Excerpt
Pievų augalija 403 dutiniškai 20—65 cm gilumoje arba net ir paviršiuje), vidutiniuose — giliau (maždaug 1—2 m gilumoje), o aukštuose — labai giliai (dažnai daugiau kaip 3 m gilumoje). Perėjimai iš vieno lygmens į kitą būna laipsniški. Šias skirtingas …
Excerpt
404 Lietuvos augalija bujonius), balanda (Chenopodium album), tvertikas (Erysimum cheiran- thoides) ir kiti, vietomis sudarydami vadinamuosius efemerų sąžalynus (efemeretum). Išilgai upės nusitęsia gluosnių sąžalynai, sudaryti iš Žil- vičio (Salix …
Excerpt
Lietuvos augalija 405 Taj L DUEL I nt 1] T TO2 | IB l IT, NS Šai Ul [A L IZ 0 Ba A 187 pav. Nevėžio žemupio salpos lankų augalija prie Romainių: 1 — gauruotavižynas (Avenetum pubescentis); 2 — eraičinynas (Festucetum pratensis); 3 — pašiaušėlynas …
Excerpt
406 Pievų augalija pubescens) bendrijos. Sausesnių augimviečių gauruotavižynuose gausu geltonžiedės liucernos (Medicago jalcata), tikrojo lipiko (Galium ve- rum), vietomis — pievinės vingiorykštės (Filipendula hexapetala). Priežemyninei juostai būdingos …
Excerpt
Pievų augalija 407 riažolių (skaistažiedė, barškutis ir kt.). Jie artimi sausminiams kiškia- ašarynams ir, panašiai kaip ir pastarieji, yra atsiradę kaip pirmosios pievų asociacijos iškirsto miško vietoje. Apie artimesnę Nevėžio lankų sąsają su miško …
Excerpt
408 Lietuvos augalija kraujažolė (Achillea millejolium), vėdrynų rūšys ir kt. Gerai drenuoja- mose vietose (upių pagrindinių krantų, geležinkelių bei kitokių pylimų šlaituose, dažni yra jau minėtieji kmynynai. Nualintose sausminėse pie- vose dažnai …
Excerpt
Vandens augalija 409 Pleustonui mūsų vandenyse atstovauja tik viena kita rūšis, pavyz- džiui, vandenplūkis (Hydrocharis morsus ranae), plūdenos (Lemna) rūšys. Bentoso augalija mūsų krašto gėluose vandenyse dažnai sudaro ištisas povandenines pievas. …
Excerpt
410 Lietuvos augalija (Phragmites communis), ežerinis meldas (Scirpus lacustris), plačialapis ir siauralapis švendras (Typha latijolia ir T. angustifolia), balinis asiūk- lis ir kt; 6) seklių vandenų augalų juosta, kur edilikatoriais, paprastai, būna …
Excerpt
Smėlynų bei kopų augalija 411 189 pav. Vandeninė augalija Šventosios upėje tarp Luodykščio ir Asavo ežerų SMĖLYNŲ BEI KOPŲ AUGALIJA Didžiausi smėlynai Lietuvoje piyti Baltijos pajūryje ir Pietryčių ly- gumoje. Lietuvos pajūrio ir paupių smėlynų augalija …
Excerpt
412 Lietuvos augalija susidaro augalų asociacijų kovos kompleksai. Tai vadinamųjų baltųjų kopų ir prieškopių augalija. Svarbiausieji smėlį sulaikantieji augalai yra pajūrinė smiltlendrė (Ammophila arenaria) ir smiltyninė rugiaveidė (Elymus arenarius). Šie …
Excerpt
Piktžolių augalija 413 Dirbtiniam smėlio sutvirtinimui, be vietinių augalų, yra panaudoja- mi ir įvežtiniai. Jų tarpe nemažus plotus, ypač Kuršių Neringoje, užima kalninė pušis (Pinus montana), savaime auganti Vakarų Europos kal- nuose. Dažnas mūsų …
Excerpt
414 Lietuvos augalija augalas pirmą kartą Kaune atžymėtas 1899 m., o Vilniuje — 1900 m. Kitas pavyzdys — mūsų upių ir ežerų krantuose dažnai beveik grynus sąžalynus sudarąs ajeras (Acorus calamus). Tai iš Azijos kilęs, mū- sų krašte sėklų neprinokinąs, …
Excerpt
Teritorijos titogeograf. rajonav. klausimu 415 dybinius kiemus. Rečiau pasitaiko kvapioji aniužė (Elsholtzia Patrini), durnaropė (Datura stramonium) ir kt. Kai kurie mūsų priesodybiniai augalai seniau buvo auginami soduose bei darželiuose, o paskui virto …
Excerpt
416 Lietuvos augalija augalijos bruožą — jos pereinamąją padėtį. Be šio kontaktinio tipo, Lie- tuvoje ryškūs ir nurodytiesiems trims iormacijų kompleksams būdingi tipai (kiškiakopūstiniai eglynai, ąžuolynai ir termotiliniai pušynai). Pa- gal jų paplitimą …
Excerpt
XI. APIE GAMTINIUS KOMPLEKSUS LIETUVOS TERITORIJOJE Visuose iki šiol išdėstytuose skyriuose Lietuvos geografinė aplinka buvo analizuojama atskirais jos komponentais. Skaitytojas buvo supa- žindintas, skyrium su Lietuvos žemės gelmėmis, žemės paviršiaus …
