Skip to main content

Main menu (english)

  • Collections
  • About
  • Projects
Home
  • en
  • lt
Excerpt
VI EZ-M: =: D- 2: BAA S 10 pav. Gruntinio vandens lygį pralaidžiose uolienose nulėmę dinaminės pusiausvyros atvejai ir jiems būdingi drėkinimo sąlygų kompleksai (pagal H. Venckovską ir kt.): I — ištisinio garavimo dinaminė pusiausvyra, II — infiltracinė …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
sudaro smulkios pelkutės, kitur didelės pašlapusios įlomės, vienur smul- kūs ežeriukai, kitur dideli ežeriniai-pelkiniai dubenys, vienur kapiliarinio pakilimo juostos aplink daubas plačios, kitur siauros ir t. t. Visi šie atvejai nepakeičia gruntinių …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Drėkinimo koeficientą Lietuvos TSR teritorijai apskaičiavo G. Kaspe- ravičienė [266] ir D. Galvydytė |62]. Pasirodė, kad Lietuvoje metinis K=2,6, tačiau Žemaičių aukštumoje jis pakyla iki 3,0—3,5, o Vidurio že- mumoje nukrinta iki 1,6. Mat, Žemaičių …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
miškai, C — mišrūs eglių-lapuočių miškai, D — gryni lapuočių miškai. Drė- kinimo sąlygos įvertintos detaliau, penkiais balais (1 — sausos, 2 — drėg- nokos, 3 — drėgnos, 4 — šlapokos, 5 — šlapios augimvietės; žr. 11 pav.). Zinoma, ši schema neparodo viso …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
(buispado MipovouniBno bpyiajDd OUyNnį NN oysmDuDgD7 g į0B0d DyA0pnSs) 3poįU3; ARBAUIBNE KysIu: SOANMaI T "ABd Į] solši9 - a IvIaI— VAS - O IviaISVIIVĮ - 8 Ivals - V DSOJNpuadi 11] DS0643[] — DJDUJUO J DsoUSDydS psouSvyds (x r FIS ? Ę = uv > D800140/) …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Maistingiausias drėgnokas augimvietes nužymi dirvinio vijoklio— ankstyvojo šalpusnio—panaktinio šakinio asociacija (Convolvulus arven- sis—Tussilago Jarjara—Melandryum noctijlorum). Nemaistingas šlapias augimvietes pasirenka smulkiosios rūgštynės— …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Tipologiniu pavadinimu apibūdinti visų kraštovaizdžio komponentų neįmanoma, nes jis būtų toks ilgas, kad jau netiktų naudotis. Be to, taip sudarytas tipologinis pavadinimas rodytų, kad sudarinėtojas ignoruoja priežastingumą ir savitarpinių ryšių principą, …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Pamatuotas išskyrimas tik to vietovaizdžio, kurio neorganiniai komponen- tai suiormuoti kitaip, negu kito. Iš rajono paleogeograltinės plėtotės susidaroma nuovoka ir apie atski- rus kraštovaizdžio komponentus, kurie čia dėstomi chronologine (jų atsi- …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
"tumus hidrologiniame režime. Kad tie skirtumai būtų akivaizdūs, klimato hidroterminis režimas, upių nuotėkis, upių lygiai, gruntinių vandenų re- žimas iliustruojamas tų pačių (1956 m.) stebėjimų duomenimis. Žinoma, čia labiau tiktų daugiamečiai …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
II. BALTIJOS JŪROS DUBURIO SRITIES RAJONAI Baltijos jūros duburio rytinio pakraščio sričiai (A) priklauso plotai, kurie buvo apsemti duburyje tyvuliavusių vandenų: prieledyninių baseinų, Baltijos leduotojo ežero, Litorinos jūros. Srities sausumos ruožas …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
su vidutinėmis paros temperatūromis, didesnėmis kaip 157, trunka tik 50— 55 dienas. Tačiau ir šalčių nedaug: neigiamų paros temperatūrų suma per metus tesiekia 250—300“. Žiemos neilgos: laikotarpis su neigiama vidutine paros temperatūra trunka …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Paleogeograiinė apžvalga. Kaip aiškėja iš geologinių duomenų, ra- jono teritorija dar paleogene sudarė pajūrinę žemumą, sudėtą iš viršutinės kreidos nuogulų ir žemėjančią į pietus, kur dar plytėjo jūrinis baseinas. Padėtis pasikeitė neogene, kai pietuose …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
ežero krantas kiek sustojo arčiau dabartinio kranto, kur paliko platų ban- gų suplautą pylimą, matomą išilgai Palangos— Liepojos plento, į vakarus nuo Lazdininkų, ties Degių geležinkelio stotimi ir kitur. Alerodo atšilimo laikotarpyje, labiau iškilus …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Neringos akumuliacinės smėlio juostos dalį, prišlietą prie žemyno (Giru- lių apylinkės). Formuojantis Neringai, bangų išmetamą smėlį pagavo pustyti vėjai. Pradėjo augti kopos. Slinkdamos į rytus, jos įgijo daugiausia parabolines iormas. Tarp gretimų …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Slinkdamos kopos savo svoriu kai kur išslėgė gilesnius sluoksnius, pavyzdžiui marių mergelį. Jo išspaudos prie Nidos dabar iškyla 4—5 m nuo marių lygio. Ilgainiui ištisinis kopų gūbrys keliose vietose buvo visai pertrauktas. Išpustytos spragos pavirto …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Terasinės lygumos paviršius papustytas, vietomis net kauburiuotas. Vienur iškyla aukštos Kopos, kitur — siauri ilgi kopų pylimai. Kauburiuota lyguma vietomis pereina į plokščią lygumą, užsibaigian- čią rytuose vos pastebimu abraziniu kliiu. Į pietus nuo …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
