Excerpt
Augalijos istorijos buožai 385 įsikurti mūsų krašte pontiniams augalams, prie kurių priskiriami liek- noji plukė (Anemone silvestris), vėjalandė (Pulsatilla patens), šilagėlė (Pulsatilla pratensis), rytinis katilėlis (Campanula bononiensis), geltonoji …
Excerpt
386 Lietuvos augalija atlantiniai floros atstovai, t. y. drėgno, okeaninio klimato sąlygas ati- tinką augalai, kurių šiuo metu Lietuvoje maža tėra. Prie jų priklauso sotvaras (Myrica gale), dabar augąs tik Priekulės ir Šventosios uosto apylinkėse. Kuršių …
Excerpt
Miškai 387 gebenė lipikė (Hedera helix) ir kukmedis (Taxus boccata), o dabar, kli- matui pasidarius vėl kontinentalesniam, pirmasis iš jų aptinkamas labai retai, tik pietvakarinėje Lietuvos dalyje ir tik vegetatyvioje būklėje, o antrasis augantis laisvai …
Excerpt
888 Lietuvos augalija jonuose ir pelkėtose vandenskyrinėse lygumose. Pavyzdžiui, didžiausiu miškingumu Lietuvoje pasižymi Pietryčių smėlingoji lyguma, kurioje išlikusios dar gana didelės girios, o bendras miškingumas siekia 40— 5005. Miškai dengia …
Excerpt
Miškai 389 184 pav. Rūdninkų girioje yra III boniteto. 340, visų miškų skiriama II bonitetui. Pagal brandu- mą daugiausia yra jaunuolynų (5405). Brandžių ir peraugusių miškų yra tik 7,695. Nors eglynai Lietuvoje šiuo metu nebevyrauja, tačiau jie …
Excerpt
390 Lietuvos augalija Eglynai plačiausiai paplitę Žemaičių aukštumoje ir Lietuvos Vidurio že- mumos vandenskyrų plotuose. Eglynų tarpe šiuo metu vyrauja kiškiakopūstiniai eglynai (maž- daug 4195 bendro eglynų ploto), po jų seka mėlyniniai eglynai (maž- …
Excerpt
Miškai 391 galas gluosvė (Monotropa hipopitys), pataisas varinčius (Lycopodium annotinum) ir kt. Be to, paplitę krūmokšniai — mėlynė, bruknė. Ryškus samanų aukštas, kuriame gausiai auga gužtvė (Hylosomium prolijerum), paprastoji šilsamanė (Pleurozium …
Excerpt
392 Lietuvos augalija Ša ir tik paviršiuje esančios šaknys gauna reikiamą deguonies iekį. Didžiausi pušynų masyvai plyti Lietuvos Pietryčių lygumoje ir Kau- no zandrų plotuose. Jie būdingi taip pat aliuvinėms upių terasėms ir sausų pajūrio smėlynų …
Excerpt
4 Na i JA 4 B m 0 KA > E N Van asi i“ s E e J4 Ž a „2 r Bi , a ž B | s A 2 D 2 > > I 3 . “ 4 == Užvenčio Sp miškai Sa a R . S Š t y t A i ze š 3 ki A D + "1 + AK e LŽ * ) Ra "Dy 8 2 „ 27 Amiškai Aa =* > B ; 2 išnai B— i gs skai - E x = + = R r F Kaunas 22 …
Excerpt
Upės. Ledo reiškiniai ir vandens temperatūra 245 1925 ir 1943—1944 metais. Tais metais Nemunas buvo užšalęs vos tik po kelias dienas. Kitais metais ledo danga išsilaiko nenormaliai ilgai. Per pastaruosius 100 metų Nemunas buvo ilgiausiai užšalęs 1941—1942 …
Excerpt
246 Vidaus vandenys Gegužės mėnesį Lietuvos upės turi vidutiniškai 13,59 temperatūrą. Vėsesnį vandenį (mažiau kaip 139) turi tuo metu Pietryčių lygumos upės, o šilčiausią — Užnemunės lygumos upės. Birželio mėnesį viduti- nė vandens temperatūra apie 179. …
Excerpt
Upės. Nemunas : 247 - nuteka 937,4 km. Tai vidutinio ilgumo upė, užimanti europinėje TSRS dalyje pagal ilgį keturioliktą vietą. Ties Pesočnos vietove Nemuno vardu vadinamas upeliukas susi- jungia su dviem didesniais už save upeliais Uša ir Loša ir nuo čia …
Excerpt
£48 Vidaus vandenys Nemuno nuolydis aukštupio atkarpoje 20 cm/km. Tačiau pasroviui nuoly- dis ne mažėja tolydžiai didėjant upės vandeningumui, o kelis kartus tai padidėja, tai sumažėja. Tai rodo, kad kai kuriose atkarpose Nemuno aukštupiui nėra būdingi …
Excerpt
Upės. Nemunas 249 (Juodoji Ančia 141,5 km, Baltoji Ančia 54 km, Ratnyčia 32 km, Merkys 197,5 km, Strauja 16,5 km ilgio). Kai kur erozijai sunkiai pasiduodanti morena iš viso nepakyla aukščiau upės lygio. Tokiose vietose upė yra smarkiai praplėtusi slėnį …
Excerpt
