Excerpt
riai, vienu galu prisišlieję prie kitos teigiamos formos, sudaro atra- gius. Lėkštų šlaitų kalvos vadinamos bangomis!, o tokių pačių šlaitų gūbriai ir atragiai gūbriškomis bangomis bei ban- garagiais. Visos mezoformos, išskyrus kauburius ir rumbes, esti …
Excerpt
pelkėjimą, dar kitos ten, kur telkšo ežerai ir, pagaliau, vėl kitos slėniuo- se, drėkinamuose išsiliejančios upės vandenimis. Mažiausią grupę sudaro tarpinių mezolormų apyrubės. Tai te- rasinės aikštelės, lyguminės aikštelės, kurių tarpe yra plokščios ir …
Excerpt
aus25[Brojonu = s— o ž "HEC pd/Ds š m S J T*| = 3/245410 Š ( LŽ —=—— | G | ausosaj 0jayjad z- a J IZF| > |vysymausasų| S SA S s8 = 2/a15 ID E r, a | š2 11-12 "prbjonu Š 32 4 Tiik2 3 ( «| 29 , ž K D | guunblį DJayjad| S a a| 5 1 A 2 a . al I LA buo ono S …
Excerpt
Eliuvinio drėkinimo apyrubėse medžiaginė sudėtis nulemia augimvie:- tes. Jos įtaka svarbi ir perteklingo drėkinimo (ežerų, pelkių) apyrubėms, nors čia ji tėra atidengta tik pakraščiuose. Teoriškai imant, visos 49 pagal reljelo formas ir drėkinimą …
Excerpt
m ———1—2 2 472 Bit ===? 777 R EZZLTTTTTTTTLLTTTT I AZ 2 E A BR E 0 -—————— 5 za 2 Kal B 2 8 pav. Schema, vaizduojanti būdingesnius lyguminio reljefo mezoformų kompleksus: 1 — plokščioji lyguma, R,|— negiliai slėniuotoji lyguma, R:1 — giliai slėniuotoji …
Excerpt
bd TTTTTNTTTTTITTTZTTZTTAMZZZZTTA bD2 TTTTTTNNLLTLLTT—LZA bR2 sn, Ll 1 £€Ell LLTI BL) K3d0 9 pav. Schema, vaizduojanti būdingesnius banguoto ir kalvoto reljeio mezoiormų kompleksus: b — smulkiai banguotasis reljefas, bd — smulkiai banguotasis ir …
Excerpt
Dar mažiau žodžių skirta vietovaizdžių drėkinimo ir hidrograiijos są- lygoms apibūdinti, nes jos dažniausiai jau būna aiškios, kai žinomas rel- jelas ir medžiaginė sudėtis. Tepažymimas tik itin didelis pelkingumas, ryškus ežeringumas, periodiškas …
Excerpt
kad iš jų atkurtasis pavadinimas turėtų lietuvių kalbai priimtiną žodžių tvarką. Pažymėtina, kad čia pavartotos vietovaizdžių tipologijos analogija su dirvožemių tipologija nėra pilna. Mat, dirvožemių tipologiniuose pavadi- nimuose atsispindi jų genezė, …
Excerpt
ne tik reljeio formų ir dirvodarinių uolienų kompleksu, bet ir gruntinio vandens dinaminės pusiausvyros pobūdžiu. Kadangi atskiros vietovaiz- džio apyrubės atsiduria skirtingose drėkinimo sąlygose, tai ir visas vieto- vaizdis įgyja tam tikrą, jam būdingą, …
Excerpt
60 pav. Aplygintas ir pakopiškas vakarinis Vakarų Kuršo aukštumos šlaitas menus moreniniams ruožams. Iš to fakto, kad kloniai padengti limnogla- cialinės kilmės nuosėdų, daroma išvada apie vėlesnį jų užtvindymą priele- dyninių baseinų vandenimis. Ir iš …
Excerpt
Kraštovaizdžio komponentai. Nors prieledyninių vandenų baseinai la- bai aplygino Vakarų Kuršo aukštumos glacigeninį reljefą, bet neįstengė visai panaikinti meridianinės krypties reljefo formų vyravimo. Todėl ir dabar galima nesunkiai išskirti keturis …
Excerpt
71 pav. Į rytus nuo Skuodo Greitą pelkėjimą skatina gausus drėkinimas (didesnis kritulių kiekis ir mažesnis garavimas). Tuo, šalia reljeio, galima paaiškinti ir tankesnį, negu kituose takoskyriniuose ruožuose, upelių tinklą. Rajonas pasižymi labai …
Excerpt
KiBS | KorM j 72 pav. Svarbesni Vakarų Kuršo aukštumos vietovaizdžiai Tarp Aleksandrijos ir Skuodo aptinkamas savitas, kitur nepasitaikąs, stambiai ir lėkštai kalvotosios slėniuotosios priesmėlingosios lygumos. vietovaizdis (K,RSI), susidedąs iš aukštokų …
Excerpt
'sūrinė pakopa, skersai kertanti Baltijos tektoninį įlinkį. Įsmukusi pietva- karinė įlinkio dalis įsigijo pilnesnį geologinį piūvį. Ruožas, einąs išilgai tos struktūrinės linijos ilgiems geologiniams laikams pasidarė tektoniniu atžvilgiu aktyvesnis už …
Excerpt
