Excerpt
Pats ežeringiausias rajone yra ledyno liežuvinių dubumų ruožas (Rimiečio, Dusios, Metelio, Obelijos, Jiezno, Ilgio, Vievio ežerai). Rajono šiaurrytiniame pakraštyje jam priklauso Alionių ežeras bei Palimnos eže- riukas, apsupti Alionių pelkių. Rajono …
Excerpt
Labai miškinga žemesnės plaštakinės dubumos lyguma, ypač senovinė delta, ir šiaurrytiniame porajonyje, kur taip pat užimta žaliašilių augim- viečių pušynų ir eglynų su žymia ąžuolų priemaiša. Per rajono vidurį nusitęsiantis pakraštinių moreninių darinių …
Excerpt
vietovaizdis (bdS), irgi paverstas žemės ūkio naudmenomis (149 pav.). Tik į vakarus ir į pietvakarius nuo Plutiškių banguotumas nyksta ir ima vyrauti plokščia smulkiais smėliais apdengta lyguma, turinti miškingą nenuotakiosios priesmėlingosios lygumos …
Excerpt
149 pav. Smulkiai banguotas ir daubotas priesmėlingas vietovaizdis (bdS) netoli Plutiškių stambiai ir apystačiai kalvotasis daubotasis priemolingasis vietovaiz- dis (KsdM), pasižymįs vaizdingumu, ištisai užimtas žemės ūkio naudmenų. Zemesnėse vietose, …
Excerpt
Žuvinto ež.— ornitologinis rezervatas. Apie pusę jo ploto dengia plūdu- riuojantys švendrių, nendrių, meldų plovai. Spartus Žuvinto ež. dumblėjimas ir užaugimas aiškinamas dideliu jo pratakumu ir mažu gyliu. Dovinė be paliovos neša į ežerą daug mais- …
Excerpt
(D;Eml), plytįs visoje pietinėje mikrorajono dalyje, tame tarpe ir aplink Simną. Jame telkšo Giluičio, Šimno, Atesio, Angininkų, Gudelių, Ūdrijos, Kovalio, Luksnėnų, Pluvijos, Duselės ir kiti ežerai. Visi jie pailgi, nors ir platoki, vidutinio gylio, …
Excerpt
mase, mažas, ir ežerai, gaudami nedaug maistingų medžiagų, eutroiizuoja- si pamažu. Į šiaurę nuo Dusios, ties Metelytės kaimu, smėliais apklota lyguma „išbadyta“ termokarstinių dubių, kurios užimtos žemapelkaičių. Čia išski- riamas dubėtosios …
Excerpt
150 pav. Nevėžio ledyninės plaštakos sudarytame moreniniame ruože netoli Jonavos darosi lygesnis, suraižytas povandeninio termokarsto atkurtų rinų. Čia aptinkamas įlomėtosios ežeringosios priemolingosios lygumos vietovaiz- dis (D,eMl). 15. …
Excerpt
bei įlomių. Tai BMI vietovaizdis, tinkamas žemės ūkiui. Pasitaiko ir nMI vietovaizdžio, užimto šlapių miškų. Palei Lomenos senslėnį lyguma negiliai išraižyta erozijos. Čia pa- plitęs BR,MI vietovaizdis, taip pat išnaudojamas žemės ūkyje. Lomenos senslėnis …
Excerpt
20. Beržų mikrorajonui priskiriama dešinėje Sventosios pu- sėje esanti žemesnė plaštakinė dubuma, apklota senovinės deltos smėliais, smarkiai supelkėjusi. Siaurvakarinėje mikrorajono dalyje, aplink Kaušanką, Juozapavą, vy- rauja Psl vietovaizdis, apaugęs …
Excerpt
7277 p 7,7 kiti kan TE p TTT T 7 UA — Č < = 2/0/01 4 1477 73 Aaiiia e/0/10121/07 "A UŽ 70 o a As o VA o = į /o 4 Zi BM Lidija | bdS kįdS = Terpsrelo, —4—— 07070 70 NM *j pe lo /ų10/9; 19,07 —RŽŽY TRS 5 ra | BP3I | BMI Tas m 2250 atSRą 152 pav. Svarbesni …
Excerpt
nors ir pajvairintas recesinių pakraštinių moreninių darinių, išlikusių atski- romis salomis. Didesne dalimi moreniniai dariniai nulyginti ir sudaro, kaip ir kitur, BMI vietovaizdį. Žymiai mažesnį plotą užima k;džM vieto- vaizdis, atitinkąs nenulyginto …
Excerpt
V. PASKUTINIO APLEDĖJIMO PAKRASšSTINIŲ MORENINIŲ AUKŠTUMŲ SRITIES RAJONAI Paskutinio apledėjimo pakraštinių moreninių aukštumų sritis (D) tę- siasi per šiaurinę Lenkiją, Rytų Pabaltijį, šiaurinę Baltarusiją. Ji apima jauną, kalvotą daubotą moreninį …
Excerpt
1. VAKARŲ AUKŠTAICIŲ PLYNAUKŠTĖ (D XIV) Padėtimi Vakarų Aukštaičių plynaukštės rajonas analogiškas išna- grinėtajam Nemuno vidurupio ir Neries žemupio plynaukštės rajonui. Jis irgi užima Baltijos aukštumų lanko vidujinį šlaitą, būtent Aukštaičių aukš- …
Excerpt
Kreidos periode pietinę rajono dalį užplūdo gili jūra, palikusi naują nuosėdų dangą, kuri išlygino paviršių. Tačiau netrukus šiaurinė Lietuvos dalis ėmė kilti, o pietinė leistis, kreidos jūra pasitraukė į pietvakarius, ir rajono teritorijoje vėl atgijo …
Excerpt