250 Vidaus vandenys. ja. 4 127 pav. Nemunas vidurupyje Nuo Strėvos žiočių Nemunas daro didelį vingį ir pasuka į vakarų šiaurvakarius. Čia jis patenka į kitą ledyninių vandenų ežero nuosėdomis nuklotą lygumą, tebesitęsiančią net iki Kauno. Vagos dugnas čia …
Excerpt
Upės. Nemunas 251 ir pasiekia vos 25 cm/km dydį. Maždaug nuo Žodiškio upė pradeda įsi- graužti, salpa nyksta, atsiranda viršsalpinės terasės, o vagoje, iki tol smėlingoje, pasirodo akmeninės rėvos, kurių visoje Neries tėkmėje pri- skaitoma apie 40. Šiame …
Excerpt
252 Vidaus vandenys Nemuno vaga žemupyje labai prasiplečia ir seklumose pasiekia 400—500 ir net 600 m plotį. Ilgoje žemupio atkarpoje Nemuno vaga yra sureguliuota ir dirbtiniu būdu perpus susiaurinta. Todėl ir seklu- mose sudarytas gylis, ne mažesnis kaip …
Excerpt
254 ' Vidaus vandenys dugną ir palaikant pastovų gylį, ir todėl tolesnis šakojimasis yra su- stabdytas. Deltoje į Nemuną įteka svarbiausioji Pajūrio žemumos upė Mini- ja (206 km ilgio). Ji įteka į Atmatą per 2 km nuo jos žiočių. Didelėje žemupio atkarpoje …
Excerpt
Upės Nemunas 255 tako, Nemunas vidutiniškai per metus plukdo tik po 50 mš/sek, žemiau Gaujos žiočių vidutiniai debitai jau padidėja iki 100 rmš/sek, o aukštupio atkarpos gale, artėjant prie Katros žiočių, jau pasiekia 200 m?*/sek de- bitus. Į Lietuvos TSR …
Excerpt
256 Vidaus vandenys 1858, 1863, 1911, 1921 ir kitais metais. Labai vandeningais metais viduti- riai debitai būna apie 30—4095 didesni už nurodytus daugiametinius vidur- kius (1829, 1844, 1867, 1883, 1903, 1916, 1926, 1931, 1951 m.). Ne- muno nuotakio …
Excerpt
Ežerai. Teritorijos ežeringumas 257 ti, kad ežerai užima apie 1,50; visos respublikos teritorijos. Vadinasi, Lietuva yra vidutinio ežeringumo šalis, nedaug tesiskirianti šiuo atžvil- giu nuo kitų paskutiniojo apledėjimo akumuliacinės reljefo juostos šalių …
Excerpt
258 Vidaus vandenys respublikos ežerų. Daugiausia jų yra Aukštaičių aukštumoje, kur išsiskiria vadinamasis Lietuvos Šiaurės rytų ežerynas. Be to, Dzūkų aukštumų ežerai sudaro vadinamąjį Vilniaus ežeryną, o Sūduvos aukštumų eže- rai — Sūduvos, arba …
Excerpt
Ežerai. Ežerų tipai 259 Daugiau kaip 2400 ežerų (iš 2543) dubenys yra ledyninės kilmės. Šios grupės ežerai yra įvairaus dydžio, turi įvairius krantus, įvairius gylius ir labai įvairų dugno reljefą. Visas šis įvairumas ir skirtingu- mas yra glaudžiai …
Excerpt
260 Vidaus vandenys 134 pav. Termokarstinis ežerėlis Pietryčių lygumoje lygumų ribose. Jie yra liekanos didelių ežerų, kadaise tyvuliavusių prie tirpstančio ledyno. Jie nelabai gilūs ir apsupti pelkių, durpynų. Tai liekani- niai ežerai, pasižymintieji …
Excerpt
Ežerai. Ežerų tipai 261 ežeras susilieja su upe ir nustoja savarankiškai gyvenęs. Neretai upi- nės kilmės ežerėliai susidaro ir be vingių atkirtimo kauburiuotose salpose. Slūgstantis po potvynio vanduo lieka žemesnėse salpos vietose ir sudaro …
Excerpt
262 Vidaus vandenys i A £ 135 pav. Ežerai, turintieji įvairų ryšį su upėmis Zarasų aukštumoje: 1 — pratekamieji ežerai; 2 — ištekamieji (vandenskyriniai) ežerai; 3 — nenutekamieji ežerai; 4 — aklinieji išlaiko labai pastovų savo lygį. Jie maitinami …
Excerpt
Ežerai. Termika ir chemizmas 263 deliuose ir giliuose ežeruose. Juose vienoda temperatūra nusistovi tik pa- vasarį ir rudenį, kai viršutiniai vandenys grimzta į dugną, išstumdami iš ten giluminius vandenis. Vasarą dideliuose ir giliuose ežeruose Vvan- …
Excerpt
264 Vidaus vandenys Apskritai gilesniuose Lietuvos ežeruose vasarą viršutiniame 5—7 m storio sluoksnyje vandens temperatūra būna beveik vienoda. Ji priklau- jaNka Ka ko Šie so nuo insoliacijos intensyvumo ir būna , - beveik lygi vidutinei to meto oro tem- …
Excerpt
Ežerai. Termika ir chemizmas 265 ro vandenys vėl ima maišytis ir nusistovi homotermija, panašiai kaip rudenį. Nesunku suprasti, kad įvairaus gylio ežeruose vandens temperatū- ra per metus kinta nevienodai. Šiuo atžvilgiu visi ežerai gali būti su- …