Excerpt
60 pav. Prakasa Lieplaukės duburyje, atidengianti senovinių deltų žvirgždingus smėlius Svarbiausias yra skersinis Vismaldų, Pluotinės, Žąsugalos kalvagūbris, siekiąs net 194 m absoliutinio aukščio. Jis visą pažemėjusį ruožą perskiria į dvi dalis, šiaurinę …
Excerpt
61 pav. Platelių ežeras vadinamąjį šiaurinį pakraštinių moreninių darinių ruožą, tokio pat aukš- čio, kaip ir vakarinis moreninis ruožas. Aukščiausi taškai čia yra prie Ryškėnų (į pietus— pietvakarius nuo Telšių, 185 m), prie Muitaičių (į piet- vakarius …
Excerpt
63 pav. Plokščiakalvių ruože netoli Kaltinėnų (V. Ylevičiaus joto) 133 …
Excerpt
6: pav. Rytiniame ledyno pakraštinių darinių ruože į šiaurę nuo Kražių Tas keiminių plokščiakalvių reljefo ruožas yra 15—20 km pločio ir nusitęsia meridianine kryptimi nuo Luokės šiaurėje iki Girdiškių pietuose. Jis kartu ir aukščiausias. Atskiros, …
Excerpt
džiui Akmeniškių gūbrys į šiaurryčius nuo Kražių. Gausu taip pat kei- minės sąrangos kalvų, sudarytų iš žvirgždų (kaip Medžionkalnis prie Kražių) arba iš limnoglacialinio molio (Mitkalnis). Moreninių darinių lankai iš pietų atitveria B VII rajono ribose …
Excerpt
kur yra aiški, į pietus atkreipta moreninio masyvo viršūnė. Čia taip pat vyrauja iš moreninių priemolių sudėtos kalvos, stačiais šlaitais nusilei- džiančios į plačias pelkėtas tarpukalves. Kalvos viršija 190 m absoliutinį aukštį. Pasitaiko ir iš …
Excerpt
Saloto, Kilakio, Medikio, Milvydo, Stervo ežerai, Pūčkežeris, o Lūksto duburyje — Lūkstas, Požėris ir Dievytis. Platelių ir Lieplaukės duburių ežerai telkšo smėlingoje, mažai mais- tingoje aplinkoje, tuo tarpu Biržulio ir Lūksto duburių ežerus supa c“ Ko …
Excerpt
o šiauriniame — Judrino, Liudvikavo, Sydeklio ir kiti ežeriukai. Rytiniame pakraštinių moreninių darinių ruože tyvuliuoja Dausino, Kievio, Vilbėnų, Naruišių, Lukojaus, Žeimelio ir kiti ežerai. Ežeringiausia šio ruožo dalis, nusitęsianti Kurtuvėnų link, …
Excerpt
kraštys, kur žemesnės kalvoto reljeio dalys buvo aplygintos prieledyninių susitvenkusių vandenų. Viena nuo kitos tolokai nutolusios keiminės kal- vos, įgijusios piliakalnių pavidalą, yra apaugusios šileliais, plačios ban- guotos tarpukalvės ir aplyginti …
Excerpt
Telis, 7 k Ž 6 4 2 = 1 L eis ka Ta? ei Go / OR oIViųji / LA = . PB Ua Ikaras Ža geleialol *1 10 a E22 a o Iš "1 K3BS . 1 7 Aa “ 1 / + 2 pele ole! i, AI “lape lele! 5 Žino leEio d e VZTaTa V 1TS7elo! kidM |] PSI | kįdM ] PSI | k,dM | BPSI 2 65 pav. …
Excerpt
Kiekvieną apie 2—3 km pločio moreninio ruožo lanką sudaro keli kal- vagūbriai, kurie vienur betarpiškai prišlieti vienas prie kito, o kitur atskirti tarpugūbrių, užimtų daubų virtinių. Čia aptinkami tie patys vietovaizdžiai, kaip ir dviejuose pirmuose …
Excerpt
neaukštas kyšulys, turįs iki 140 m absoliutinio aukščio. Vadinasi, net aukš- tumos ketera čia žemesnė už Vidurio Žemaičių aukštumos duburius. Ta- čiau, palyginus su aplinkinėmis žemumomis, Vakarų Kuršo aukštuma mū- sų respublikoje pakyla apie 100 m. Šios …
Excerpt
Alerodinio atšilimo laikotarpis paįvairino ne tik slėnių, bet ir tarpu- slėnių reljeią. Atšilus klimatui, pradėjo tirpti net ir giliai palaidoti 1e- dai pakraštinių moreninių darinių ruožuose bei nespėję sutirpti apsėmimo laikotarpiu liežuvinėse dubumose. …
Excerpt
ledyno plaštakinėje dubumoje nugulusi dugninė morena, aukštėjanti rytų link maždaug nuo 100 iki 140 m absoliutinio aukščio. Povandeninio slysmo procesų išlygintas šios morenos paviršius kai kur plonai apklotas limno- glacialinių nuosėdų. Didžiausi smėlių …
Excerpt
dariniai porajonio viduryje, mažosios liežuvinės dubumos ir pakraštiniai „moreniniai dariniai šiaurėje. Pirmajam ruožui priklauso didelis Viešintų pakraštinių moreninių darinių lankas, 5—6 km pločio. Palaipsniui siaurėdamas, jis baigiasi į ry- tus nuo …
Excerpt
