Excerpt
Kraštovaizdžio komponentai. Ventos vidurupio ledyninė plaštaka, traukdamasi į šiaurę ir akumuliuodama savo darinius kaskart vis žemes- niame lygyje, suformavo rajono paviršių, turintį amiiteatro pavidalą. Tas paviršius susideda iš atskirų, skirtinguose …
Excerpt
sudėtos iš perklostyto moreninio priemolio, kai kur apdengto smulkių smė- lių danga. Vietomis dar galima pastebėti gūbrių liekanas. Jų pagausėja apie Papilę, nuo šios į rytus jau ima vyrauti stambiai banguotas, gūbriš- kas paviršius, ypač būdingas Žarėnų …
Excerpt
nėtinas ir vakarinis banguoto reljefo plotas aplink Pikelius ir Leckavą. Moreninio priemolio bangos čia iškyla limnoglacialinėmis nuosėdomis apklotoje lygumoje. Visus tris reljefo lygius kerta Ventos upė, kurios slėnio sąranga, per- einant iš vieno lygio …
Excerpt
90 pav. Virvytė, nusileidžianti nuo Rytų Žemaičių plynaukštės į Ventos vidurupio lygumą, netoli Tryškių Žemupyje kertančios apatinį reljefo lygį upės nuolydis ir vingiuotu- mas sumažėja, salpa praplatėja, čia pat matomos 5—6 ir 7—9 m aukš- čio terasos. …
Excerpt
kaip ir Vidurio žemuma, — karbonatingesnius dirvožemius. Reljefo įtaką šiuo atveju nustelbia kitas faktorius — žymiai didesnis dirvodarinių uolie- nu karbonatingumas. Didokos drėkinimo koeliciento reikšmės paaiškina ir sparčiai vyks- tančius pelkėjimo …
Excerpt
Dar didesni miškų masyvai dunkso visuose lygiuose dešinėje Ventos pusėje (Gruzdžių, Medenių ir kiti miškai). Juose jau aiškiai vyrauja minkš- tųjų lapuočių medynai: beržynai, drebulynai, baltalksnynai. Ne toks miškingas apatinis reljeio lygis, ypač …
Excerpt
93 pav. Venta netoli Mažeikių smėlingosios lygumos vietovaizdis (nSI). Varduvos ir Ventos slėniai, nors ir nelabai platūs, laikomi atskiru atSR> vietovaizdžiu (93 pav.). 29. Mažeikių — Viekšnių mikrorajonui priskiriama apa- tinio reljeio lygio vidurinė …
Excerpt
4. Serkšnėnų-—- Papilės mikrorajonui priskiriama vidu- rinio reljelo lygio vakarinė atkarpa, turinti išlygintą paviršių. Dideliuose plotuose plyti nSI vietovaizdis, kuriame gausu miškų ir žemuminių pie- vų. Jis be aiškios ribos pasikeičia taip pat į …
Excerpt
6. Kuršėnų mikrorajonas apima visą viršutinį reljefo lygį, kurio ribose liko aiškiausios pakraštinių moreninių darinių Iormos. Jas sudaro ne tokios taisyklingos gūbriškos bangos, kaip Naujosios Akmenės mikrorajone. Vietomis gūbriškos bangos …
Excerpt
IV. PABALTIJO ŽEMUMOS SRITIES RAJONAI Pabaltijo žemumos sritis (C) užima per Latvijos ir Lietuvos vidurį meridianine kryptimi nusitęsiančią žemumų juostą, kuri toliau krypsta į pietvakarius, Kaliningrado link. Nors sritis tektoniniu atžvilgiu tūno …
Excerpt
1. ŽEMGALĖS LYGUMA (C IX) Pagal ankstesnę rajonavimo schemą, Vidurio žemumos šiaurinis pa- kraštys buvo priskiriamas vadinamajam Šiaurės Lietuvos lygumos rajo- nui, kuris, be to, apėmė Ventos vidurupio ir Mūšos— Nemunėlio lygumas. Tą rajoną, tikslinant …
Excerpt
uolienų pakilumų ribas (Joniškio, Kuršių, Žagarės sluoksniai vakaruose ir Įstro bei Tatulos sluoksniai rytuose). Smarkesnė egzaracija viduriniame ir ne tiek smarki pakraštiniuose ruožuose atsispindi ir dabartiniame reljefe, nors smulkios egzaracinės ior- …
Excerpt
95 pav. Aplyginta Linkuvos moreninio kalvagūbrio ketera Mūšos upės maždaug iki 35—40 m absoliutinio aukščio. Čia paviršius ne tik išlygintas, bet ir nuklotas limnoglacialiniais moliais bei smulkiais smėliais. Ankstyvojo driaso pabaigoje baseinas dar …
Excerpt
visi miškų plotai vėliau buvo paversti dirbamais plotais. Tik šlapesni, nedideli takoskyriniai ruožai, vėliau buvo užleisti ir apaugo antriniais miš- kais, kuriuose ėmė vyrauti siauralapių medynai. Kraštovaizdžio komponentai. Rajono teritorijos paviršius …
Excerpt
Toliau į rytus kalvagūbris pažemėja net 30 m, labai praplatėja, bet tampa visai neryškus. Tai Tetervinų lankas, prieinąs prie Mūšos upės. Dešinėje upės pusėje kalvagūbris dar labiau pažemėja, pasuka į šiaur- ryčius, ir, priėjęs iki Nemunėlio, išnyksta. …
