Excerpt
Pelkių augalija 355 SN N) H Šųi TI s STNY NTT N LSY a EUEXI Le e) s 5 T [D $ 2 553 NS i IEŽB > 3 "2 25 — = Ž EaėoA 22 27 | |32 4137 EEw L--|47 |||) = As 22 Il pava 1725 17335174581 05176 11772178 paveikslų paaiškinamieji ženklai: Durpojai: 1 — eglė; 2— …
Excerpt
(NE5 Lietuvos pelkės 02 04 06 08 172 pav. Lomenos slėnio žemapelkės (Kaišiadorių rajone) piuvis pelkės dalyje. Tuo tarpu Plačiavos pelkėje (173 pav.) brandesnis medy- nas auga pelkės centrinėje dalyje, o pakraščiuose tarpsta įvairios kitos bendrijos, jų …
Excerpt
Pelkių augalija 357 bendrija užima tam tikrą koncentrišką juostą (174 pav.). Žinoma, ne visada kiekvienos bendrijos juosta yra ryški. Kartais vienos bendri- jos užima labai plačias juostas, o kitos būna vos. pastebimos. Kai ku- riose aukštapelkėse ne …
Excerpt
Lietuvos nelkės Nui Nt | jėė Ir E dedi [ie 120 110 108 106 aukštapelkės piūvis. Šepetos a ir | —- pelkės šlaitas; b — fuskuminė plynė; c ir e — duburingieji kompleksai; d 174 pav. — ežerokšniniai …
Excerpt
Durpės ir jų kaupimasis 359 pelenai praturtina substratą augalų maisto medžiagų. Dėl to gaisravie- tėse durpojai ima žymiai vešliau augti, naujai išdygusios pušaitės lei- džia vešlius ūgius, atsiranda durpių eroziją rodančių augalų (pvz., ker- pių — …
Excerpt
260 Lietuvos, pelkės kanos). mažiausiai drėgnose, nerūgščiose, augalų maisto medžiagų tur- lingose sąlygose, pvz., juodalksnynuose, beržynuose. Intensyviausiai čurpės kaupiasi pažliugusioje, labai rūgščioje, visiškai nederlingoje ap- linkoje, pvz., …
Excerpt
Durpės ir jų kaupimasis 361 labai dažnos, o dvi pastarosios — retokai pasitaiko. Jos klostosi atitinka- muose plynraisčiuose, yra tamsiai rudos spalvos su pilkšvu ar juosvu at- spalviu. Gana vienalytiškoje masėje matoma medienos bei žievės liekanos it …
Excerpt
Lietuvos pelkės Iš aukštapelkinių durpių pirmiausia paminėtinos raistinės ir plyn- raistinės durpės (pušinė, pušinė-švylinė ir pušinė-kimininė). Lietuvos pelkėse jų pasitaiko dažnai nestorais sluoksniais, esti labai kompaktiš- kos košės pavidalo, rausvai …
Excerpt
Durpės ir jų kaupimasis 363 atspindi aplinkos fizinių-geogralinių sąlygų kitėjimą poledynmetiniame periode. Kai kurie žymesni aplinkos sąlygų kitimai paliko labai ryškius pėd- sakus durpių klode. Pavyzdžiui, daugelyje Lietuvos pelkių, maždaug 2— 4 m …
Excerpt
364 Lietuvos pelkės tuliai. Todėl Šepetoje beveik visas klodas susiklostęs iš oligotrolinių (aukštapelkinių) durpių rūšių. Ne visame didesnės pelkės plote vandens-mineralinis režimas būna vienodas. Taip pat ir to režimo kitimas laiko būvyje bei nuo jo …
Excerpt
Durpės ir jų kaupimasis 365 Žemapelkinio tipo klodai būdingi tuo, kad pelkės, kuriose jie klos- tėsi, visą laiką buvo maitinamos, palyginti, maistingų gruntinių bei pa- viršinių sutekančių vandenų. Tokiose pelkėse visą laiką durpojai gaudavo pakankamai …
Excerpt
266 Lietuvos pelkės RJ ———————— — EE tinės durpės dažnesnės mažesnėse (keliolikos arų — kelių hektarų ploto) pelkėse, o plynraistinės — didesnėse. Ežerinės kilmės pelkėse raistinių-ply- ninių klodų apačioje dažnai randamas plonytis pupalaiškinės durpės …
Excerpt
Durpės ir jų kaupimasis 367 nės, tiek ir ežerinės kilmės pelkėse. Pirmosiose jie būna storesni (3—5 m), c antrosiose — plonesni (2—3 m). Daugiasluoksniai klodai pradėjo kaup- tis borealiniame bei atlantiniame laikotarpiuose. Jie labiausiai paplitę Vidurio …
Excerpt
868 „ Lietuvos pelkės ris dažniausiai esti trumpas. Tačiau kai kuriose pelkėse, dažniausiai tik ių atskiruose sklypuose, šis laikotarpis kartais užtrunka ilgai — tada susiklosto tarpinio tipo klodai. Tarpinių klodų apatinė dalis esti susi- Klosčiusi iš …
Excerpt
Durpės ir jų kaupimasis 269 pasikeitimas, paprastai, sutampa su sausojo klimato (subborealinio) pra- džia, kai, sumažėjus maistingesnių paviršinių vandenų prietakai, žema- pelkinė augalija turėjo užleisti vietą aukštapelkinėms bendrijoms. Lietuvos pelkėse …
Excerpt
