Excerpt
JUOZAS ŽIUGŽDA | (Na 4 LIETUVIŲ KALBOS GRAMATIKA FONETIKA IR MORFOLOGIJA „ASTUONIOLIKTASIS LEIDIMAS ŠVIESA eKAUNAS e 1971 …
Excerpt
, Lietuvos TSR Svietimo ministerijos 2 patvirtinta a 57 6 49 i M i 6 iais . tUmiveT 2 į Bin lote*+ / Parengiant šį „Lietuvių kalbos gramatikos“ leidimą, bendradarbiavo Pranas …
Excerpt
I V E D AM.O Ss | 0 S. Ža NL OS S 1. Kalba Savo mintis, jausmus, norus žmogus išreiškia ir kitiems pasako kalba. „Kalba yra ypatingai svarbi žmonių bendravimo priemonė“ (V. Leninas). Ji auga ir vystosi, augant ir vystantis žmogaus gyvenimo poreikiams. …
Excerpt
baltas, juodas, aš, tu, jis, ant, dėl, bet ir daugybė kitų. Kalbos žodynas, žodyno sudėtis iš lėto keičiasi. Vystantis gamybai, mokslui, technikai, kylant kultūrai, keičian- tis visuomeninei santvarkai, į kalbos žodyną įeina naujų žodžių. Ryšium su …
Excerpt
Gramatika susideda iš morfologijos ir sintaksės. 1. Moriologija (graik. morjė — forma, logos — mokslas) — mokslas apie žodžių darybą ir sudėtį, apie jų formas, tų formų kaitymą; žodžių formų mokslas. 2. Siūtaksė (graik. siuntaksis — rikiuotė, sandara) — …
Excerpt
rudens naktis. (A. V.) 10. Į jo veidą pūstelėjo šaltas vėjelis. (A. V.) 11. Ko jūs taip žiūrite į mane? (J.Blt.) 12. Tylų pavakarį sėdė- , jome visi plačiu ratu. (J. Blt.) 2 pratimas. Sugalvokite ir parašykite po du tiesioginius, klausiamuosius ir …
Excerpt
. $ 5. Antrininkės sakinio dalys Kalbėdami vartojame sakiniuose ne tik pagrindines, bet ir ant- rinikes 'sakinio dalis. Antrininkės sakinio dalys papildo, paaiš- kina pagrindines sakinio dalis. Antrininkės, sakinio dalys pagal tai, kaip jos paaiškina …
Excerpt
5. Atitiko kirvis kotą. (Pt.) 6. Mūsų jaunimas domisi knygomis. 7. Mažas grūdelis didžiu medžiu užauga. (Pt.) 8. Susirinkime svarstėme klasės pažangumo klausimą. ko? Pavyzdys. Žuengė žirgas avižėlių. 7 pratimas. Perrašykite sakinius, pabraukite aplinkybes …
Excerpt
' S 7. Vienarūšių sakinio dalių skyryba Vienarūšės sakinio dalys viena nuo kitos skiriamos kableliu: a) kai jų tarpe nėra jungtuko; b) kai prieš kiekvieną kartojasi tas pats jungtukas; c) kai jų tarpe yra jungtukai O, bet, tačiau. Pyz.: 1. Kolūkio sode …
Excerpt
gailėdama. (L. d.) 4. Blogas nujautimas dil-telėjo Petrui per širdį. (V. M.-P.) 5. Zin-sniuoja vieškeliu kareivis: viens du! viens du! (J. Blč.) 6. Po lietaus bulvės pradėjo gerai au-ti. 14 pratimas. Perrašykite sakinius ir vietoje brūkšnelių įrašykite …
Excerpt
S 8. Garsas Kalbos žodžiai susideda iš garsų. Garsas susidaro, virpant kuriam nors daiktui. Pvz., įtempta ir užgauta styga virpa. Virpė- dama ji sukelia ir oro virpėjimą. Oro virpėjimas pasiekia mūsų ausį ir ten ima virpinti būgninę ausies plėvelę. Iš …
Excerpt
Kvėpuojamoji gerklė, pasiekusi plaučius, šakojasi. Kvėpuoja- mosios gerklės išsišakojimai plaučiuose vadinasi bronchai. Kalbos garsai susidaro, ne įkvepiant orą į plaučius, bet jį iš- kvepiant. S 10. Garso susidarymas Vienas svarbiausių kalbos padargų yra …
Excerpt
S 11. Lietuvių kalbos garsai ir jų rūšys Visi lietuvių kalbos garsai skirstomi į dvi rūšis: į balsius ir priebalsius. Kalbos garsus žymime (rašome) raidėmis. 1. Balsiai yra tokie garsai, kuriuose vyrauja balso tonas, bal- singumas. Juos ištariant, oras …
Excerpt
S 13. Ilgieji ir trumpieji balsiai Ne visiems balsiams ištarti reikia vienodai laiko. Vienus bal- sius tariame trumpai, netęsdami. Kitiems balsiams ištarti reikia daugiau laiko, juos tariame ilgai, patęsdami. Pagal laiką, reika- lingą balsiui ištarti, …
Excerpt