Labai sumažėjęs Knituojos ledyninis liežuvis paliko dubumos šiaurėje Vidsodžio priekinių morenų lanką, kuris buvo prišlietas prie Padvarninkų tarpliežuvinio moreninio masyvo. Vidsodžio moreninis ruožas vėliau irgi labai sulėkštėjo ir praplatėjo. …
Excerpt
Rajono glacigeninį reljefą labai periormavo ledyno tirpsmo vande- nys, ypač prieledyniniai baseinai. Šiauriniame porajonyje tirpsmo vandenys ėmė tvenktis, pradėjus tirpti Varduvos, Sruojos, Mastupio, Virvytės, Knituojos, Gansės ledyni- niams liežuviams. …
Excerpt
Daug limnoglacialinių nuosėdų prisikaupė pietvakariniame rajono pa- kraštyje, Nemakščių —Žalpių apylinkėse. Ten susidarė apie 105—110 m aukščio smėlinga lyguma, kuri, nuslūgus baseino lygiui, buvo suraižyta gilių slėnių. Dideli pietinio porajonio plotai, …
Excerpt
pasidarė nebe tokia vandeninga, nes dalis jos intakų pasuko Ventos ir Mūšos link. Geroka slėnio atkarpa neteko upės ir atsidūrė takoskyroje. Tuo apmirusiu slėniu XIX a. iškastas Ventos—Dubysos kanalas. Sumažėjęs vanduo nebepajėgė išnešti gausių sąnašų, …
Excerpt
Vakaruose į jį nusileidžia Užvenčio abrazinė pakopa. Tos papėdėje tūno žvirgždingos deltos. Duburys išvagotas negilių senslėnių, kuriais naudo- jasi Venta, Knituoja, Aunuva. Iš rytų Užvenčio duburį juosia prieledyninio baseino nulygintas tarp- liežuvinio …
Excerpt
rės link, dar 3—4 km. Ten jo tęsinį nukerta statmenos krypties galinių morenų kalvagūbris. Kurtuvėnų moreninis masyvas susideda iš trijų grandinių, kurios vienur susilieja, o kitur atskirtos tarpugūbrių arba mažų liežuvinių dubu- mų. Vidurinė grandinė yra …
Excerpt
75 pav. Tytuvėnų Tyrelio pelkė, žvelgiant nuo moreninio kalvagūbrio 76 pav. Nevėžio ledyninės plaštakos pakraštiniai dariniai netoli …
Excerpt
Dar toliau rytuose iškyla plačiausias ir aukščiausias moreninis ruo- žas — Šaukoto kalvynas. Jį sudaro daugiausia gūbriškos Iormos, tik tarp Šiaulėnų ir Šaukoto vyrauja išsidraikiusių gargždingų suklotinių galinių morenų kalvos, siekiančios iki 183 m NN. …
Excerpt
Dėl padėties aukštumos šlaite rajono teritorija neturi didelių upių baseinų. Siaurinį porajonį kerta tik trumpas Ventos aukštupio ruožas ir kairieji jos intakai: Varduva, Serkšnė ir Virvytė. Patekdamos į rajoną ir apleisdamos jį, šios upės perkerta …
Excerpt
79 pav. Senovinės erozijos išraižyti dešinieji Dubysos slėnio šlaitai aukščiau Betygalos visur vienodas — 0,5 km. Mažai skiriasi ir upės nuolydis. Šlaitai, ypač dešinieji, visur labai tankiai išraižyti griovų, raguvų ir denudacinių cir- kų (79 pav.). Kaip …
Excerpt
Esant mažesniam drėgmės pertekliui, sumažėja nuotėkis, kurio me- tinė norma, pavyzdžiui, Dubysos baseine neviršija visos Lietuvos vidurkio (apie 6—8 I/sek iš km?ž). Turėdama mažą nuotėkio normą ir nedidelį baseiną, Dubysa, nors ir ilga upė, plukdo nedaug …
Excerpt
sažemio plotus. Rytinis porajonis yra pelkingiausia Lietuvos TSR dalis, šalia Nemuno deltos. Pelkių dugne aptinkami nendriniai bei medieniniai-viksviniai durpių klodai liudija, kad iš pradžių duburiuose buvo pažliugę raistai ir plyn- raisčiai. Vėliau jie …
Excerpt
kuriame išliko nemaži šilų (A) ir žaliašilių (B) augimviečių miško sklypai (Gadunavo miškai). Tarp Barstyčių ir Dagių bei abipus Sruojos, aptinkamas smulkiai ir lėkštai kalvotosios nenuotakiosios pelkingosios priesmėlingosios lygumos vietovaizdis (k;PSI), …
Excerpt
82 pav. Varduvos ledyninio liežuvio recesiniai dariniai prie Dagių 2. Sedos—Ketūnų mikrorajonui priskiriamas aplygin- tas moreninis kalvagūbris, užtveriantis iš šiaurės Varduvos ir Sruojos liežuvines dubumas. Kalvagūbrį į dvi dalis perskiria Varduvos …
Excerpt
vakarų į rytus skrodžia Tausalo slėnis, susidaręs povandeninio termo- karsto atkurtoje rinoje. Mikrorajone vyrauja smulkiai banguotasis priesmėlingasis vietovaiz- dis (bS), daugiausia apaugęs miškais. Greta jo didokus plotus užima K,nSI vietovaizdis. …