pelną. Dėl to, nors pavieniai įsikišimo į gamtą aktai yra planingi su …
Excerpt
144 Apie geograi. aplinkos panaudojimą ir keitimą Augustas 1557 m. išleistame savo valakų įstaiyme («Ustava na voloki> ). Ziloje senovėje miškas buvo niekieno nuosavybė, ir niekas nedraudė jame skinti skynimų, įrengti margių ir kurti naujokynų. Tai buvo …
Excerpt
Apie geograi. aplinkos panaudojimą ir keitimą 445 jo pelkėti ir durpėti. Padidėjus nešmenų kiekiui upėse, pagausėjo sąna- šų klostymas salpose. Padidėjus upių vandeningumo svyravimams metų būvyje ir susilpninus velėnos-augalijos dangą krantuose, …
Excerpt
446 Apie geograi. aplinkos panaudojimą ir keitimą Tikslesniais duomenimis galima apibūdinti dabartinį Lietuvos kraš- tovaizdį. Šių dienų Lietuvos TSR teritorijoje didžiausi plotai tenka nau- dojamoms žemės ūkyje žemėms (6195; bendro ploto). Apie 2795 už- …
Excerpt
Apie geograi. aplinkos panaudojimą ir keitimą 447 marių arba jūros. Geresnei apsaugai sodybos kartais būdavo įrengiamos ant kalnų arba sunkiai prieinamose, vandenų apsuptose salose ir pusia- saliuose. Gausiuose mūsų krašto piliakalniuose aptinkami keli …
Excerpt
448 Apie geograi. aplinkos panaudojimą ir keitimą Degamųjų dujų tikimasi rasti taip pat ordoviko ir silūro sluoks- niuose. Turtinga žaliavų yra devono sistema. Joje esama dolomitų, gip- sų, mergelių, sunkiai besilydančių molių, kvarcinių smėlių. Dolomitai …
Excerpt
Apie geograf. aplinkos panaudojimą ir keitirną 449 Svarbiausia neogeno mineralinė žaliava — tai kvarciniai smėliai, kurių žymūs ištekliai susitelkę Anykščių miesto apylinkėse ir gretimose srityse. Tai yra geros kokybės smėliai, tinką aukštos vertės …
Excerpt
450 Apie geograf. aplinkos panaudojimą ir keitimą Zvyras yra išimtinai kvarterinės kilmės ir randamas, kad ir nedi- deliais „kiekiais, visur, išskyrus tuos pačius Šakių 1r Joniškio rajonus. Žvyras Lietuvoje plačiai vartojamas gelžbetoniniams gaminiams, …