Excerpt
esąs ledynas būna storas, jo pakraštys gali sudaryti stačią aukštą sieną. Aišku, kad ledynas tokiu priekiu čia sustumia labai aukštas teigiamas reljeio formas. Neilgą kelią ledyno stumiami dariniai dar šiaip taip išlaiko tokį sluoksnių pobūdį, kuriame …
Excerpt
Pakraštinių moreninių darinių ruožus Ašmenos aukštumoje maždaug teisingai išvedė jau pirmieji tyrinėtojai [318]. Naujausiais duo- menimis, Ašmenos aukštumą sudaro keli morenų ruožai, suiormuoti prieš- paskutiniame ledynmetyje. Lietuvai priklausančioje …
Excerpt
takos pakraštyje šoninės morenos buvo prišlietos prie Ašmenos aukštu- mos, o Buivydžių —Baravykynės aukštumos kylis jau yra dviejų, Zeime- nos— Neries ir Vilnios, plaštakų darinys. Išeina, kad palei Svyrių ež. nusitesiantieji morenų gūbriai nieko bendro …
Excerpt
fazės galinės morenos. Šiuo vardu priimta vadinti Šiaulių —Radviliš- kio—Šeduvos—Vilkijos—Jonavos pakraštinių ledyninių darinių ruožą. Pa- aiškėjo, kad šį ruožą suiormavo dviguba Nevėžio ledyninė plaštaka per du pasistūmėjimus. Ilgus meridianinius …
Excerpt
iš šiaurės vakarų išilgai Ventos siėnio įslinkusios ledyninės plaštakos. Tirpdama ji traukėsi ne tik Ventos, bet ir Švėtės žiočių link. Apie vadinamąją Ventos plaštaką dar prieš karą rašė Zansas [331], kuris gūbrį, nutįsusį išilgai Vadaksties upės …
Excerpt
Vadinasi, Vidurio Žemaičių aukštuma susideda iš seniausio, daugiau kaip 200—220 m aukščio turinčio keiminių plokščiakalvių reljefo ruožo, kurį juosia aktyvaus ledyno sudaryti ruožai, bent 20—30 m žemesni. Moriologinis planas, būdingas Vidurio Žemaičių …
Excerpt
Glacigeninio reljefo performavimas. Pastarųjų metų geomoriologiniai tyrimai parodė, kad dabartinis glacigeninis reljefas labai skiriasi nuo ką tik ledyno suformuoto. Kurie procesai taip jį pakeitė? Pirmiausia, dar tebesiklostančius moreninius darinius jau …
Excerpt
žymės), ištekėjo paskui mažėjančias ledynines plaštakas trijų upių, Nemu- no, Lielupės ir Ventos, žiočių link. Prieledyniniai baseinai veikė pakraštinę ledyninę akumuliaciją ir, ži- noma, vis kitaip — ledynui stumiantis į priekį, stovint arba traukiantis. …
Excerpt
Tirpstant ir traukiantis minėtoms ledynų plaštakoms, prieledyniniai vandenys, pasklidę plačiau, palaipsniui apsėmė tų plaštakų užimtas du- bumas. Drauge žemėjo ir prieledyninio baseino lygis, palikdamas krantų žymes 115, 102, 80, 60, 40 m ir dar …
Excerpt
morenų ruože, o 80 m lygį, tur būt, su Vilkyškių kalvagūbrį sustūmusios Vakarų Zemaičių ledyninės plaštakos tirpimo pradžia. Vandenų susitven- kimas iki 60 m aukščio gali atitikti ledyno tirpimą Pagėgių —Gargždų li- nijoje. Mažiausiai abejonių kyla dėl 40 …
Excerpt
4 pav. Ledynų sukurto kalvoto reljefo (a) performavimas, veikiant subaeralinio ter- mokarsto procesams (b ir c) bei povandeniniam slysmui ir subakvaliniam termo- karstui (d ir e); 1— pirminės moreninės nuogulos, 2— palaidotų ledų luistai, 2 — perklostytos …
Excerpt
vagų (III terasa). Erozijos bazė tada buvo prieledyninio baseino estuarija, palikusi Nemuno žemupio srityje krantų žymes 16—20 m NN. Naujas, žymiai didesnis upių įsigraužimas buvo alerodinio atšilimo laikotarpiu, su kuriuo sutapo žemės plutos iškilimas. …
Excerpt
giomis tarp gretimų vienetų. Todėl fizinio geografinio vieneto išvestoji riba vienur sutampa su geomoriologine, kitur su dirvožemine, dar kitur su klimatine riba, o kai kur gali nebūti jokio ribų sutapimo. Šitoks fizinio geogralinio rajonavimo metodas …
Excerpt
Dar kiti geogralai nenori pabrėžti „vedančiojo“ iaktoriaus pirmeny- bės bent teoriniu požiūriu. Antai, A. Isačenka teigia, kad komponentas, laikomas „vedančiuoju“ faktoriumi, iš tikrųjų tėra ryškiausias viso geo- gralinio komplekso struktūros ir raidos …
Excerpt
