Excerpt
754 fimodé fecundüm merita , & demerita , exer- cere.Ita quód Sacerdos , qui cft iudex fecrerif- fimus, & fori fecretiffimi,fic cognofcens iftum reum, qui eft teftis fuz accufationis,effe con- tritum , & dolentem de peccatis fuis per. ali- qua figna qua …
Excerpt
Miškai 393 įsivyraujanti bruknė. Toks pavyzdys buvo aprašytas Vyžuonio miške (Žvironaitė, 1934). Lietuvos pietryčiuose, sausuose smėlio dirvožemiuose, plačiai paplitę kerpšiliai. Jie atitinka ne visai stepinių kerpšilių variantą (Pineia clado- niosa …
Excerpt
294 Lietuvos augalija (Anthericum ramosum) ir kt. Daugelis atstovų, jų tarpe ir visi čia išvardintieji, išskyrus avinį eraičinąę, neauga šiaurinėje Lietuvos dalyje. Be to, šiose bendrijose lopiniais auga kerpės (Cladonia silvatica, Cetraria). …
Excerpt
Miškai 395 Iš įdomesnių fitogeografiniu požiūriu augalų tokiuose praretintuose miš- kuose pasitaiko didžiažiedė rusmenė (Digitalis ambigua) ir žinomas vais- tingasis augalas arnika (Arnica montana), kurie Lietuvos šiaurvakarinėje dalyje nėra aptinkami. …
Excerpt
396 Lietuvos augalija Paprastai, būna ir antrasis medžių aukštas. Čia auga šermukšnis, miškinė obelis, paprastoji kriaušė. Būna ryškus ir trakas, kurio vienas būdin- giausių atstovų yra lazdynas. Be to, trake dar auga karpuotasis ožekš- nis, skietmedis, …
Excerpt
Miškai 397 šios ribos skroblas atskiromis salomis dar auga Raguvos, Lėnos ir Grybiškių miškuose. Vakaruose ta riba, kildama į šiaurę, pasiekia Lat- vijos teritoriją, nueidama į pietus nuo Liepojos, o rytuose leidžiasi į pietus per Minską bei Bychovą. Si …
Excerpt
398 Lietuvos augalija 186 pav. Juodalksnynas kaus žolių aukšto būdingas atstovas dilgėlė (Urtica dioica), vietomis gausi paprastoji sprigė (Impatiens noli tangere), kemeras (Eupatorium cannabinum) ir kt. Tipingos tokių miškų bendrijos aprašytos Kazlų …
Excerpt
Miškai 399 tis (Dryopteris thelypteris). Be to, auga vilkdalgis (Iris pseudacorus), o dėl to šio tipo alksnynai dar yra vadinami vilkdalginiais (Alneta irosa). Šiuose miškuose auga ir kiti šlapių vietų augalai — puriena (Caltha palustris), pelkinė …
Excerpt
400 Lietuvos augalija limą čia žmogus dažnai vykdo pakartotinai, tai tokie miškai gali gana pastoviai išsilaikyti. Beržynai ir drebulynai išauga pas mus ir kinivarpų (/ps typographus) išnaikintų eglynų vietoje (Žvironaitė, 1934). Sie miš- kai pasižymi …
Excerpt
Pievų augalija 401 PIEVŲ AUGALIJA Pievų augalijos pobūdis priklauso nuo bendrų klimato ir dirvože- mio sąlygų, o salpose — dar ir nuo upės hidrologinio režimo. Miško zo- nos lygumose pievos savo kilme yra daugiausia sinantropinės, atsiradu- sios Žmogui …
Excerpt
402 Lietuvos augalija Be to, kiekvienoje klasėje dar galima išskirti vadinamuosius halofitinius, t. y. druskožeminius variantus, nors druskožeminių pievų Lietuvoje labai maža. Šis klasifikavimas kartu pavaizduoja pievų bendrijų ryšius su ki- tais žolinės …
Excerpt
Pievų augalija 403 dutiniškai 20—65 cm gilumoje arba net ir paviršiuje), vidutiniuose — giliau (maždaug 1—2 m gilumoje), o aukštuose — labai giliai (dažnai daugiau kaip 3 m gilumoje). Perėjimai iš vieno lygmens į kitą būna laipsniški. Šias skirtingas …
Excerpt
404 Lietuvos augalija bujonius), balanda (Chenopodium album), tvertikas (Erysimum cheiran- thoides) ir kiti, vietomis sudarydami vadinamuosius efemerų sąžalynus (efemeretum). Išilgai upės nusitęsia gluosnių sąžalynai, sudaryti iš Žil- vičio (Salix …
Excerpt
Lietuvos augalija 405 Taj L DUEL I nt 1] T TO2 | IB l IT, NS Šai Ul [A L IZ 0 Ba A 187 pav. Nevėžio žemupio salpos lankų augalija prie Romainių: 1 — gauruotavižynas (Avenetum pubescentis); 2 — eraičinynas (Festucetum pratensis); 3 — pašiaušėlynas …
Excerpt
406 Pievų augalija pubescens) bendrijos. Sausesnių augimviečių gauruotavižynuose gausu geltonžiedės liucernos (Medicago jalcata), tikrojo lipiko (Galium ve- rum), vietomis — pievinės vingiorykštės (Filipendula hexapetala). Priežemyninei juostai būdingos …
