Excerpt
196 Lietuvos klimatas 13. Labai šalti orai, kai temperatūra nukrinta nuo —22,5 iki —32,5?. 14. Ypatingai šalti orai su temperatūra nuo —32,5 iki — 42,5". 15. Kraštutiniški šalčiai, kai vidutinė paros temperatūra nukrinta že- miau —42,5". 16. Drėgni …
Excerpt
Lietuvos klimato orai 197 atlydžių pasitaiko paskutinėmis kovo mėnesio dienomis, rudenį — lap- kričio mėnesį, o pajūryje — netgi gruodyje. Vietovėse, nutolusiose nuo Baltijos pajūrio, tokių orų procentas mažesnis; kovo mėnesį Biržuose — WV v VI VII VIII Į …
Excerpt
198 Lietuvos klimatas prasideda lapkričio mėnesį. Jie sudaro Biržuose 4095, Kaune 4105, Druski- ninkuose 3855 ir Dusetose 4495. Šiuo metų laiku žymiai didesni pro- centą sudaro apsiniaukę orai su atodrėkiais. Šie orai — dažnas reiški- nys žiemą. …
Excerpt
Lietuvos klimato orai 199 tus. Sausio mėnesį jie sudaro Šventosios uoste — 24,20,, o Duseto- se-— 7.1: Mažai debesuotų orų rudenį smarkiai sumažėja ir per visą žiemą kontinente jų iš viso nebūna. Biržuose mažai debesuotų orų nuo spa- lic iki lapkričio …
Excerpt
200 Lietuvos klimatas Daugiausia mažai debesuotų dienų būna pajūryje, kur tokių orų procentas (įskaitant dienas su kamuoliniu debesuotumu) atskirais mė- nesiais labai didelis. Nidoje birželio mėnesį mažai debesuotų orų bū- na 5905, Klaipėdoje — 4595. …
Excerpt
Lietuvos klimatiniai parajoniai 201 Pajūryje šaltų orų žymiai mažiau. Pavyzdžiui, labai šaltų orų Du- setose būna 3,50, o Šventosios uoste jų iš viso tik 0,395, t. y. jie pasitaiko maždaug vieną kartą per 10 metų. Žymiai šaltų ir vidutiniš- kai šaltų orų …
Excerpt
202 Lietuvos klimatas Panagrinėjus orų grafikus (96—100 pav.), kur «orų» sąvoka su- prantamas sudėtingas meteorologinių sąlygų kompleksas, galima pa- stebėti klimato skirtumus tarp jūrinių ir kontinentinių stočių. Konti- nente pastebima aiški II tipo, …
Excerpt
Lietuvos klimatiniai parajoniai 203 cinis periodas ilgas, bet pavėlavusios šalnos gali neigiamai paveikti kai kurių žemės ūkio kultūrų vystymąsi. Baltijos jūros įtaka tikriausiai apsiriboja Kuršių Neringa ir Pajū- rio žemuma su Nemuno delta. Rytinę šio …
Excerpt
204 Lietuvos klimatas susidaro sąlygos kritulių kiekiui sumažėti užuovėjinėse Žemaičių ir Sū- duvos aukštumų dalyse. Vietomis metinė kritulių kiekio suma sumažė- ja iki 500 mm. Advekcinių kritulių sumažėjimo negali kompensuoti net- gi pakankamai …
Excerpt
Trumpas Lietuvos ' klimato įvertinimas 205 galima charakterizuoti vidutinių paros temperatūrų suma. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste pagal dvidešimties metų duomenis, gautas vidutinis skai- čius 2693“. O dienų su vidutine aukštesne kaip 107 paros temperatūra …
Excerpt
VII. VIDAUS VANDENYS Per metus iškritusių Lietuvoje kritulių vanduo išsieikvoja trejopu būdu. Didesnė jo dalis išgaruoja, o mažesnė įsisunkia į požemį bei nu- teka paviršiumi. Vanduo garuoja betarpiškai iš dirvos paviršiaus arba, patekęs į dirvožemį, …
Excerpt
Požeminiai vandenys 207 nenaudojami nei pramonei, nei buitiniams reikalams. Jie labai reikš- mingi dirvožemio ir augalijos gyvenime. Žymiai pastovesnio pobūdžio gruntiniai vandenys, kurie sudaro po- žemines tėkmes, iš lėto tekančias nepralaidaus sluoksnio …
Excerpt
208 Vidaus vandenys palaidotuose slėniuose. Jie čia susitelkę į daugybę atskirų nedidelių po- žeminių tėkmių ir baseinų, turinčių skirtingus vandens lygius. Juos skiria požeminės vandenskyros, dažnai nesutampančios su paviršinėmis vandenskyromis. Atskiri …
Excerpt
Požeminiai vandenys 209 čia pasiekia iki 300 mg//. Taip pat labai silpnai mineralizuoti kopų ma- syvų gruntiniai vandenys. Daugiau mineralizuoti vandenys yra proksi- malinio zandro iliuvioglacialinėse srityse (Pietryčių lygumos šiaurva- karinė juosta), …
Excerpt
210 Vidaus vandenys rajonų sąlygomis. Jų tarpe reikia skirti kvarterinius tarpmoreninius po- žeminius vandenis ir pagrindinių uolienų vandenis. Kvarteriniai požemi- niai vandenys laikosi smėlinguose-žvyringuose tarpmoreniniuose sluoks- niuose, …