žuvius. Siesarties ledyninio liežuvio recesiniai dariniai aptinkami Lyduo- kių— Žemaitkiemio apylinkėse, o Virintos — Staškūniškių ir Kurklelių apy- linkėse, maždaug 150 m aukštyje. Sutirpus Virintos—Siesarties ledyninei plaštakai, pietinio porajonio …
Excerpt
153 pav. Jūžintų tarpliežuviniame moreniniame masyve Migonis, Gaigalus, iki Šepetos pelkės. Anykščių liežuvio pietrytinio pa- kraščio paliktasis moreninis ruožas nueina per Kalvelius Debeikių link. Į šiaurryčius nuo Rubikių ež. Anykščių ledyninis liežuvis …
Excerpt
dyninis liežuvis dar sulormavo pakraštinių moreninių darinių ruožą Onuš- kio ir Juodupės apylinkėse. Liežuvinę dubumą, nusitęsiančią nuo Čedasų per Žiobiškį, Moškėnus pietų link, taip pat sėmė prieledyninis baseinas maždaug iki 125 m absoliutinio aukščio. …
Excerpt
154 pav. Nemunėlio aukštupio senslėnis ypač šiauriniame porajonyje, išliko prieledyninių baseinų neapsemta. Ta neapsemta paviršiaus dalis vėlyvajame driase pergyveno intensyvų peri- glacialinės erozijos laikotarpį. Atmosieriniai vandenys, vasarą tekėdami …
Excerpt
VI EZ-M: =: D- 2: BAA S 10 pav. Gruntinio vandens lygį pralaidžiose uolienose nulėmę dinaminės pusiausvyros atvejai ir jiems būdingi drėkinimo sąlygų kompleksai (pagal H. Venckovską ir kt.): I — ištisinio garavimo dinaminė pusiausvyra, II — infiltracinė …
Excerpt
sudaro smulkios pelkutės, kitur didelės pašlapusios įlomės, vienur smul- kūs ežeriukai, kitur dideli ežeriniai-pelkiniai dubenys, vienur kapiliarinio pakilimo juostos aplink daubas plačios, kitur siauros ir t. t. Visi šie atvejai nepakeičia gruntinių …
Excerpt
Drėkinimo koeficientą Lietuvos TSR teritorijai apskaičiavo G. Kaspe- ravičienė [266] ir D. Galvydytė |62]. Pasirodė, kad Lietuvoje metinis K=2,6, tačiau Žemaičių aukštumoje jis pakyla iki 3,0—3,5, o Vidurio že- mumoje nukrinta iki 1,6. Mat, Žemaičių …
Excerpt
miškai, C — mišrūs eglių-lapuočių miškai, D — gryni lapuočių miškai. Drė- kinimo sąlygos įvertintos detaliau, penkiais balais (1 — sausos, 2 — drėg- nokos, 3 — drėgnos, 4 — šlapokos, 5 — šlapios augimvietės; žr. 11 pav.). Zinoma, ši schema neparodo viso …
Excerpt
(buispado MipovouniBno bpyiajDd OUyNnį NN oysmDuDgD7 g į0B0d DyA0pnSs) 3poįU3; ARBAUIBNE KysIu: SOANMaI T "ABd Į] solši9 - a IvIaI— VAS - O IviaISVIIVĮ - 8 Ivals - V DSOJNpuadi 11] DS0643[] — DJDUJUO J DsoUSDydS psouSvyds (x r FIS ? Ę = uv > D800140/) …
Excerpt
Maistingiausias drėgnokas augimvietes nužymi dirvinio vijoklio— ankstyvojo šalpusnio—panaktinio šakinio asociacija (Convolvulus arven- sis—Tussilago Jarjara—Melandryum noctijlorum). Nemaistingas šlapias augimvietes pasirenka smulkiosios rūgštynės— …
Excerpt
Tipologiniu pavadinimu apibūdinti visų kraštovaizdžio komponentų neįmanoma, nes jis būtų toks ilgas, kad jau netiktų naudotis. Be to, taip sudarytas tipologinis pavadinimas rodytų, kad sudarinėtojas ignoruoja priežastingumą ir savitarpinių ryšių principą, …
Excerpt
Pamatuotas išskyrimas tik to vietovaizdžio, kurio neorganiniai komponen- tai suiormuoti kitaip, negu kito. Iš rajono paleogeograltinės plėtotės susidaroma nuovoka ir apie atski- rus kraštovaizdžio komponentus, kurie čia dėstomi chronologine (jų atsi- …
Excerpt
"tumus hidrologiniame režime. Kad tie skirtumai būtų akivaizdūs, klimato hidroterminis režimas, upių nuotėkis, upių lygiai, gruntinių vandenų re- žimas iliustruojamas tų pačių (1956 m.) stebėjimų duomenimis. Žinoma, čia labiau tiktų daugiamečiai …
Excerpt
II. BALTIJOS JŪROS DUBURIO SRITIES RAJONAI Baltijos jūros duburio rytinio pakraščio sričiai (A) priklauso plotai, kurie buvo apsemti duburyje tyvuliavusių vandenų: prieledyninių baseinų, Baltijos leduotojo ežero, Litorinos jūros. Srities sausumos ruožas …
Excerpt
su vidutinėmis paros temperatūromis, didesnėmis kaip 157, trunka tik 50— 55 dienas. Tačiau ir šalčių nedaug: neigiamų paros temperatūrų suma per metus tesiekia 250—300“. Žiemos neilgos: laikotarpis su neigiama vidutine paros temperatūra trunka …