Skip to main content

Main menu (english)

  • Collections
  • About
  • Projects
Home
  • en
  • lt
Excerpt
Stambieji reljefo bruožai 105 namoji Vidurio Lietuvos galinė morena), kuri dalija Vidurio žemumą į dvi dalis: vakarinę, žemėjančią į vakarus, Kuršių marių link, ir šiau- 1inę, žemėjančią į šiaurę, Rygos įlankos kryptimi. Vakarinėje Vidurio žemumos dalyje …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
106 Lietuvos paviršiaus reljefas Vidurinė Baltijos kalvyno atkarpa gali būti vadinama Dzūkų aukštuma. Ji iškyla Nemuno, Merkio ir Neries tarpupyje. Dešinieji Nemuno intakai Strėva ir Verknė Dzūkų aukštumą dalija į tris nedideles pakilumas. Verknės ir …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Dabart. reljefo ryšiai su priešledynmečio reljefu 107 šaka, nueinanti net iki Žeimenos-Neries santakos, vadinama Buivy- džių aukštuma. Kairėje Merkio aukštupio pusėje Medininkų aukšiuma smarkiai pa- žemėja ir pasikeičia į vadinamąją Lydos plynaukštę. Jos …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
108 Lietuvos paviršiaus reljefas tas Estijoje ir Leningrado srityje bei karboninė kuesta Valdajaus aukš- tumų pagrinde). Priešledynmetinio reljefo meridianinėmis žemumomis apledėjimo me- tu naudojosi ledynai, kurie šliaužė pietų kryptimi. Manoma, kad …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Baltijos ir Švenčionių aukštumų reljefas 109 nių paviršius aukščiausiai iškilęs Ventos vidurupio ir Nemunėlio žemu- mose (iki 60 ir 70 m aukščiau jūros lygio). Šias dvi pagrindinio rel- jefo pakilumas skiria truputį žemesnis ruožas, kurio ašyje, …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
110 Lietuvos paviršiaus reljefas aukštumos šlaitą ir Pajūrio lygumą tuo metu buvo apxlojęs jau kitas, Bal- tijos duburio ledynas, šliaužęs Baltijos jūros dugnu iš Švedijos terito- rijos. Ir pagaliau rytinį Lietuvos pakraštį buvo truputį palietusi trečioji …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Baltijos ir Švenčionių aukštumų reljefas 1 Gražiškių aukštumoje, Lietuvos lankas susisiekia dar su vadinamuoju Mozūrijos lanku, susidariusiu Baltijos duburiu slinkusios ledo tėk- mės gale. Baltijos-Švenčionių kalvynas įvairiose atkarpose nevienodo pločio. …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
112 Lietuvos paviršiaus reljefas Atskiros kalvyno atkarpos taip pat nėra vienodai kalvotos. Neaukš- lai pakilusiuose susiaurėjimuose kalvotumas nėra žymus. Ten vyrauja smulkiai kalvoti plotai, kuriuose kalvų santykiniai aukščiai svyruoja 6— 10 m ribose, o …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Baltijos ir Švenčionių aukštumų reljefas 0o/0,9 So70 4 35 pav. Schema, vaizduojanti kalvų sandarą Lietuvoje: a — sustumtinės galinės morenos kalva; 6 — morena apkloto keimo kalva; c — plikojo keimo kalva; d — limnoglacialinio keimo plokščiaviršė kalva. 1 …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
114 Lietuvos paviršiaus reljefas briaunomis. Abiejų šių tipų kalvų smėlingos-žvyringos sąnašos yra neabe- jojamai suplautos sraunių tirpsmo vandens srovių. Rečiau pasitaiko keimų, cudarytų iš taisyklingai sluoksniuotų smėlių ar priesmėlių-priemolių be …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Baltijos ir Švenčionių aukštumų reljefas 115 nų atskirais liežuviais kai kur dar buvo tolokai pasistūmėjęs į priekį. Besistumdamas ledyno liežuvis presuodavo anksčiau sudarytą paviršių, įslėgdavo į jo apačioje buvusias tuštumas iliuvioglacialinius, …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
116 Lietuvos paviršiaus reljefas Vilniaus, Viciūnuose į pietus nuo Musninkų, ties Južintu, prie Vyžuonų, Dysnų-Rimšės rajone ir kitur). Įvairios yra ir neigiamos formos. Jų tarpe daugiausia yra tarpkei- minių daubų, neturinčių ryškios orientuotės. Kur …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Baltijos ir Švenčionių aukštumų reljefas 117 išnyra iš vandens, ir anksčiau buvęs vientisas rininis ežeras virsta tik …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
118 Lietuvos paviršiaus reljefas lingis) rinos eina daugiausia iš šiaurės į pietus (40 pav.). Dzūkų aukštumoje jos tęsiasi iš šiaurės vakarų į pietryčius, Molėtų ir Utenos aukštumose rinos jau įgyja vyraujančią vakarų šiaurvakarių rytų piet- ryčių kryptį. …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Baltijos ir Švenčionių aukštumų reljefas 119 buvo manoma, kad rinos, ypač išilginės, buvo išraustos ledyno viduje bei po ledynu plyšiais cirkuliavusių vandens tėkmių, kurios buvo labai slegiamos. Dėl tos priežasties vandenų tėkmės galėdavusios ne tik …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
