Excerpt
266 Vidaus vandenys sluoksniuose vykstanti Iotosintezė. Deguonies pasiskirstymui taip pat turi reikšmės ir organinių medžiagų oksidacijos procesai, kurie vyks- ta visoje vandens masėje, bet intensyviausiai priedugniniame vandens sluoksnyje. Savaime aišku, …
Excerpt
Ežerai. Termika ir chemizmas 267 masėje atsiranda mineralizuojantis organinėms medžiagoms ir, nežy- mia dalimi, kvėpuojant vandenyje gyvenantiems gyvūnams. Taip "pat CO> į ežerą gali patekti su gruntiniais ir intakų vandenimis. CO;5 su- naudojamas …
Excerpt
268 Vidaus vandenys Ežerai biologiniu atžvilgiu Kalbant apie ežerus biologiniu atžvilgiu, dėmesys pirmiausia nu- krypsta į žuvis, jų rūšis, nes ežerų žuvingumas labai reikšmingas liau- dies ūkiui, jo šakoms — žuvininkystei ir žvejybai. Lietuvos ežeruose …
Excerpt
Ežerai biologiniu atžvilgiu 269 dugnu, jie smulkūs ir jų labai daug. Jie sudaro vadinamąjį planktoną. Mūsų ežeruose nedaug žuvų, prisitaikiusių misti planktonu, — žuvų planktofagų. Tai seliava, ežerinė stinta, aukšlė. Trečiąja ir bene svarbiausiąja …
Excerpt
270 Vidaus vandenys minta zoobentosas, duodąs daug biomasės. Ypač svarbūs dugninėms žuvims chironomidų vikšrai. Zooplanktono kiekiai metų būvyje labai ne- pastovūs; vasarą būna gausu šakotaūusių vėžiagyvių. Siuose ežeruose lemiamą reikšmę turi deguonies …
Excerpt
Ežerai biologiniu atžvilgiu 271 ežeruose. Ji, be abejo, yra ledynmečio reliktas. Dar mažiau yra papli- tęs sykas. Jis nuo senų laikų gyvena tik Platelių ežere, o kituose eže- ruose (Galvės, Skaisčio, Lūšių) buvo įveistas. Be lašišinių žuvų, seliaviniuose …
Excerpt
272 Vidaus vandenys būdu galima sudaryti palankesnes sąlygas vertingesniųjų žuvų komplek- sui. Didelę reikšmę turi vertingų žuvų nerštaviečių išplėtimas ir apsau- ga. Pagaliau labai didelę reikšmę turi ir ežerų pašarinės bazės pageri- nimas bei maisto …
Excerpt
Ežerai. Vystymasis ir nuosėdos 273 daręs atabradas — vienų siauresnis, kitų platesnis. Be to, daugumo eže- rų dugnas yra išsilyginęs, ir dugną yra užklojęs gana storas dumblo sluoksnis. Kai kuriuose ežeruose yra susikaupę tiek dumblo, jog jie ir vadinami …
Excerpt
274 Vidaus vandenys ir palaiko aukštesnį už paprastąjį. Tuo tikslu didžiausias Lietuvoje Drūkšių ežeras yra užtvenktas ir paverstas talpiu vandens rezervuaru. Ežeruose besikaupiančios nuosėdos, paprastai, skirstomos į alochto- nines, t. y. iš kitur …
Excerpt
Svarbesnieji Lietuvos ežerai 275 139 pav. Drūkšių ežeras - Drūkšių ežeras — didžiausias Lietuvoje. Jo paviršiaus plotas 4500 ha, didžiausias gylis 32 m, vidutinis gylis 10,1 m. Ežero krantinė labai vingiuota, iškraipyta. Ežeras turi sudėtingą dubenį. …
Excerpt
276 Vidaus vandenys Drūkšių ež. prie jo pastačius «Tautų draugystės» hidroelektrinę, paverstas hidroenergijos šaltiniu (139 pvz.). Tauragnų ežeras Lietuvoje yra giliausias. Didžiausias jo gylis 60,5 m., vidutinis — 18,7 m, paviršiaus plotas 490 Aa. Tai …
Excerpt
Svarbesnieji Lietuvos ežerai 277 142 pav. Zaraso ežeras Taip pat rininio tipo yra ir patys didieji Žaliųjų grupės — Kryžiuo- čių, Mažųjų Gulbinų ir Gulbinų — ežerai. Šių ežerų apylinkės labai gra- žios ir sveikos, todėl vilniečių jos neretai lankomos. Šių …
Excerpt
278 Vidaus vandenys įvairios: vandens kietumas (ežerų apylinkėje yra ištisi kalkių klodai), ža- lieji dumbliai, ežerų aplinkos augalinė danga. Lietuvos Pietų rytų ežeryne pažymėtini Trakų grupės ir Daugų grupės ežerai. Iš Trakų grupės svarbiausias Galvės …
Excerpt
Svarbesnieji Lietuvos ežerai 279 vadinamos paliomis. Žuvinto ir Amalvo palios liudija, kad kadaise, traukiantis ledynui, čia būta labai didelių ežerų, tik jie ilgainiui užžėlė, pavirto pelkėmis, durpynais ir išliko tik liekaninių ežerų pavidalu. Jau …
Excerpt
Z80 . Vidaus vandenys ir "septynios salos. Vasaroti vieta puikiausia, nes apylinkės aukštos, sausos, harmoningai miškingos. Platelių ežeras priklauso prie didžiųjų Lietuvos ežerų: jo paviršiaus plotas 1204,6 Aa, didžiausias gylis 46 m, vidutinis — 10,44 m …
