Excerpt
kitų žmonių (Genossen). Ta garbė, kaipo moralinės žmogaus vertybės išreiškimas, pripažįstama kiekvie= nam žmogui, bet jos tūris pareina nuo to, kuriam luo= mui žmogus priklauso: kas negarbinga vienos padėties žmogui, ne visada bus negarbinga kitos …
Excerpt
Tr ESL r “ * 6 | t | a "= 2 r “41 K AL (4 aa t LLS “ > Par. KOL UK T : 'ž Ė Ę . aki 46 LEA IEA UT ELO ELRS EI 2 , į " L + paisė i …
Excerpt
6 Senoje rusų teisėje garbės sąvokos pazrindan buvo dedama socialiniai-valstybinė asmens vertė, priklausanti jam |: kaip asmeniui apsuptam vienokios ar kitokios valdžios autotitetu, 1649 mt. įstatymas labai detaliai suskirsto žmones pagal luomus, užimamą …
Excerpt
a 70. suskirstymas "r labai plati (kaip ir iniuria) nuoskaudos sąvoka; greta su ae garbės įžeidi- mu yra ir subjektyvus garbės įžeidimas, kuris dabar jau užima svarbiausią vietą. Rekomenduojama taika, meilė, pagarba pazal užsitarnavimą ir kt.; įparei- …
Excerpt
IO 22 Įstatymai nenustato aiškios nuo sk audos sąvokos, Kadangi jos turinys keičiasi atsižiūrint į nuskaustojo ir nuskaudusiojo santykius ir jų socia- linę padėtį. Kiek kurio nors asmens išsireiškimas, elszesys ar darbas yra įžeidžiantis - yra fakto klau- …
Excerpt
10 2 ninkas buvo pirmasis skleidžiamojo gando šaltinis, ar jis tik platino tai, ką buvo girdėjęs iš kitus 3. Pazarsintas turi būti konkretus faktase Taigi pavadinimas ko vagim, prigaviku, nenurodant konkrečių faktų, kurie davė pamato tokiam pavadinimui, …
Excerpt
4 ai uu 4 a vs f a 7 sai 2 1 L 1 : valų „5 £ž vė ; * - ' i "> AP i i "as ė - 4 ž 2 2 3 ės 0 A …
Excerpt
£ a vienos pusės kiekvieno asmens interesas, kad jo zeras vardas nebūtų žeminamas, iš kitos - visuomenės interesas, kad kiekvienas galėtų nesivaržydamas sakyti tiesą. Kad galima būtų suderinti šiuodu priešingu interesu, valstybei tenka išspręsti sunkų …
Excerpt
Šiuo juridinę formą, Šmeižimo juridinė konstrukcija priklausys nuo to, ar įstatymų leidėjas nusikalstamąjį veiksmą vertins vien tik dvasinio skausmo, nemalonaus ar kankinančio jausmo atžvilgiu ar matys įžeidime objek- tyvę garbę, t.y. tą garbę, kuri …
Excerpt
sibiro obižizuų 00 T g) AŠ 1 1 gi a oiiadus Musas, 22 „ESĖ „Udiaa SX LSS „Lainiogi it i Ž9 B "PR/fyrį r02 J LG Aasj Kr Ev 7 7 …
Excerpt
gyvenimo, tai yra visai normalus visuomenės nuomonės išreiškimas, normalus psichologinis perėjimas nuo fakto prie jo socialinio vertinimo, o taipgi prie tokio pat socialinio įvertinimo to asmens, sia psichologiškai surištas su tuo faktu. Tokiu būdu,jei …
Excerpt
E giai valstybei pripažindavo teisę kritikuoti, vertinti, asmens elgesį, jo veiksmus ir jo garbę, Be to, litera- tūroje galima rasti nuomonių, kad garbę žeminančių - dalykų garsinimas dažniausia daromas žemais motyvais ir dėl to netikslu esą eiti pagelbon …
Excerpt
a Exceptio veritatis draudimo šalininkai kartais dar remiasi tuo, kad leidus tikrumą įrodinėti, kartą sntisocialimąi pasielgusiam asmeniui susidarysianti nepakenčiama padėtis, Tačiau tai ne visai bikinanėis argumentas, nes kiekvienam gali būti nemalonu ir …
Excerpt
priešingai senajai anglų teisei (kuri pirmoj vietoj statė viešo ramumo interesus) - laikosi privačiai - teisinio principo: už įžeidimą bylos kėliamos priva- čiu: skundu. Anglų teisė, kuri dar ir dabar tebežiū- ri į libell, kaip į viešo ramumo griovimą, …
Excerpt
T9Y ažigos*8 iš paie) * yr bed ož dai KuLiou vo …
Excerpt
Še L čiam gyvenimui, tiek visuomeniniam. Net ir labai svarbiais atsitikimais nebus galima sužinoti tiesą apie rūpimą asmenį. Ši gi Lieno kiekviename žingsnyje reikalingas Teisingai pastebi GCertel, kad ramumas visuo- menėje exceptio veritatis draudimu …
Excerpt
5 ašių at “ 50 i r £41 p Žėito Ė 2 94 i ios EAF k 4 "T * * ž jBi “ Ke ai L Ag jo L a = ša 2 0 ori, i 1E3“ i 2. T — ias a Ž …
Excerpt
A Gana aiškų tokio teisėtumo pripažinimą matome vokiečių teisėje. Šiuo atveju ji išnaudojo garbės sąryšį su visuomenės nuomone ir atsisakė nuo įsise- nėjusios tradicinės pažiūros į įžeidimą kap į dary= mą įžeistajam dvasinio skausmo. Vokiečių teisė skai- …
Excerpt
Ž u laikosi. Čia sudaromas atskiras 186$ apie Uble Nachrede, t.y. apie garsinimą faktų, kurių negalima įrodyti. Tačiau įstatymo griežtai reikalaujama objektyvi garsinamojo dalyko tiesa nevisada atitinka žmonių psichologijai. Vieni žmonės lengviau patiki …
Excerpt
= Ok a Prie tokių rezultatų priveda įstatymų leidėją pažiūra į paremto tiesadalyko garsinimą kaip į veiks- * mą savaime teisėtą. Lieka trečias vidurinis kelias, kur įstatymų leidėjas nelaiko tam tikrų veiksmų nei teisėtais, nei neteisėtais. Jis ima …