120 Lietuvos paviršiaus reljefas Ledynui pradėjus smarkiau tirpti, atsirado daug vandens srovių, ku- rios, pasinaudojusios išilginiais ir skersiniais plyšiais, įsigraužė giliai į ledyno masę. Ilgainiui jos pasiekė žemės paviršių ir visai supiaustė iki tol …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Pietryčių smėlingosios lygumos reljefas 121 10—12 m storio dangą, nors kai kur, pavyzdžiui, ties Pabrade, jų dan- ca tesiekia vos poros metrų storį. Yra nedidelių plotų, visiškai neturin- čių smėlio dangos, kur į paviršių išnyra morena. Panašūs storiai …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
122 Lietuvos paviršiaus reljelas tų aukštumų pakraščio. Tokios kalvos aptinkamos aukštumų šiaurėje ties Kena ir Mickūnais bei aukštumų vakaruose ties Pagiriais ir Totorkai- miu, ties Jašiūnais, ties Tetėnais Eišiškių rajone ir kitur. Jos parodo to- …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Pietryčių smėlingosios lygumos reljefas 123 jau truputi žemesniame lygyje, sudarydami žemesnę zandrinę terasinę lygumą. Pastaroji dabar užima didesnę dalį Pietryčių lygumos, nes aukštes- nė terasinė lyguma išlikusi tik jos rytinėje dalyje ties …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
124 Lietuvos paviršiaus reljefas rytiniais pakraščiais atsirėmę į aukštesnę terasinę lygumą, kurioje kopų labai nedaug. Jų yra tik išilgai Katros upės, bet jos ten nesudaro ma- syvų, o tik siauras virtines. Didžiausias žemyninių kopų masyvas susidarė …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Medininkų aukštumos reljefas 125 (43 pav.). Į pietus nuo Ūlos (Marcinkonių-Druskininkų masyve) dau- giausia aptinkamos pasagiškos arba parabolinės kopos. Iš skirtingų ko- pų pavidalų galima spręsti, kad kopos buvo augalijos sutvirtintos ir liovėsi …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
126 Lietuvos paviršiaus reljefas pat sudaro moreniniai ir tarpmoreniniai dariniai, ir todėl jo kilmė turi būti analogiška Baltijos kalvyno kilmei. Lietuvos-Baltarusijos aukš- tumų ruožas susidarė, tikriausiai, priešpaskutiniojo apledėjimo atitinka- mos …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Medininkų aukštumos reljefas 127 sukaustęs amžinasis pašalas. Tuomet vyravusiomis arktinės dykumos sąlygomis Medininkų aukštumos reljefas ir buvo labai smarkiai pakeis- tas įvairių, šalčio ir pašalo sukeliamų procesų. Plikas, augalija neapaugęs aukštumos …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
128 Lietuvos paviršiaus reljefas Svenčionių kalvyno kalvų. Jos yra didesnės, turi ilgesnius šlaitus, mažesnius šlaitų nuolydžius ir savo formomis primena ne kepalus, kaip paskutiniojo apledėjimo aukštumose, bet lėkštus kūgius (47 pav.). Ledynui …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Vidurio žemumos reljefas 129 aukščiau minėtieji reljefo kitimo proce- i sai liovėsi. Medininkų aukštuma apaugo 7 mišku, kuris išlaikė atšiaurių klimatinių ME sąlygų sudarytąjį paviršių iki mūsų dienų. VIDURIO ŽEMUMOS RELJEFAS 6 Jau peržvelgėme …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
130 Lietuvos paviršiaus reljefas pakopa atskiria Jiesios lygumą (apie 60—70 m abs. aukščio), kaip savos 1ūšies galinį ledyno baseiną, nuo Peršėkės lygumos ir gretimų plotų, besidriekiančių 90—100 m abs. aukštyje. Ledyno pakraščiui esant to kalvagūbrio …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Vidurio žemumos reljefas 131 pridengia apie 1—2 m storio smėlio sluoksnis, kuris susidarė užsipil- džius sąnašomis limnoglacialiniam baseinui ir susijungus jį maitinusių upokšnių deltoms. Ledyninių vandenų baseinai, patvenkti iš šiaurės Je- dynų, galėjo …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
132 Lietuvos paviršiaus reljefas limnoglacialo smėlių ties Šešuviu (Jūros intaku) Gaurės— Baltrušaičių ruože. Šias kalvas, pakylančias virš lygumos paviršiaus iki 30 ir net 40 m, reikia laikyti kraštinėmis morenomis, susidariusiomis Lietuvos ledo tėkmės …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Vidurio žemumos reljefas 133 mynystėje. Susijungę vienas su kitu, jie, tur būt, ir sudarė Nevėžio senslėnį. Tirpsmo vandenys minėtaisiais kloniais plūdo net nuo ledyno pa- kraščio, kuris šį kartą labai ilgam laikui buvo sustojęs Šiaurės Lietuvo- je. …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
134 Lietuvos paviršiaus reljefas Lietuvos galinės morenos užima didelius plotus, ypač Biržų, Pasvalio, Va- balninko, Joniškėlio, Akmenės ir kituose rajonuose. Šį besikaitaliojančių klonių ir gūbrių reljefą pirmasis pastebėjo B. Dosas dar 1910 m. …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View

Pagination

  • First page « First
  • Previous page ‹‹
  • …
  • Page 453
  • Page 454
  • Page 455
  • Page 456
  • Current page 457
  • Page 458
  • Page 459
  • Page 460
  • Page 461
  • …
  • Next page ››
  • Last page Last »