Excerpt
| || 6 a ) 4 a iu ni Fr 184 pav. Pietų Lietuvos aukštumos paviršius: A — jaunas, smulkiai gūbriuoto reljefo moreninis lankas (į šiaurę nuo ežero), prišlietas prie se- nesnio aplyginio moreninio ruožo (į pietus nuo ežero) Daugirdiškių apylinkėse; B — …
Excerpt
smėlio. Dubumos dugnas suskaidytas įlomių, kuriose tyvuliuoja Semečio, Dekio, Vievio ežerai. Tarp Akmenos ir Monaičio ežerų prasideda Laičių tarpliežuvinis ma- syvas, kurio viršūnė šiaurėje siekia net Abromiškes. Jis sudėtas iš dvigu- bo labai glaudžiai …
Excerpt
žų, Kirdonių, Pasvalio apylinkėse, nes šio horizonto išeigos atsidūrė ledyno plaštakinės dubumos pakraštyje ir buvo apklotos plona moreninių darinių danga. Klostantis vis daugiau limnoglacialinių nuosėdų ir plaštakinėje dubumoje, gipsus dengiantys …
Excerpt
Virš didesnių požeminių tuštumų pradėjo įdubti ir įgriūti žemė, Todėl, be korozinių dubių, atsiradusių vertikalius plyšius praplėtus žemyn besi- liltruojančiam vandeniui, ėmė gausėti įdaubinių ir įgriuvinių dubių. Jei jose pasiektas karstinių požeminių …
Excerpt
karių į pietryčius. Statmenai išardytų pakraštinių moreninių darinių ruo- žams tęsiasi ozai, kaip Jurgaičių ozas Kulpės upelio kairiajame krante, Sukionių, Josvilaičių ozai ir kiti. Seną moreninę lygumą šioje rajono dalyje vietomis dengia …
Excerpt
104 pav. Smilgiai, įsikūrę ant gūbriškos moreninės bangos. Priekyje — tarpugūbrinis klonis visai išlygintas ir apklotas limnoglacialinėmis nuosėdomis. Šį lygaus rel- jelo sala pakraštinių moreninių darinių ruože beveik visa priklauso Nevė- žio baseinui. Į …
Excerpt
Geomoriologinės rajono sąlygos nulėmė hidrograiinio tinklo kon- figūracijos skirtumus. Pirmajam (Meškuičių —Pakruojo) reljeio ruožui būdingas retokas Mūšos intakų tinklas. Visi upeliai, daugiausia praside- dantys Šiaulių —Radviliškio—Seduvos moreniniame …
Excerpt
106 pav. Plokščioje Nevėžio ir Lėvens takoskyroje Mūšos upė 0,5 m/km vidutiniu nuolydžiu leidžiasi Linkuvos moreni- nio kalvagūbrio papėde ledyno plaštakinės dubumos link. Pačiame aukšt. upyje, Ventos vidurupio lygumoje, ji laikosi tolokai nuo …
Excerpt
nuo Salamiesčio atsiveria į dvigubai didesnį senslėnį, ties Stumbriškiu pasibaigiantį senovine delta. Paskui upė užkliudo vakarinį šoninį morenų ruožą ir, palaipsniui krypdama į šiaurę, patenka į limnoglacialinės akumu- liacijos išlygintą ledyno …
Excerpt
1 SN3NNNBNYd adnynoį AvaduaĄ Ai SN DuonzKĄ IVXL3AM 1VS IK " = S 10 Zz 2 = t z ZNIMOBVI || SIHSNIAOVA N p/asno aksa1Ą | || Ivigonys J SISDWYdNOGNVU(" | j PYVESA S3YSIHBWNN1S I) | | | 1 SHSIdnų aIzUDS S > > tų a | E SA1VASYd Ą CE LTE Eko Poms GaMSTSS D XIV …
Excerpt
Daugumas žemapelkių nuo seno paverstos žemuminėmis pievomis bei ganyklomis, kurios čia užima didesnius plotus, negu kituose Lietuvos rajonuose. Visi reljefo ruožai teikia truputį skirtingas sąlygas dirvodaros pro- cesams. Pirmajame ruože, kur paviršių …
Excerpt
glėjinių dirvožemių šilagirių ir girių augimvietėse. Miško masyvą sudaro eglynai su juodalksnių, o kai kur su uosių priemaiša. Jo pakraščiuose vyrauja antriniai beržynai ir drebulynai. Kitas didelis miško masyvas užima senovinę Pyvesos ir Lėvens deltą. …
Excerpt
kurioje pastebimas ruožuotumas, lygiagretus Šiaulių —Radviliškio—Šedu- vos moreniniam ruožui. Mikrorajone vyrauja stambiai banguotosios priesmėlingosios lygumos vietovaizdis (BSI), susidedąs iš lėkštų, neretai gūbriškų riedulingų ban- gu, plačių įlomių, …
Excerpt
111 pav. Mūša aukštupyje žemės ūkio naudmenų. Toliau nuo upių slėnių, takoskyrose, išskiriamas nenuotakiosios molingosios lygumos vietovaizdis (nml), turįs nemaža miš- ko sklypelių. Į šiaurę ir į šiaurryčius nuo Joniškėlio nedideliame plote išliko gūb- …
Excerpt
6. Vabalninko—Salamiesčio mikrorajonas apima Mūšos-— Lėvens ledyninės plaštakos suiormuotą rytinį pakraštinių more- ninių darinių ruožą, nusitęsiantį nuo Bygailių (pietuose), per Vabalninką, Salamiestį, net iki Naujojo Radviliškio (šiaurėje). Beveik visą …
Excerpt