recesinių morenų bangų arba net kalvų, kurios aplygintos prieledyninio ba- seino. Tarpukalvės ir žemesnės dubumos vietos pripildytos ledyno tirpsmo vandenų suklostytų nuosėdų: šiaurėje daugiau iliuvioglacialinės, o pietuo- se limnoglacialinės kilmės. …
Excerpt
dalis yra jau Latvijos TSR teritorijoje. Lietuvos TSR ribose jis lėkštai kalvotas, iš pietryčių apjuostas Juodupės—Vyžuonos senslėnio. Visus paminėtuosius šiaurinio porajonio geomoriologinius vienetus įvairiomis kryptimis vagoja slėniai, kurių kilmė …
Excerpt
STI ALĖ ISA SE LAT Is ir laa jma 5 Jogljau las ra las T Za OISYN] B € / 724 MigsIgDI = > * ( 22 Ojas] a ž o DA] m L > x k c 23 OjUIzNf 1 š 5 5 iv n310NSvs R * SO1NIAUIS a Za HuDS 6 - , (i IVIDNIABIS Yd 31d3N1V1NY f i 14 € XII iniai pro DSNLANX 23 0IDSDd …
Excerpt
158 pav. Šventosios užaugimas aukščiau Užpalių Jaros —Setekšnos senslėnis nesibaigia ties Šetekšnos vietove, bet nuei- na toli į šiaurę, kur jo tęsinį išnaudoja kita kryptimi tekąs Nemunėlis. Kaip jau minėta, Vakarų Aukštaičių plynaukštės topogralinė …
Excerpt
negiliai slūgso dolomitai. Dėl visų šių priežasčių dirvožemiai D XIV ra- jone yra giliau išplauti ir labiau paveikti jaurėjimo. Net ir dabar užglė- jėję dirvožemiai turi kitados buvusio žymaus sujaurėjimo žymes. Todėl svarbiausiais dirvožemių komplekso …
Excerpt
14,3 XN 508 Il Ill IV Vv VI | VII | VII | IX X XI | XII 160 pav. Šventosios upės režimo grafikai (1956 m.). cm m sek 200- Sventoji — ANTALIEPTE JE Na ES F=565 km? ši? 100 - 14 1 10 50- Nam A Aa =|B STT "B (KRG AV Ev Eva |švajĘvi IKS K5G E) E5iNEi 350 —70 …
Excerpt
Dirvožemių erozijos procesai Vakarų Aukštaičių plynaukštėje dar nėra ryškūs, nes vyrauja lėkšti šlaitai net ir kalvotose vietovėse. Erozija ryš- kesnė tik paslėniais ir paežeriais. Dirvožemių įvairumą atitiko kitados ir miškų augimviečių įvairumas. Prieš …
Excerpt
Kurklių duburyje, apneštame senovinių deltų smėliais, vyrauja smul- kiai banguotosios įlomėtosios smėlingosios lygumos vietovaizdis (bD,sl), apaugęs šilais, tarp kurių tyvuliuoja vaizdingi ežerėliai. Mažiau smėlio tu- rinčiose duburio dalyse išskiriamas …
Excerpt
vietovaizdis, daugiausia apaugęs lapuočių miškų sklypais. Gretimi dubu- mos plotai, apkloti plona smėlio danga, turi priesmėlingosios lygumos (S1) vietovaizdį, kuriame išliko daug eglingų pušynų sklypų. Didesne dalimi šis vietovaizdis paverstas žemės ūkio …
Excerpt
a 164 pav. Reginys nuo Moškėnų—Laukupėnų piliakalnio į limnoglacialinę lygumą eglingų pušynų (162 pav.). Vidurinę ir pietinę mikrorajono dalis raižo negilūs atsikūrę kloniai ir įlomės, todėl nemažus plotus užima taip pat įlomėtosios pelkingosios …
Excerpt
163 pav. Reginys į Sartų duburį nuo Jūžintų moreninio masyvo. Priekyje — Jūžinto ežero rina Į vakarus nuo Šventosios slėnio ima vyrauti kalvoto dauboto more- ninio reljefo plotai, atitinką k;dM vietovaizdį. Šventosios slėnyje yra atSR> vietovaizdis. …
Excerpt
Pi o ole 73701 01 0, e; 010 S / Ž o/. sia o;/9/09;/0/0,;0 151 Ass SAS / o / 0 / IE (22 KDS ] Kirs 164 pav. Svarbesni Vakarų Aukštaičių plynaukštės vietovaizdžiai …
Excerpt
daubotasis priesmėlingasis (k,dS), o išilgai Kriaunos senslėnio — k;dŽM vietovaizdis. Ledyno liežuvinės dubumos sritis mikrorajono viduryje turi stambiai banguotąjį įlomėtąjį priesmėlingąjį (BDS) vietovaizdį, kuriame įlomės pripildytos smėlių ir …
Excerpt
Tiriant aukštumos paviršių ir kvarterinių sluoksnių sąrangą, nusta- tyta, kad aukštumos iormavime dalyvavo visų paskutiniojo ledynmečio antslinkių ledynai. Pirmojo antslinkio metu jie, slinkdami didelėmis plaš- takomis, padengė visą rajono teritoriją ir …
Excerpt
165 pav. Periglacialinių procesų aplygintas paviršius netoli Ažulaukės ledyniniai liežuvėliai, palikę dar gerai neatpažintas morenas. Aptinkami tiesūs moreniniai ruožai liudija, kad kai kur ledyninė plaštaka iš viso nebuvo susiskaidžiusi į liežuvius. …