Excerpt
Kaas Lyguma pietuose atsiremia į žemiausią moreninio kalvagūb- rio dalį. Visų trijų lygių lygumos žemėja statmena moreninio kalvagūbrio tįsai kryptimi. Viršutinio lygio lyguma leidžiasi į šiaurryčius, vidurinio — į šiaurę, o apatinio — į šiaurvakarius. …
Excerpt
1. Dilbinėlių mikrorajonui priskiriama moreninio kalva- gūbrio šiaurvakarinė dalis, susidedanti iš kelių lankų. Kalvagūbris yra apie 10 m iškilęs virš kaimyninės Ventos vidurupio lygumos ir 5 m virš plaštakinės dubumos lygumos. Jis išsiskiria iš aplinkos …
Excerpt
4. Linkuvos mikrorajonas apima vidurinę, pačią ryškiau- sią ir aukščiausią moreninio kalvagūbrio dalį. Joje aptinkami du vieto- vaizdžiai. Kalvagūbrio viduriu siaura juosta kai kur tęsiasi smulkiai ir lėkštai kalvotasis daubotasis priemolingasis …
Excerpt
sklypais. Be to, apie Kiemėnus, pakraštinių moreninių darinių kalvose nedidelę salą sudaro stambiai ir lėkštai kalvotosios priemolingosios lygu- mos vietovaizdis (K,Ml). Iš viso Lietuvos TSR priklausančioje Žemgalės lygumos dalyje ap- tikta 13 …
Excerpt
Suminėtieji sluoksniai susideda iš besikaitaliojančių kietesnių ir minkš- tesnių horizontų, kuriuos nevienodai smarkiai ardė tiek priešledynmečio erozija, tiek ir ledyninė egzaracija. Labiausiai buvo eroduota ir egzaruota vidurinė rajono dalis, nuo …
Excerpt
didesnė dalis buvo apklota Mūšos— Lėvens ledyninės plaštakos, kurios vi- durys, be abejo, irgi buvo užėmęs minėtąjį pažemėjimą. Plaštakos vaka- rinis pakraštys beveik siekė Pakruojį, o rytinis — Kupiškį. Jų visai tiksliai nustatyti negalima, nes palikti …
Excerpt
aukščio. Vėliau, ledyninei plaštakai sumažėjus, prieledyninis baseinas nuslūgo ir jo lygis ilgai laikėsi 60—65 m aukštyje. Kaip tik šio lygio baseine Lėvuo ir Pyvesa sudarė minėtąsias smėlingas deltas (100 pav.). Dar vėliau, ledynui visai pasitraukus iš …
Excerpt
mųjų ledynų egzaracinę veiklą. Vidurinio pleistoceno dariniai dengia visą rajono paviršių, išskyrus tik Stoniškių —Natkiškių pakilumą. Iš geologinių duomenų paaiškėjo, kad paskutiniajame tarpledynme- tyje rajono teritorijoje buvo didelis vandens baseinas, …
Excerpt
Tirpstant šiauriniam liežuviui, vandenys tekėjo palei ledyno pakraštį į pietus ir išplovė lataką, vėliau pagilintą ir virtusį Tenžės—Danės senslėniu. Atitekėję iliuvioglacialiniai vandenys rajono pietuose klaidžiojo, ap- klodami paviršių mišriais …
Excerpt
36 pav. Kauburiuotas reljefas „šilų“ smėlių lygumoje netoli Šilutės 16—20 m lygio prieledyninis ežeras buvo gausiai maitinamas smė- lio sąnašomis. Jas gabeno upės, tada labai smarkiai raususios savo slė- nius. Smulkių smėlių (0,05—0,25 mm skersmens …
Excerpt
Tuo pačiu metu, kai rajono pietvakariniame pakraštyje tyvuliavo 16—20 m lygio prieledyninis ežeras, rajono šiaurinį pakraštį buvo apsėmęs kitas, aukštesnis prieledyninis ežeras. Jo krantų žymės Darbėnų ir Skuo- do apylinkėse kai kur matomos maždaug 35—40 …
Excerpt
Erozija sustiprėjo tik didesnių (Minijos ir Danės) upių slėniuose. Sie slėniai vėl pagilėjo ir praplatėjo, išardant daug kur anksčiau suklos- tytą 13—18 m terasos žvirgždų dangą. Alerodo atšilimo laikotarpiu baigė tirpti moreninėse sąvartose palai- doti …
Excerpt
gūbrių arba ovalinių kalvų, turinčių šiaurės-pietų kryptį. Jos kitados bu- vo aprašytos kaip drumlinai [324]. Didžiausią plotą šiauriniame porajonyje užima plokščia moreninė ly- guma, kurią nuo pakraštinių moreninių darinių skiria Tenžės—Danės sen- …
Excerpt
39 pav. Sustumtinio moreninio gūbrio atodanga giuose. Pasienyje su deltos rajonu, prie Paleičių, Sakūnėlių, Kalveliškių, į pietus nuo Šilutės, į šiaurę nuo Šilininkų, kauburiuoti smėliai yra 8—9 m absoliutiniame aukštyje, į šiaurvakarius bei į šiaurę nuo …
Excerpt
Akmena—Danė yra dvilypė upė ne tik pavadinimu, bet ir slėnio san- dara bei hidrograliniais bruožais. Kaip ir Sventoji, ji prasideda nulygintų galinių morenų papėdėje, ties Erlos—Salanto senslėniu. Nuo santakos su Skrobliu ji teka nedideliu lataku. Dideliu …