Excerpt
Upės. Tinklo tankumas 211 skirose jos dalyse upių tinklo tankumas gerokai skiriasi nuo nurodyto vidutinio dydžio. Panagrinėjus atskirus upių baseinus, esančius skir- tingose reljefo ir drėkinimo sąlygose, pasirodo, kad tankiausią upių tink- 14 turi …
Excerpt
212 Vidaus vandenys Lietuvoje lygus 0,40 km/km?, nesunku apskaičiuoti, kad sumarinis upių ir upelių ilgis Lietuvoje yra apie 26000 km. Vidurio žemumoje vienas upeliukas surenka vandenis vidutiniškai iš 8 Rm2 ploto. Šį skaičių lai- kant vidurkiniu visai …
Excerpt
Upės. Baseinai ir vandenskyros 213 riuo senovėje vandenys plūdo į pietus, į Polėsės žemumą. 1824—1859 m. buvo iškastas Augustavo kanalas, sujungęs Nemuną su Bebro upe per J. Ančios ir Netės upes. Šis kanalas irgi eina senslėniu, kuriuo, pradė- jus tirpti …
Excerpt
214 Vidaus vandenys (395 km?), Aitros (233 km2) baseinais. Šešuvio baseine dar išsiski- ria nemaži trečiosios eilės Šaltuonos, Ančios, Agluonos baseinai. Užnemunės lygumą bei dalį Sūduvos aukštumos drenuoja didelis Sešupės baseinas (6068 km?) su antrosios …
Excerpt
Upės. Baseinai ir vandenskyros 215 bet į Klaipėdos sąsiaurį, jungiantį Kuršių marias su jūra. Hidrologiniu atžvilgiu Kuršių marios dažnai laikomos Nemuno pratekamu lagūniniu ežeru, o Klaipėdos sąsiauris — tikromis Nemuno žiotimis. Ir todėl kai kurie …
Excerpt
216 Vidaus vandenys Jūros ir Dubysos, Dubysos ir Ventos baseinus, kur beupinis ruožas yra vos 2—3 km pločio. Mažiau drėkinamame ir lygesniame šiaurrytiniame Žemaičių aukš- tumos šlaite vandenskyriniai ruožai yra platesni. Dar platesni beupiniai ruožai …
Excerpt
Upės. Padėtis reljefo ažvilgiu ir baseinų konligūracija 27 kuriais atvejais teka net prieš paviršiaus nuolydį. Pavyzdžiui, Minija, nusileidusi nuo Žemaičių aukštumos, neteka tiesiai į jūrą Pajūrio žemu- mos nuolydžio kryptimi, bet pasuka į pietų …
Excerpt
218 Vidaus vandenys Su paviršiaus nuolydžiu visai nesiderina Dubysos upės tėkmė. Ji neteka nei rytiniu šlaitu į rytus Nevėžio žemumos link, nei pietvakari- niu šlaitu Karšuvos žemumos link, bet leidžiasi tos pakilumos viduriu, kuri Žemaičių aukštumą …
Excerpt
Upės. Baseinų hidrografinė sandara 219 kairieji jos intakai daug trumpesni už dešiniuosius ir baseinas irgi yra nesimetriškas. Didžiausia Pietryčių lygumos upė Merkys teka lygumos nuolydžio kryptimi. Į jį įteka didoki intakai iš abiejų pusių. Prie …
Excerpt
220 Vidaus vandenys Upelių skaičius Upelių skaičius | Baseino pavadinimas 3 š š š “ < m Ė = = Ė Šešupės baseinas 736 OK E216 2,5 52 99 | 18 21,9 Jūros baseinas 397 16 118 44 4] 10,7 9 28,5 | Merkio baseinas 268 1,3 64 4,5 17 12,8 6 39,3 Dubysos baseinas …
Excerpt
Upės. Baseinų hidrogralinė sandara 221 ir vidutinis ilgis km 10 lentelė ir vidulinis ilgis Am Š5 2 zz £ Žž 2 S £2 3 2 š š ŽĘ : 5 aš B š E Ž 5 9 = a A EE S: S Ž 2 s E oš =8 S 2 S aaa ak S ks 3 > 5 = = aa ms E s8š 4 31,6 3 57,1 1 308 | 1030 2597 6068 0,43 …
Excerpt
222 Vidaus vandenys Nerį, Nevėžį), patenka į jas beveik stačiu kampu, nes jų nuolydžiai keliasdešimt kartų didesni už priimamųjų upių nuolydžius. Artimų kategorijų upių nuolydžiai žymiai daugiau skiriasi aukštu- mų baseinuose. Todėl upių santakų kampai …
Excerpt
Upės. Vingiuotumas ir saipos 223 giškus, tik ne taip ryškius staigius posūkius į dešinę taip pat prie pat žiočių daro Šešupė. Jūra. Minija, Mituva, turinčios žemupiuose nedidelius nuolydžius. Santakų kampų dėsningumas neišlaikytas Šventosios baseine. De- …
Excerpt
224 Vidaus vandenys Baigiantis gilinamajai erozijai, skersinė cirkuliacija vagoje vis 1a- biau ryškėja, o iškrypstanti upės dinaminė ašis verčia upę stumtis į šoną. Pradėjus stumtis į šoną, upės vagos konfigūracija kinta. Vingiai, paveldėti iš …
Excerpt
Upės. Vingiuotumas ir salpos 225 džio, kurį, savo ruožtu, apsprendžia nuolydis, vandeningumas, ardomų- jų krantų atsparumas ir nešmenų kiekis bei jų mechaninė sudėtis. Pil- rai išaugę upės vingiai — meandros — daugiau neplatėja, o dažnai tik stumiasi …