turįs limnoglacialinių molių lęšių, o kai kur net žvirgždai. Mikrorajoną sudaro vienas nenuotakiosios priemolingosios lygumos vietovaizdis (nMI), kaip ir kitur, labai miškingas. Didesnę vietovaizdžio dalį užima minėtoji Biržų giria, kitados pilna uosynų, …
Excerpt
10. Pandėlio mikrorajonas užima Nemunėlio vidurupio ledyninės plaštakos paveiktą teritoriją, kurioje tęsiasi kelios pakraštinių moreninių darinių aplygintos grandinės. Vyrauja GBPM vietovaizdis, nors ir ne toks tipiškas, kaip Vabalninko —Salamiesčio …
Excerpt
Permo periode jame buvusi gili atviros jūros įlanka, tikriausiai, sudarė erozijos bazę upėms, kurios erodavo Nevėžio lygumos teritoriją, anuomet sudėtą iš devoninių sluoksnių. Yra pagrindo manyti, kad greta upių, tekė- jusių devoninių sluoksnių nuolydžio …
Excerpt
smėlingą lygumą. Abiejų plaštakos masyvų sąlyčio zonoje susidarė tarp- plaštakinė morena. Anksčiau ji laikyta Siesikų 0zu. Nevėžio ledyninės plaštakos priekinis pakraštys per Bukonis ir Či- činus, matyt, ėjo į vakarus, Babtų link. Neišaiškinta, ar rajono …
Excerpt
114 pav. Atabrado žvirgždai Sėtos moreninio gūbrio vakariniame pakraštyje, suklostyti 80 m lygio prieledyninio baseino Ilgainiui prieledyninio ežero lygis vėl nuslūgo ir ilgokai laikėsi 65—60 m aukštyje. Tuomet jis sėmė visą žemiausią rajono dalį, išilgai …
Excerpt
plaštakinės dubumos prieledyniniai baseinai buvo vėlesni už Nemuno žem- upio dubumos baseinus. Iš slėnių sąrangos galima spręsti, kad 65 m lygio prieledyninis basei- nas Nevėžio lygumoje tyvuliavo tuo metu, kai Nemuno žemupio baseinas buvo 40 m lygyje. …
Excerpt
plaštakos pasistūmėjimo. Kita kalvagūbrio dalis, nusitęsianti nuo Ne- vėžio žiočių palei Neries žemupį net iki Čičinų, priskiriama kaimyniniam C XIII plynaukštiniam rajonui. Jam atiduotas ir ankstesnio plaštakos poslinkio sudarytas pakraštinių moreninių …
Excerpt
viršiuje sudėtas iš perklostyto moreninio priemolio, vietomis net iš lim- noglacialinio molio, kai kur labai išraižytas raguvų (115 pav., D), nusi- leidžiančių į 80 m lygio prieledyninio baseino krantą. Ties Padauguva moreninis kalvagūbris staiga pakeičia …
Excerpt
117 pav. Nevėžio apatinio lygio lygumos vaizdas nuo Šėtos moreninio kalvagūbrio Salia vėlyvojo ledynmečio erozijos sudarytų senslėnių, Traupio ly- gumoje aptikta termokarstiniu būdu atsikūrusių slėnių, neturinčių dugne tekančio vandens nuosėdų. Vienos jų …
Excerpt
T 15-12! i E e v - Vv „L sias S 2 iėss Š — 14 V VANDYIS (E iai 23 E a 2 80 Žiz > = La a. co DISOTf = m SAZJA3NYdį| 4 di TT 15-1rST5777 777171 DUTVJOJŲ a SLLSBIMNYN says — | SDUISJ1Y AUVIS 2 syyDpDĄ 3 u I ž 2įKdrą X o|+ Z sai | AaudUn Į 2pnv1T 2212 …
Excerpt
Apatinio lygio lygumą, ypač šiaurinėje dalyje, irgi įvairina negilūs Šuojos, Nešetos, Upytės senslėniai, atsiveriantys į patį svarbiausią, Ne- vėžio, senslėnį. Būdinga, kad Nevėžio senslėnis, kertąs apatinio lygio lygumą nuo Berčiūnų iki Babtų, yra …
Excerpt
Nevėžis skiriasi nuo Minijos mažesniu nuolydžiu, kuris mažesnis net už Nemuno nuolydį. Todėl jis žinomas, kaip ramiausia respublikos upė (119 pav.). Visame senslėnio ruože (nuo Sanžilės iki žiočių) vidutinis nuolydis yra 16 cm/km, o padidėja tik ten, kur …
Excerpt
Nevėžio lygumoje beveik nėra tarpsluoksninių kvartero (dėl plonos nuogulų dangos) požeminių vandenų, kurie galėtų maitinti upes. Grunti- nių vandenų atsargos irgi nedidelės, galinčios formuoti tik mažus debi- tus. Todėl upių maitinimuisi svarbiausi …
Excerpt
Dėl žymaus dirvodarinių uolienų karbonatingumo ir trumpesnio plau- namojo laikotarpio Nevėžio lygumos dirvožemiai negiliai išplauti. Iliuvi- nis, sunkesnės mechaninės sudėties dirvožemio horizontas, čia yra perpus mažesniame gylyje, negu, pavyzdžiui, …
Excerpt
Kėdainius, Surviliškį, Šėtą, Lančiūnavą, Ramygalą, Krekenavą, Vadaktus, Anciškius [96]. Apatinio lygio lygumoje yra daugiausia smulkiais smėliais užpiltų plotų, kuriuose išliko žaliašilių augimviečių pušynai, būtent: apie Slikius, Krekenavą, Berčiūnus. …