Skip to main content

Main menu (english)

  • Collections
  • About
  • Projects
Home
  • en
  • lt
Excerpt
Lietuvos TSR geogralinė padėtis 15 kilmės reljefo formų įvairumu, o tai žymiai Lietuvos teritorijos daliai su- teikia labai margą ežeringą moreninį kraštovaizdį. Hidrografiniu atžvilgiu Lietuva priklauso Baltijos jūros baseinui. Svar- biausias krašto …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
II. LIETUVOS TERITORIJOS GEOGRAFINIO PAŽINIMO IR JOS KARTOGRAFAVIMO ISTORIJOS BRUOŽAI Lietuvos geografinio pažinimo nuotrupos jau yra randamos kai kuriuo- se senovės graikų ir romėnų veikaluose. Antikinis geograias Klaudijus Piolomėjus (90—168 m.) …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Lietuvos geograf. pažinimo istorijos bruožai 17 fams geriausiai buvo žinomas Lietuvos pajūris. Žemėlapyje vaizduoja- mos Kuršių marios, Bartuva, Venta ir Nemunas, taip pat gyvenvietės; Klaipėda, Varniai, Tytuvėnai, Kaunas, Vilnius, Gardinas, Lyda, Krėvė. …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
18 Lietuvos geogral. pažinimo istorijos bruožai gyvenviečių gradacija administraciniu požiūriu. Iš žemėlapio išnyko Ri- fėjų kalnagūbris, Hercinijos miškas. Bet ir naujajame kartograiiniame vaizde nebuvo išspręstas svarbesnių Lietuvos upių ištakų …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Lietuvos geograf. pažinimo. istorijos bruožai 19 Radvilas organizavo lauko kartografavimo darbus visoje kunigaikš- tystėje ir redagavo naują žemėlapį. Kartografavimo darbus maždaug 1590—1600 m. laikotarpyje dirbo ne vienas žmogus, o visas kolektyvas, …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
20 Lietuvos geograf. pažinimo istorijos bruožai linkmes, galima dalinai spręsti iš upių tinklo, kuris yra reikiamo tan- kumo ir aiškus. Žodiniai prierašai žemėlapyje, Dniepro vaizdas ir prie jo pridėtos hidrologinės pastabos leidžia manyti, kad žemėlapio …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Lietuvos geograi. pažinimo istorijos bruožai 21 jūdis Lietuvoje ir Lenkijoje. Iš kitur buvo pakviesti kvalifikuoti karto- grafai, kurie kartu su Vilniaus akademijos ir kitų aukštųjų mokyklų astronomais turėjo atlikti šalies kartograflavimą. Dirbti padėjo …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
22 Lietuvos geogral. pažinimo istorijos bruožai tyrinėtoją. Tenka apgailestauti, kad Vilniaus universitete geografijos dės- tymas negavo reikiamos visuomenės paramos, nors geogralija ir jos istorija domėjosi tokie pasaulinio masto mokslininkai, kaip …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Lietuvos geograf. pažinimo istorijos bruožai 23 nes, vandentėkmes ir vandenskyrų linijas. Izohipsės buvo vedamos lau- ko sąlygomis iš akies, kai kuriose planšeto vietose pažymint šlaitų po- linkius. 1822 m. pasirodė Vilniaus ir jo apylinkių žemėlapis …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
24 Lietuvos geograf. pažinimo istorijos bruožai lapai yra net penkių spalvų. Šis žemėlapis po pirmojo pasaulinio karo tapo kartografiniu pagrindu geograiiniams tyrimams Lietuvoje. Jis gali būti sėkmingai naudojamas ir dabar hidrografiniams, …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
25 Lietuvos geograi. pažinimo istorijos bruožai Sudarius tikslius topografinius žemėlapius, buvo galima kiekybiškai ir kokybiškai apibūdinti visą Lietuvos reljeią ir hidrograliją. 1889 m. rusų kartografas A. Tilo sudarė Rusijos europinės dalies …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
26 Lietuvos geograf. pažinimo istorijos bruožai augalų herbarą ir žemaitiškai parašė keletą botanikos darbų, kaip «Tais- lių auguminį», arba «Dictionarium botanicum lalino-samogiticumo. Kitas universiteto mokinys Konstantas Tyzenhauzas (1786—1853) …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Lietuvos. geograf. pažinimo istorijos bruožai DT. išėjo trupmeninis skaičius 4,26 m (2 sieksniai). Kai kuriuose žemėlapio lapuose, esant sumažintam masteliui, reljefo skaitomumas blogas. Žy- miai menkesnės kokybės yra «Russische Karte des westlichen …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
