Excerpt
kad iš jų atkurtasis pavadinimas turėtų lietuvių kalbai priimtiną žodžių tvarką. Pažymėtina, kad čia pavartotos vietovaizdžių tipologijos analogija su dirvožemių tipologija nėra pilna. Mat, dirvožemių tipologiniuose pavadi- nimuose atsispindi jų genezė, …
Excerpt
ne tik reljeio formų ir dirvodarinių uolienų kompleksu, bet ir gruntinio vandens dinaminės pusiausvyros pobūdžiu. Kadangi atskiros vietovaiz- džio apyrubės atsiduria skirtingose drėkinimo sąlygose, tai ir visas vieto- vaizdis įgyja tam tikrą, jam būdingą, …
Excerpt
60 pav. Aplygintas ir pakopiškas vakarinis Vakarų Kuršo aukštumos šlaitas menus moreniniams ruožams. Iš to fakto, kad kloniai padengti limnogla- cialinės kilmės nuosėdų, daroma išvada apie vėlesnį jų užtvindymą priele- dyninių baseinų vandenimis. Ir iš …
Excerpt
Kraštovaizdžio komponentai. Nors prieledyninių vandenų baseinai la- bai aplygino Vakarų Kuršo aukštumos glacigeninį reljefą, bet neįstengė visai panaikinti meridianinės krypties reljefo formų vyravimo. Todėl ir dabar galima nesunkiai išskirti keturis …
Excerpt
71 pav. Į rytus nuo Skuodo Greitą pelkėjimą skatina gausus drėkinimas (didesnis kritulių kiekis ir mažesnis garavimas). Tuo, šalia reljeio, galima paaiškinti ir tankesnį, negu kituose takoskyriniuose ruožuose, upelių tinklą. Rajonas pasižymi labai …
Excerpt
KiBS | KorM j 72 pav. Svarbesni Vakarų Kuršo aukštumos vietovaizdžiai Tarp Aleksandrijos ir Skuodo aptinkamas savitas, kitur nepasitaikąs, stambiai ir lėkštai kalvotosios slėniuotosios priesmėlingosios lygumos. vietovaizdis (K,RSI), susidedąs iš aukštokų …
Excerpt
'sūrinė pakopa, skersai kertanti Baltijos tektoninį įlinkį. Įsmukusi pietva- karinė įlinkio dalis įsigijo pilnesnį geologinį piūvį. Ruožas, einąs išilgai tos struktūrinės linijos ilgiems geologiniams laikams pasidarė tektoniniu atžvilgiu aktyvesnis už …
Excerpt
Labai sumažėjęs Knituojos ledyninis liežuvis paliko dubumos šiaurėje Vidsodžio priekinių morenų lanką, kuris buvo prišlietas prie Padvarninkų tarpliežuvinio moreninio masyvo. Vidsodžio moreninis ruožas vėliau irgi labai sulėkštėjo ir praplatėjo. …
Excerpt
Rajono glacigeninį reljefą labai periormavo ledyno tirpsmo vande- nys, ypač prieledyniniai baseinai. Šiauriniame porajonyje tirpsmo vandenys ėmė tvenktis, pradėjus tirpti Varduvos, Sruojos, Mastupio, Virvytės, Knituojos, Gansės ledyni- niams liežuviams. …
Excerpt
Daug limnoglacialinių nuosėdų prisikaupė pietvakariniame rajono pa- kraštyje, Nemakščių —Žalpių apylinkėse. Ten susidarė apie 105—110 m aukščio smėlinga lyguma, kuri, nuslūgus baseino lygiui, buvo suraižyta gilių slėnių. Dideli pietinio porajonio plotai, …
Excerpt
pasidarė nebe tokia vandeninga, nes dalis jos intakų pasuko Ventos ir Mūšos link. Geroka slėnio atkarpa neteko upės ir atsidūrė takoskyroje. Tuo apmirusiu slėniu XIX a. iškastas Ventos—Dubysos kanalas. Sumažėjęs vanduo nebepajėgė išnešti gausių sąnašų, …
Excerpt
Vakaruose į jį nusileidžia Užvenčio abrazinė pakopa. Tos papėdėje tūno žvirgždingos deltos. Duburys išvagotas negilių senslėnių, kuriais naudo- jasi Venta, Knituoja, Aunuva. Iš rytų Užvenčio duburį juosia prieledyninio baseino nulygintas tarp- liežuvinio …
Excerpt
rės link, dar 3—4 km. Ten jo tęsinį nukerta statmenos krypties galinių morenų kalvagūbris. Kurtuvėnų moreninis masyvas susideda iš trijų grandinių, kurios vienur susilieja, o kitur atskirtos tarpugūbrių arba mažų liežuvinių dubu- mų. Vidurinė grandinė yra …
Excerpt
75 pav. Tytuvėnų Tyrelio pelkė, žvelgiant nuo moreninio kalvagūbrio 76 pav. Nevėžio ledyninės plaštakos pakraštiniai dariniai netoli …
Excerpt
Dar toliau rytuose iškyla plačiausias ir aukščiausias moreninis ruo- žas — Šaukoto kalvynas. Jį sudaro daugiausia gūbriškos Iormos, tik tarp Šiaulėnų ir Šaukoto vyrauja išsidraikiusių gargždingų suklotinių galinių morenų kalvos, siekiančios iki 183 m NN. …