— Bus daug gHonsles p aBal Sirijos šypsojosi senelis,— py- rago anūkėliams. — O kas pyragą pasėjo? — Kolūkiečiai, darbo žmonės. Daug rankų arė, akėjo ir sėjo..- — O kaip tą pyragą sėja? — Et tu, neišmanėle! Pasėja grūdą, o iš jo ir išdygsta py- ragas. — O …
Excerpt
1 2. Lietuvių kalboje visi priebalsiai gali būti kieti arba minkšti, išskyrus tik priebalsį j, kuris visuomet yra minkštas. Jei, priebalsį tariant, priešakinė liežuvio dalis truputį aukščiau pakyla prie gomurio, tai priebalsis esti minkštas, pvz., …
Excerpt
Sudurtiniai priebalsiai č ir dž lietuvių „kalboje yra vėliau atsiradę: č'yra atsiradęs iš !j, o dž iš dj, ėjusių prieš užpakalinės eilės balsius. Seniau buvo matjau, skaitjau, jautjai, jautjo, medjai, gaidjai, audja ir. t. t. Vėliau j nustojo savo …
Excerpt
26 pratimas. Paskaitykite sakinius. Nurodykite, kuriuo garsu skiriasi juo- džiau išspausdinti žodžiai. Kokia šių žodžių reikšmė? 1. Į darbą atėjom geru laiku. Aš geriu vandenį. 2. Aplink buvo tylu. Pamokoje aš tyliu ir klausausi. 3. Aš taisau klaidas. …
Excerpt
28 pratimas. Paskaitykite tekstą; Nurodykite dvibalsius ir mišriuosius dvigarsius. 2 Neseniai, važinėdamas po Lietuvos miestus ir miestelius, aš mačiau, su kokia meile ir susidomėjimu mūsų darbininkas, valstie- tis, moksleivis ima į rankas tarybinę knygą, …
Excerpt
i želte želia. 4. Gerti reikia virintą vandenį. 5. Jau pradeda šalti. 6. Dangumi slenka pilki ir tamsūs debesys. $ 16. Raidės Kalbos garsus žymime (rašome) raidėmis. Raidžių lietuvių kal- boje iš viso yra 32. Visos raidės, drauge paimtos, vadinasi abėcėlė …
Excerpt
neša...), y ir ū taip pat yra ilgosios; vadinasi, nosinės ir tos ilgo- sios balsės (g ir a, e ir e, į ir y, ų ir £) reiškia vienodai tariamus garsus. Taip pat tokiuose žodžiuose, kaip sekti ir segti, „prieš girdime garsą k, bet pirmame žodyje rašome k …
Excerpt
kvapo. 5. Mes dažnai susieiname ir pasikalbame. 6. Eisiu į sodelį kuo greičiausiai, šauksiu tėvelį kuo garsiausiai. (L. d.) “36 pratimas. Paskaitykite sakinius. Paaiškinkite, kodėl juodžiau išspausdin- tuose žodžiuose garsų skaičius nesutampa su raidžių …
Excerpt
— "2 rašome s: mesti — mesčiau, anksti — anksčiau, pėsti — pėsčias. Jeigu prieš Ž girdime š, tai ir rašome š: aukštai — aukščiau, darbš- tus — darbščiai. Abejojant, kur prieš dž rašoma 2, o kur ž, reikia žodį pakeisti taip, kad vietoje dž atsirastų d, …
Excerpt
40 pratimas., Paskaitykite žodžius ir' paaiškinkite juodžiau išspausdintų raidžių rašybą. Krisdavo, skaisčiai, bėgti, skrisdamas, laužti, mesčiau, žingsnis, sprogsta, vežčiau, degtukas, srėbti, daug, skruzdžių. 41 pratimas. Perrašykite sakinius. Vietoje …
Excerpt
4. Vėl biznier-ams parūpo karas, vėl -ie trokšta pelnų ir krau-o. (V. M.) 5. Susirinkę kaimynai pasako-osi vienas kitam girdėtas nau-ienas. 6. Nau-ie-i trobesiai kolekt-viniame ūky-e nepaprastai puik-ai atrodė. 44 pratimas. Perrašykite sakinius. Vietoje …
Excerpt
Pagal skiemenų skaičių žodžiai esti vienaskiemeniai, dviskiemeniai, triskiemeniai.. daugiaskieme- niai. - - Pagal tarimą skiemenys esti trumpi ir ilgi. Jei skiemenį sudaro trumpas balsis, skiemuo yra trumpas, pvz.: /az-da, ski-na, megz-ti, ku-ria, …
Excerpt
S | * rž-mai, lau-kas, pie-nas, | Rkel-mas. Juodžiau išspausdinti skiemenys yra kirčiuoti ir ilgi. | Balsiai a ir e, nors ir būdami trumpi, žodžio pradžioje ir vidu- ryje, gavę kirtį, dažniausiai pailgėja. Pvz.: ūklas, siūlas, eglė, mė- dis. Čia jie …
Excerpt
3. Privažiuoju kalnelį, nulipu nuo dviračio ir stumiu jį. (P. C.) 4. Greitai mums dingsta bet kokia baimė, ir vėl abu drąsiai išei- name į vieškelį. (P. C.) 49 pratimas. Paskaitykite poromis surašytus žodžius, kirčiuodami juodžiau išspausdintus skiemenis. …





