370 Lietuvos pelkės Plyninių mišriųjų klodų tiek žemapelkiniuose, tiek ir aukštapelkiniuo- se sluoksniuose slūgso įvairios plyninių durpių rūšys. Klodo viduryje neretai randamas stipriai susiskaidžiusių plynraistinių aukštapelkinių bei švylinių durpių …
Excerpt
Durpės ir jų kaupimasis 371 o kiti aplinkos veiksniai jam neturi didesnės reikšmės. Čia augalų bend- trijų pakaitai iš egzogeninių veiksnių žymesnę įtaką turi tik klimatinių cąlygų svyravimai. Todėl aukštapelkių sluoksnyną, kur kas patikimiau negu kitų …
Excerpt
372 Lietuvos pelkės geriau susiskaidžiusių durpių sluoksneliai; čia taip pat daugiau randama ir mediuminės durpės, ypač dažnai ji guli ant ribos horizonto. Šios fusku- minių klodų atmainos, atrodo, susidarė dėl skirtingų klimato sąlygų. Šie klodai yra …
Excerpt
Pelkių geografinis paplitimas 373 13 lentelė Lietuvos inventorizuotų pelkių dydis Procentais iš visų pelkių Dydžio grupės 257 hektarais pagal skaičių ARS iki 20 41,4 7 20—50 23,3 iai 50—100 14,7 9,7 100—200 10,8 14,3 200—500 6,1 17,6 500—1000 22 14,9 …
Excerpt
374 Lietuvos pelkės pelkių yra žemapelkės, o aukštapelkių daugiau pasitaiko didesniųjų ma- syvų tarpe. Lietuva Europos pelkių regioniniame suskirstyme patenka į išgaub- lųjų oligotrofinių pelkių zoną (Kacas, 1946). Bet nors Lietuvos terito- rija …
Excerpt
Pelkių geograiinis paplitimas 375 ploteliai esti žymiai mažesni. Vakarinė sritis dar skirstoma į keturis rajonus. Al. Nemuno deltos rajonas apima Nemuno ir Minijos upių deltas bei prie jų prisišliejančias žemas lygumas (180 pav.). Pelkės už- ima apie 250; …
Excerpt
376 Lietuvos pelkės apylinkėse, o Užvenčio, Šilalės, Šateikių — mažiau. Zemapelkių yra apie 75'5, tarpinio tipo — 705 ir aukštapelkių — 1804. Pažymėtina, kad Že- maičių aukštumoje yra kur kas daugiau aukštapelkių negu panašiame Aukštaičių kraštovaizdyje. …
Excerpt
Pelkių geografinis paplitimas 977 tinentalesnio klimato pelkėms būdingų durpojų (pvz., durpyninio berei- nio). Žemapelkių augalijos dangoje vyrauja pažliugę samaniniai viks- vynai bei gana šlapi viksviniai plynraisčiai. Didžiausia šio rajono pelkė yra …
Excerpt
378 Lietuvos pelkės UTE TTT 3 7 Zemapelkių yra maždaug ši AS 2 sad L 1 : 955, tarpinio tipo — 1005 ir o S k aukštapelkių — 350). Aukš- tapelkės labiau paplitusios šiaurinėje dalyje, o žemapel- kės — pietinėje. Šio rajono pelkės užima plačius tarp- …
Excerpt
Pelkių geografinis paplitimas 379 niausiai užima kemsai, bet ne duburiai (kaip vakaruose). Iš žolinių auga- lų duburiuose labiau paplitusi liūnsargė, o vakaruose vietoj jos, paprastai, auga saidra. Pietrytinėje srityje apygausiai užtinkami …
Excerpt
380 š Lietuvos pelkės dažniau negu kituose užtinkama versminės kilmės pelkių. Čia pelkės nors mažos, bet, paprastai, gilios. Neretai 0,3—0,5 Aa pelkutė būna net 6— 8 m gylio. Sekliųjų klodų maža ir tie patys beveik visada esti ne atskiros pelkės, bet …
Excerpt
Pelkių geografinis paplitimas 381 slėniuose bei plačiuose tarpukalvių kloniuose. Siam rajonui būdingos di- delės pelkės, o mažų, palyginti, nedaug. Durpių klodo storis dažniausiai yra 2—4 m. Daugumos pelkių susidarymas siejasi su gruntinio vandens …
Excerpt
X. LIETUVOS AUGALIJA Plintant kultūriniam Lietuvos landšaitui, pakito ne tik dirvožemių danga. Buvo smarkiai paveikta ir natūralinė Lietuvos augalija. Labiau- siai kultūrinimas palietė miškus. Buvusių miškų vietoj daug kur atsirado pievos, pagrindinių …
Excerpt
Augalijos istorijos buožai 383 Klimato poveikyje augalija keičiasi laipsniškai. Kartu su tuo vienus ekologinius veiksnius iš dalies gali pakeisti kiti ekologiniai veiksniai, ir dėl to augalijos kitimas ne visada pilnai atspindi klimato kitimą. Augalui …
Excerpt
284 Lietuvos augalija atveju ypatingai kreipiamas dėmesys į reliktus — kadaise krašte buvusių kitokių klimato sąlygų gyvuosius liudininkus. Augalijos kitimą istoriniais laikais padeda nušviesti archeologiniai bei istoriniai duomenys, taip pat …