Excerpt
Dėl padėties aukštumos šlaite rajono teritorija neturi didelių upių baseinų. Siaurinį porajonį kerta tik trumpas Ventos aukštupio ruožas ir kairieji jos intakai: Varduva, Serkšnė ir Virvytė. Patekdamos į rajoną ir apleisdamos jį, šios upės perkerta …
Excerpt
79 pav. Senovinės erozijos išraižyti dešinieji Dubysos slėnio šlaitai aukščiau Betygalos visur vienodas — 0,5 km. Mažai skiriasi ir upės nuolydis. Šlaitai, ypač dešinieji, visur labai tankiai išraižyti griovų, raguvų ir denudacinių cir- kų (79 pav.). Kaip …
Excerpt
Esant mažesniam drėgmės pertekliui, sumažėja nuotėkis, kurio me- tinė norma, pavyzdžiui, Dubysos baseine neviršija visos Lietuvos vidurkio (apie 6—8 I/sek iš km?ž). Turėdama mažą nuotėkio normą ir nedidelį baseiną, Dubysa, nors ir ilga upė, plukdo nedaug …
Excerpt
sažemio plotus. Rytinis porajonis yra pelkingiausia Lietuvos TSR dalis, šalia Nemuno deltos. Pelkių dugne aptinkami nendriniai bei medieniniai-viksviniai durpių klodai liudija, kad iš pradžių duburiuose buvo pažliugę raistai ir plyn- raisčiai. Vėliau jie …
Excerpt
kuriame išliko nemaži šilų (A) ir žaliašilių (B) augimviečių miško sklypai (Gadunavo miškai). Tarp Barstyčių ir Dagių bei abipus Sruojos, aptinkamas smulkiai ir lėkštai kalvotosios nenuotakiosios pelkingosios priesmėlingosios lygumos vietovaizdis (k;PSI), …
Excerpt
82 pav. Varduvos ledyninio liežuvio recesiniai dariniai prie Dagių 2. Sedos—Ketūnų mikrorajonui priskiriamas aplygin- tas moreninis kalvagūbris, užtveriantis iš šiaurės Varduvos ir Sruojos liežuvines dubumas. Kalvagūbrį į dvi dalis perskiria Varduvos …
Excerpt
vakarų į rytus skrodžia Tausalo slėnis, susidaręs povandeninio termo- karsto atkurtoje rinoje. Mikrorajone vyrauja smulkiai banguotasis priesmėlingasis vietovaiz- dis (bS), daugiausia apaugęs miškais. Greta jo didokus plotus užima K,nSI vietovaizdis. …
Excerpt
Jam artimas, tik labiau naudojamas žemdirbystėje k;dMŽ vietovaiz- dis, apimąs smėliuose nepanardintas galines morenas. Platesniuose tarpugūbriuose ir duburiuose galima išskirti smulkiai ir lėkštai kalvotosios ežeringosios priesmėlingosios lygumos …
Excerpt
tyvuliuoja liekaninis ežeras, apjuostas nemaistingų aukštapelkinių durpių, todėl toliau ir nepelkėja. Kaupiantis durpėms ir kylant aukštapelkės paviršiui, ežero lygis kyla ir šiuo metu laikosi net aukščiau už pažemėjusius pelkės pakraščius. Kitame …
Excerpt
Ter ejeleTs ad etika Iie TT SNES To Iidioi! II AT a lau 84 pav. Svarbesni Rytų Žemaičių plynaukštės vietovaizdžiai 165 …
Excerpt
Didesnėje dalyje pelkė tebėra žemapelkinėje stadijoje. Aukštapelkė juosia liekaninį ežerą. 13. Pašušvio — Vosyliškio mikrorajonui priskiriamas palei Radviliškio— Šeduvos moreninį ruožą einąs pažemėjimas. Tai išly- gintos dugninės morenos ruožas, kuriame …
Excerpt
antrajame variante, išspausdintame „Lietuvos TSR fizinės geogralijos“ I tome, ji jau sudarė vieną iš Vidurio srities rajonų (B 6). Ventos vidurupio lygumos priskyrimas Vidurio sričiai, nors reljelo ir dirvožemių atžvilgiu būtų pagrįstas, pasirodo …
Excerpt
M t * š 4 B A ai k TT ij, e ias 8 85 pav. Klintys, slūgsančios po plona moreninio priemolio danga, prie Naujosios Akmenės Kaip paaiškėjo iš pastarųjų metų stebėjimų, Ventos vidurupio ledy- ninė plaštaka tirpo ir mažėjo atskirais etapais. Po smarkesnio …
Excerpt
86 pav. Šilu apaugusi gūbriška smėlinga banga netoli Menčių lingų moreninių priemolių, kitur tirpsmo vandenų dėka jie įgijo žvirgždin- gų kalvų ir gūbrių pavidalą. Kai kurie pakraštiniai dariniai akumuliavosi jau stovinčiame vandenyje iš smėlių ir …
Excerpt
Svarbus įvykis rajono reljeio raidoje buvo prieledyninio baseino van- denų ištekėjimas. Šiaurrytinėje dalyje ištekėdami vandenys klaidžiojo tarp gūbriškų bangų, erodavo jų pakraščius, o tarpugūbrius kai kur apklojo nuosėdomis. Pastarieji įgijo klonių …