18 pav. Plikų kopų kalvagūbris nuo marių pusės …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
neaukštas, beveik simetriškų šlaitų apie 0,5 km pločio ir 30—40 m aukščio gūbrys. Neringa čia siaura, Kuršių marių krantas mažai vingiuotas. Artė- jant prie Juodkrantės, kopų kalvagūbris paaukštėja ir paplatėja, jo relje- las pasidaro sudėtingesnis (19 …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
dienomis tiek temperatūros, tiek ir oro drėgnumo sąlygos paplūdimyje, palvėje, plikose ir apželdintose kopose labai skiriasi. Nidoje, kurią nuo at- viros jūros atitveria aukštas kopų barjeras, pavasarį šilčiau, vasarą gied- riau ir sausiau, negu …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
duomenimis, Neringoje išskiriama net dešimt augalijos ruožų [168]. Pir- mieji jų aptinkami ir šiauriniame porajonyje. Paplūdimyje augalams įsikurti sąlygos sunkios. Tik priekopiniame jo ruože auga sultingoji jūrasmiltė (Honckenya peploides), pajūrinė …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
jono teritorija skaidoma ne išilginiais ruožais, o skersinėmis atkarpomis, pergyvenusiomis 4 mikrorajonai. skirtingą paleogeograiinę plėtotę (20 pav.). Išskiriami 1. Nidos— Pervalkos mikrorajonas apima vidurinę, se- nesnę, Neringos dalį, kurioje …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
vietovaizdžiu (bos). Pakrantėje jis teturi smėlinę augaliją, o ten, kur kranto linija toliau pasitraukė, apaugęs sausų šilų augimviečių miškais. Į šiaurę nuo Šventosios pakrantės kauburiuotas ruožas pereina į aukš- tesnes kopas, atitinkančias jau minėtąjį …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
ir kitų upių deltos, padidinusios bendrą aliuvinės lygumos plotą. Antai, šiaurinėje dalyje prisišliejo Minijos priežiotinė sritis, kuriai augant į pie- tus, anksčiau savarankiška Minijos upė tapo Nemuno intaku. Pietuose ne- mažą lygumos dalį apima dabar …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
tuo metu atsiradęs Baltijos duburys. Erozijos suraižytą kreidinę plyn- aukštę užtiko kvartero apledėjimai. Jų metu rajono teritorija neretai pa- sinaudodavo ledynų plaštakos, šliauždamos iš šiaurės vakarų Mozūrijos link. Ledynų egzaracija ir tekančiųjų …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Ledynui tirpstant, duburiuose ėmė tvenktis vandenys. Prasidėjo naujas laikotarpis deltos rajono paleogeograiinėje plėtotėje; ledyno suformuotas reljefas buvo labai periormuotas prieledyninių patvenktinių ežerų. Didžiausias prieledyninis ežeras susidarė, …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
seklumas, išskyrus tik Vilkyškių kalvagūbrį, tįsojusį pusiasaliu. Seklumos buvo abraduotos, apsemtos moreninės kalvos labai pažemėjo ir paplatėjo, o kai kur buvo beveik visai nulygintos. Vėliau, biolingo atšilimo laikotarpiu, ledyno pakraščiui pasitraukus …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
apie 8 m žemiau dabartinio upių lygio. Durpių lęšiai, randami tame gylyje kartu su dumblingu, priemolingu ir organine medžiaga prisotintu aliu- viu, byloja, kad erozijos ir sedimentacijos procesai tuo metu Nemuno ba- seine buvo labai susilpnėję. Matyt, …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Deltos raida iš pagrindų pasikeitė naujosios eros pradžioje, išplitus Nemuno baseine ariamajai žemdirbystei ir padidėjus Nemuno vandenin- gumui (dėl klimato pakitimo). Praretinus miškus, Nemuno nuotėkis pasidarė nereguliarus, jo potvy- niai tapo staigesni …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Delta buvo pertvarkoma, siekiant tobulinti vandens kelią iš Lietuvos į Prūsus. XVII a. pradžioje, pagausėjus krovinių, plukdomų iš Lietuvos į Karaliaučių, prireikė pertvarkyti vingiuotą ir seklią Gilijos atšaką. 1613—1616 m. vietoj senos vagos …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Siame ruože po aliuvinėmis sąnašomis nėra „šily“ smėlių, kurie buvo pašalinti plečiantis slėniui, o durpės po aliuvio danga terandamos kur-ne-kur slėnio pakraščiuose. Kiek kitokį pobūdį turi antrasis ruožas, t. y. Gėgės skrodžiama deltos lyguma dešinėje …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View

Pagination

  • First page « First
  • Previous page ‹‹
  • …
  • Page 441
  • Page 442
  • Page 443
  • Page 444
  • Current page 445
  • Page 446
  • Page 447
  • Page 448
  • Page 449
  • …
  • Next page ››
  • Last page Last »