Excerpt
Kuršių marios 281 je praeityje jis dar sudarė jūros įlanką. Sausumai lėtai kylant ir jūrai atsitraukus iki dabartinių ribų, ši įlanka žymiai sumažėjo. Jos liekanos dabar ir sudaro šiaurinę marių dalį. Šios marių dalies rytinės pakrantės taip pat yra …
Excerpt
282 Vidaus vandenys 1955). Šis lėtas žemės plutos kilimas taip pat prisideda prie Kuršių ma- rių amžiaus sutrumpinimo. Kuršių marių ilgis iš šiaurės į pietus turi apie 93 Am, o didžiausias plotis siekia apie 46 km. Marių kranto linija nėra labai raižyta, …
Excerpt
Kuršių marios 283 gana gili. Vakariniu pakraščių tęsiasi 3—5 m gylio povandeninis latakas (Panerijos rina), kuriame intensyviausiai cirkuliuoja vandenys. Ties Klaipėda, kur, pereidamos į protaką, Kuršių marios susiaurėja iki 700— 800 m, yra didžiulė …
Excerpt
284 Vidaus vandenys Kuršių marių lygiai priklauso ne tik nuo jūros lygio svyravimų patvankos arba nuotvankos metu, bet ir nuo sausuminio nuotakio kiti- mų. Pavasarį, kai upės iš sausumos suplukdo daugiausia vandens, ma- rių lygis būna aukščiausias, …
Excerpt
Kuršių marios 285 12 lentelė Srovių krypčių pasikartojamumas pagal metų sezonus protakoje ties Klaipėda (28 metų laikotarpyje, 13 val. Grinvičio laiku) Žiema Pavasaris Vasara Ruduo Srojės kupono EE dienos | La dienos | “ dienos | “ dienos | LA …
Excerpt
286 Vidaus vandenys eilės. Įtekančios srovės ilgiausiai užtrunka vasarą, kai mažiausias sau- suminis nuotakis. Iš viso įtekančiosios srovės pasireiškia tik tuo metu, kai jūroje pučia daugiau kaip 2 balų stiprumo patvankiniai vėjai. 85,7 9; įtekančiųjų …
Excerpt
Kuršių marios 287 dalyse. Tuo atveju, esant nežymiam sausuminiam nuotakiui, Klaipėdos sąsiauryje kartais gali tekėti silpnos įeinančios srovės. Sprendžiant iš latvių hidrologo A. Pastorso (1953) atliklųjų van- dens apykaitos tarp Rygos įlankos ir Baltijos …
Excerpt
288 Vidaus vandenys Apie įtekančiosios srovės ryšį su vėjo kryptimi ir sausuminiu nuo- tlakiu galima spręsti iš 15 lentelės. Naudojantis 14 ir 15 lentelėmis, galima iš anksto maždaug nuspėti itekančiųjų srovių susidarymą. Iš šių lentelių aiškėja, kad …
Excerpt
Kuršių marios 289 da išmatuotos ištekančiosios srovės greitis paviršiuje siekė net 0,86 m/sek (1954.9.25 d.). Ši srovė susidarė po patvankos, pučiant išilgai didžiosios Kuršių marių ašies 6 balų stiprumo nuotvankiniam SSE vėjui. Litera- tūriniuose …
Excerpt
290 Vidaus vandenys vidutinio stiprumo nuotvankiniam pietų krypties vėjui, kurį protakos ra- įone kartkartėmis pakeičia stiprus vakarų vėjas. Aptartieji pagrindiniai srovių režimo protakoje ties Klaipėda sa- vumai rodo, kad vandens apykaitoje tarp Kuršių …
Excerpt
Kuršių marios 291 dėtingiausiai srovių sistemai. Plati pietinė marių dalis, būdama daugiau izoliuota nuo jūros, yra labai panaši į didelį gėlą ežerą, kuriame vandens cirkuliaciją jau daugiau veikia ir vėjas. Tyrimai parodė, kad jūrinis vanduo skverbiasi į …
Excerpt
292 Vidaus vandenys Srovių greičiai mariose auga artėjant prie Klaipėdos sąsiaurio, kur jie, kaip matėme, kartais pasiekia daugiau kaip 1 m/sek. Centriniame marių ruože didžiausi iki šiol išmatuotieji srovių greičiai nėra didesni kaip 0,34 m/sek …
Excerpt
Kuršių marios 293 drumzlių jūriniam vandeniui, jo skaidrumas kartais siekia daugiau kaip 4 m. Pagal terminį vandens režimą marios primena negilius ežerus. Didesniems temperatūriniams Kuršių marių vandens skirtumams susi- daryti nėra sąlygų. Jos yra …
Excerpt
VIII. LIETUVOS DIRVOŽEMIAI Lietuvos dirvožemiai susidarė ant įvairių dirvodarinių uolienų, ilgą laiką veikiant natūraliam dirvodaros procesui, o pastarųjų amžių būvyje jie patyrė labai stiprų kultūrinimo poveikį. Nagrinėjant mūsų respub- likos …
Excerpt
Lietuvos klimato orai 195 LIETUVOS KLIMATO ORAI Labai įdomu klimato pobūdį išreikšti daugiamečių orų kitimu. Orai yra labai įvairūs, bet vis dėlto tą įvairumą galima parodyti atskiromis, vieningomis grupėmis. Kompleksinės klimatologijos metodu išskiriamį …