H. Mortenzenas stengėsi rajonavimą grįsti teisingu genetiniu princ1- pu. Išskirtųjų kraštovaizdžių geogralinis vientisumas rėmėsi atitinkama vystymosi eiga. Jų dilerenciacijai, pasak Mortenzeno, turėję reikšmės ne tik geologinės praeities įvykiai …
Excerpt
Žemdirbystės ir dirvožemio instituto, net du variantus geomoriologinių tipologinių žemėlapių [15, 43], augalijos [34], nuotakio [187], miškų [96]. Tipologinių darbų pagrindu įvairūs autoriai bando atlikti ir kompo- nentinio turinio specialųjį rajonavimą. …
Excerpt
Dėl šių trūkumų S. Tarvydo schemą nelengva suderinti su kaimy- ninių respublikų rajonavimo schemomis. Paprastai atskirų respublikų sie- nos nesutampa su gamtinėmis ribomis, ir į kaimyninių respublikų terito- rijas įeina tų pačių lizinių geogralinių rajonų …
Excerpt
Siūlomas Lietuvos TSR fizinis geografinis rajonavimas gerai deri- nasi su kaimyninių šalių ir respublikų rajonavimo schemomis: V. Dement- jevo atliktu Baltarusijos TSR rajonavimu [263] ir A. Jaunputninio pada- rytu Latvijos TSR rajonavimu [287]. Lenkijos …
Excerpt
BIV. Vakarų Žemaičių plynaukštė aprėpia Žemaičių aukštumos vakarinį šlaitą, kurio reljefą formavo laipsniškai jūros link besitraukianti ledyninė plaštaka, palikusi keletą pakraštinių moreninių darinių ruožų. B V. Vidurio Žemaičių aukštuma apima …
Excerpt
Žeimenos upių. Jos paviršius susideda iš daugelio ledyno liežuvinių dubu- mų, tarpliežuvinių kalvotų moreninių masyvų ir kitų pakraštinių moreninių ruožų, kuriuos čia paliko paskutiniojo apledėjimo ledyninių liežuvių aku- muliacija. D XVI. Pietų Lietuvos …
Excerpt
3. MIKRORAJONAVIMO IR VIETOVAIZDŽIŲ TIPIZACIJOS PRINCIPAI Mikrorajonai ir vietovaizdžiai Fizinis geogralinis rajonas yra dar didelis teritorinis vienetas, kurio ribose kraštovaizdis nėra vienodas, nes jo pamatas (reljefas) atskirose dalyse iormavosi …
Excerpt
kraštovaizdžio įvairuma. Tie vienetai, vietovaizdžiai, yra pagrindi- nis landšaitotyros lauko tyrimų objektas. Kitaip tariant, vietovaizdis yra mažiausias ir kartu svarbiausias taksonominis vienetas. Kraštovaizdžio moriologijos grindėjas N. Solncevas …
Excerpt
riai, vienu galu prisišlieję prie kitos teigiamos formos, sudaro atra- gius. Lėkštų šlaitų kalvos vadinamos bangomis!, o tokių pačių šlaitų gūbriai ir atragiai gūbriškomis bangomis bei ban- garagiais. Visos mezoformos, išskyrus kauburius ir rumbes, esti …
Excerpt
pelkėjimą, dar kitos ten, kur telkšo ežerai ir, pagaliau, vėl kitos slėniuo- se, drėkinamuose išsiliejančios upės vandenimis. Mažiausią grupę sudaro tarpinių mezolormų apyrubės. Tai te- rasinės aikštelės, lyguminės aikštelės, kurių tarpe yra plokščios ir …
Excerpt
aus25[Brojonu = s— o ž "HEC pd/Ds š m S J T*| = 3/245410 Š ( LŽ —=—— | G | ausosaj 0jayjad z- a J IZF| > |vysymausasų| S SA S s8 = 2/a15 ID E r, a | š2 11-12 "prbjonu Š 32 4 Tiik2 3 ( «| 29 , ž K D | guunblį DJayjad| S a a| 5 1 A 2 a . al I LA buo ono S …
Excerpt
Eliuvinio drėkinimo apyrubėse medžiaginė sudėtis nulemia augimvie:- tes. Jos įtaka svarbi ir perteklingo drėkinimo (ežerų, pelkių) apyrubėms, nors čia ji tėra atidengta tik pakraščiuose. Teoriškai imant, visos 49 pagal reljelo formas ir drėkinimą …
Excerpt
m ———1—2 2 472 Bit ===? 777 R EZZLTTTTTTTTLLTTTT I AZ 2 E A BR E 0 -—————— 5 za 2 Kal B 2 8 pav. Schema, vaizduojanti būdingesnius lyguminio reljefo mezoformų kompleksus: 1 — plokščioji lyguma, R,|— negiliai slėniuotoji lyguma, R:1 — giliai slėniuotoji …
Excerpt
bd TTTTTNTTTTTITTTZTTZTTAMZZZZTTA bD2 TTTTTTNNLLTLLTT—LZA bR2 sn, Ll 1 £€Ell LLTI BL) K3d0 9 pav. Schema, vaizduojanti būdingesnius banguoto ir kalvoto reljeio mezoiormų kompleksus: b — smulkiai banguotasis reljefas, bd — smulkiai banguotasis ir …
Excerpt
Dar mažiau žodžių skirta vietovaizdžių drėkinimo ir hidrograiijos są- lygoms apibūdinti, nes jos dažniausiai jau būna aiškios, kai žinomas rel- jelas ir medžiaginė sudėtis. Tepažymimas tik itin didelis pelkingumas, ryškus ežeringumas, periodiškas …