Excerpt
Pievų augalija 407 riažolių (skaistažiedė, barškutis ir kt.). Jie artimi sausminiams kiškia- ašarynams ir, panašiai kaip ir pastarieji, yra atsiradę kaip pirmosios pievų asociacijos iškirsto miško vietoje. Apie artimesnę Nevėžio lankų sąsają su miško …
Excerpt
408 Lietuvos augalija kraujažolė (Achillea millejolium), vėdrynų rūšys ir kt. Gerai drenuoja- mose vietose (upių pagrindinių krantų, geležinkelių bei kitokių pylimų šlaituose, dažni yra jau minėtieji kmynynai. Nualintose sausminėse pie- vose dažnai …
Excerpt
Vandens augalija 409 Pleustonui mūsų vandenyse atstovauja tik viena kita rūšis, pavyz- džiui, vandenplūkis (Hydrocharis morsus ranae), plūdenos (Lemna) rūšys. Bentoso augalija mūsų krašto gėluose vandenyse dažnai sudaro ištisas povandenines pievas. …
Excerpt
410 Lietuvos augalija (Phragmites communis), ežerinis meldas (Scirpus lacustris), plačialapis ir siauralapis švendras (Typha latijolia ir T. angustifolia), balinis asiūk- lis ir kt; 6) seklių vandenų augalų juosta, kur edilikatoriais, paprastai, būna …
Excerpt
Smėlynų bei kopų augalija 411 189 pav. Vandeninė augalija Šventosios upėje tarp Luodykščio ir Asavo ežerų SMĖLYNŲ BEI KOPŲ AUGALIJA Didžiausi smėlynai Lietuvoje piyti Baltijos pajūryje ir Pietryčių ly- gumoje. Lietuvos pajūrio ir paupių smėlynų augalija …
Excerpt
412 Lietuvos augalija susidaro augalų asociacijų kovos kompleksai. Tai vadinamųjų baltųjų kopų ir prieškopių augalija. Svarbiausieji smėlį sulaikantieji augalai yra pajūrinė smiltlendrė (Ammophila arenaria) ir smiltyninė rugiaveidė (Elymus arenarius). Šie …
Excerpt
Piktžolių augalija 413 Dirbtiniam smėlio sutvirtinimui, be vietinių augalų, yra panaudoja- mi ir įvežtiniai. Jų tarpe nemažus plotus, ypač Kuršių Neringoje, užima kalninė pušis (Pinus montana), savaime auganti Vakarų Europos kal- nuose. Dažnas mūsų …
Excerpt
414 Lietuvos augalija augalas pirmą kartą Kaune atžymėtas 1899 m., o Vilniuje — 1900 m. Kitas pavyzdys — mūsų upių ir ežerų krantuose dažnai beveik grynus sąžalynus sudarąs ajeras (Acorus calamus). Tai iš Azijos kilęs, mū- sų krašte sėklų neprinokinąs, …
Excerpt
Teritorijos titogeograf. rajonav. klausimu 415 dybinius kiemus. Rečiau pasitaiko kvapioji aniužė (Elsholtzia Patrini), durnaropė (Datura stramonium) ir kt. Kai kurie mūsų priesodybiniai augalai seniau buvo auginami soduose bei darželiuose, o paskui virto …
Excerpt
416 Lietuvos augalija augalijos bruožą — jos pereinamąją padėtį. Be šio kontaktinio tipo, Lie- tuvoje ryškūs ir nurodytiesiems trims iormacijų kompleksams būdingi tipai (kiškiakopūstiniai eglynai, ąžuolynai ir termotiliniai pušynai). Pa- gal jų paplitimą …
Excerpt
XI. APIE GAMTINIUS KOMPLEKSUS LIETUVOS TERITORIJOJE Visuose iki šiol išdėstytuose skyriuose Lietuvos geografinė aplinka buvo analizuojama atskirais jos komponentais. Skaitytojas buvo supa- žindintas, skyrium su Lietuvos žemės gelmėmis, žemės paviršiaus …
Excerpt
418 Apie gamtinius kompleksus nedalijami teritorijos ploteliai, vadinamosios landšaitinės iacijos, Že- miausiojo rango taksonominiai vienetai. Keliaujant per Lietuvą, krinta į akis labai didelis kraštovaizdžio margumas, didelė daugybė įvairiausių …
Excerpt
Apie gamtinius kompleksus 419 bamieji laukai dažnai būdavo užleidžiami. Pamestuose arimuose nega- nomose ganyklose arba nešienaujamose pievose vėl imdavo vystytis natūralios augalų bendrijos, atskiri plotai vėl tarytum grįždavo į ankstes- nę natūralaus …
Excerpt
420 Apie gamtinius kompleksus grupėse. Taip pat nežinoma, kokį plotą Lietuvoje užima šių grupių facijos. Savaime aišku, kad dabartiniame landšafte vyrauja antropogeninės ia- cijos, apimančios ne mažiau kaip 7045 visos teritorijos ploto. Pirminės facijos …