Excerpt
418 Apie gamtinius kompleksus nedalijami teritorijos ploteliai, vadinamosios landšaitinės iacijos, Že- miausiojo rango taksonominiai vienetai. Keliaujant per Lietuvą, krinta į akis labai didelis kraštovaizdžio margumas, didelė daugybė įvairiausių …
Excerpt
Apie gamtinius kompleksus 419 bamieji laukai dažnai būdavo užleidžiami. Pamestuose arimuose nega- nomose ganyklose arba nešienaujamose pievose vėl imdavo vystytis natūralios augalų bendrijos, atskiri plotai vėl tarytum grįždavo į ankstes- nę natūralaus …
Excerpt
420 Apie gamtinius kompleksus grupėse. Taip pat nežinoma, kokį plotą Lietuvoje užima šių grupių facijos. Savaime aišku, kad dabartiniame landšafte vyrauja antropogeninės ia- cijos, apimančios ne mažiau kaip 7045 visos teritorijos ploto. Pirminės facijos …
Excerpt
Apie gamtinius kompleksus 421 dinės facijos vaizdas kinta gana greitai, kol pagaliau tos facijos plotas apauga paupinio karklų sąžalyno arba pievinės augalijos bendrija. Panašiai pereinamosios facijos, užimtos laikinų augalijos aglomeraci- jų, pakeičia …
Excerpt
429 Apie gamtinius kompleksus 190 pav. Vidurio žemumos peizažas tikros facijos, sudarančios atitinkamą skaičių regioninių vienetų. Tie fa- cijų deriniai ir sudaro jau minėtuosius aukštesnio rango gamtinius komp- leksus, vadinamąsias apyrubes; facijos yra …
Excerpt
Apie gamtinius kompleksus 423 jonai, kaip jau buvo minėta, grupuojami į fizines-geografines sritis, ap- imančias stambius orogralinius teritorinius vienetus su skirtingomis kli- mato sąlygomis. Keturioliktajame skyriuje pateikiamas Lietuvos …
Excerpt
XII. LIETUVOS GYVŪNIJA LIETUVOS GYVUNIJOS FORMAVIMASIS Lietuvos gyvūnijos istorija prasideda maždaug prieš 15—13 tūkstančių metų, taigi galutinai pasitraukus ledynams iš mūsų teritorijos. Ledynams traukiantis, palaipsniui keitėsi mūsų krašto klimatas, …
Excerpt
Gyvūnijos formavimasis 425 į Baltiją buvo patekęs ir grenlandinis ruonis, kuris vėliau čia visiškai išnyko. Joldijos fazė Baltijos istorijoje užtruko neilgai, vos 700 metų. Sau- sumai pakilus pietinėje Švedijoje, Joldijos jūra prarado ryšį su Šiaurės jū- …
Excerpt
426 Lietuvos gyvūnija temperatūrinis režimas, tokioms rūšims suteikia reikalingą prieglobstį. Baltijos jūros ir jos gyvūnijos istorijos išaiškinimas leidžia suprasti ir daugelį mūsų gėlavandenės faunos bruožų. Kai kuriuose Lietuvos mezotroliniuose …
Excerpt
Gyvūnijos formavimasis 427 Pagrindinis mūsų gėlavandenės gyvūnijos branduolys susiiormavo, be abejo, vėlesniame poledynmetyje, klimatui pakankamai atšilus. Tai liudija tos gyvūnijos sudėtyje esančios ryškios šilumamėgės formos, kurių veisimuisi …
Excerpt
428 Lietuvos gyvūnija 1921 m. apie Sovietską (Tilžę), paskui, 1925 m., apie Šilutę, o dabar jis dažnas visame Kuršių marių plote. Neseniai iš Europos pietryčių į mūsų vandenis pateko ir laibažnyp- lis vėžys. Daug kur jį sąmoningai išplatino pats žmogus. …
Excerpt
Sausuminės gyvūnijos kompleksai 429 rumo, miškų zonos gyvūnija pasidarė labai marga. Tokie bruožai bū- dingi ir Lietuvos gyvūnijai. Iš sausumos stuburinių gausiausiai mūsų respublikoje atstovauja- mos miškinės rūšys, t. y. tos, kurioms miško aplinka turi …
Excerpt
430 Lietuvos gyvūnija Ne mažiau aiškų kompleksą sudaro ir žmogaus palydovai. Tai rū- šys, virtusios žmonių sodybų bei miestų įnamiais. Iš žinduolių čia pri- klauso rudoji ir juodoji žiurkės bei naminė pelė, iš paukščių — langinė ir šelmeninė kregždės, iš …
Excerpt
Sausuminės gyvūnijos kompleksai 431 vėl reaklimatizuotas, o iš dalies pats imigravo į mūsų respublikos teri- toriją iš Nemuno aukštupio Baltarusijoje ir, būdamas griežtoje apsau- goje, palaipsniui plečia savo arealą (191 pav.). Mūsų miškinėje gyvūnijoje …
Excerpt
432 Lietuvos gyvūnija pastebėti, kad kai kurios iš minėtųjų rūšių (baltasis kiškis, baltasis tetervinas, dirvinis sėjikas, juodkrūtis bėgikas ir kt.) plačiai paplitu- sios tundroje; šios rūšys ir Lietuvoje užima biotopus, kurie landšaitiniu požiūriu …