28 Lietuvos geograi. pažinimo istorijos bruožai Lietuvos ir jos pakraščių kalnuotumo ir nuotakumo žemėlapis masteliu 1:630000 ir A. Vireliūno Lietuvos žemėlapis masteliu 1:300000 dėl turinio ir apipavidalinimo trūkumų negalėjo „visų mokyklos poreikių pa- …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Lietuvos geograi. pažinimo istorijos bruožai 29 se vietose buvo reguliariai matuojami Nemuno ir jo intakų vandens de- bitai, sistemingai ruošiamos hidrologinės ekspedicijos, kuriose buvo daro- mos upių hidrografinės nuotraukos. Be upių, buvo tiriami …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
30 Lietuvos geograi. pažinimo istorijos bruožai suorganizavo vietoj Stepono Batoro universiteto Vilniaus Valstybinį uni- versitetą, į kurį iš Kauno buvo perkeltas Matematikos-gamtos fakultetas. Pertvarkius ir išplėtus aukštąsias mokyklas ir 1941 m. …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
III. LIETUVOS VIETOVARDŽIAI Žemės vardyną sudaro tiriniai vietų vardai — vietovardžiai (nomi- na propria). Jais žmonės yra praminę šalių, miestų, miestelių, kaimų, vienkiemių, marių, upių, ežerų, pelkių, kalnų, laukų, miškų, krūmų, pievų ir daugelį kitų …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
50) Lietuvos vietovardžiai gausiausiai gyvenamų didžiųjų žemės paviršiaus vietų vardai. Tokie vie- tovardžiai dažniausiai ilgaamžiai. Yra nemaža vietovardžių, susidariusių iš bendrinių žodžių. Vienų vietovardžių reikšmė dar ir šiandien lengvai suvokiama, …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Lietuvos vietovardžiai 33 Netrūksta ir tokių vietovardžių, kurie nuo savo vandenvardžių ski- riasi gimine ir skaičiumi, pavyzdžiui: Anykšta — upė, Anykščiai — mies- tas, Ceikinė — upė, Ceikiniai — miestelis, Kurklė — upė, Kurkliai — miestelis, Vasaknas — …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
34 Lietuvos vietovardžiai Nors Lietuvos vardas yra senos kilmės, tačiau į istorinius šaltinius jis pateko žymiai vėliau kaip prūsų ir kuršių. Pirmą kartą Lietuvos var- das buvo paminėtas 1009 m. Kvedlinburgo metraščiuose — «Annales Ouedlinburgenses». Čia …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Lietuvos vietovardžiai 35 Sūduvos vardą K. Būga kildina iš upėvardžio *Sūda. Šių dienų Už- nemunėje yra upė Sūduonia. Sūduvos gyventojai vadinami sūduviais. Sūduvos vardas anksčiau pateko į istorinius šaltinius negu Lietuvos var- das. Sūduvius jau mini …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
36 Lietuvos vietovardžiai žodžių panašumas yra geriausias liudininkas, kad Rusnės vietovardis yra labai senos kilmės. Neris, didžiausias Nemuno dešinysis intakas, turi du vardus. Aukš- tupyje baltarusiai šią upę vadina Vilija, o vidurupyje ir žemupyje …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Lietuvos vietovardžiai 37 vardėjęs būdvardis. Karkluoja yra vestinas iš būdvardžio *karkluojas,-a, karkluotas. Panašios kilmės yra ir Skirpstauja — Zapyškio apylin- kių upė. Mūsų vietovardžiai yra išsaugoję daugybę bendrinių žodžių. Pvz., senuose raštuose …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
38 Lietuvos vietovardžiai Iš tikrinių ežerų vardų yra atsiradę kaimų ir miestelių vardai, pa- vyzdžiui, Meteliai (Metelys), Aviliai (Avilys), Atesiai (Atesys), Rimie- čiai (Rimietis). Lietuvoje nemaža pelkių, todėl joms pavadinti yra daugybė žodžių: …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Lietuvos vietovardžiai 39 Tokie vietovardžiai aiškiai rodo artimą baltų kilčių ir kalbų gimi- nystę. Vietovardžių pasikartojimai aiškinami dvejopai. Vieni vardai (Juod- upis — upė iš pelkių, tamsios vandens spalvos, Ilgis — siauras rininis ežeras) labai …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
40) Lietuvos vietovardžiai Čivyliai ir Zarasai (gyvenvietės), K. Būgos manymu, esą sėliški. Zarasų miestas turi ežero vardą, kurį vietos žmonės vadina Zarasu. Senovėje sėliai Zarasus vadinę Ezerasais, kurie sėlių kalboje buvo siejami su bend- riniu vardu …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Lietuvos vietovardžiai 4 siau vietovardžių. Pavyzdžiui, Aukštaičių ir Žemaičių aukštumose vieto- vardžių, palyginti, daugiau negu Vidurio žemumoje. Kalnų ir kalvų aplinkoje kilę šie vietovardžiai: Kalnai, Kalneliai, Kalnėnai, Kalnujai, Pakalnė, …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
IV. LIETUVOS GEOGRAFINĖS APLINKOS RAIDA GEOLOGINĖJE PRAEITYJE Dabartinė Lietuvos geografinė aplinka yra ilgus geologinius amžius trukusio jos vystymosi padarinys. Dabartinius bruožus ji paveldėjo be- veik iš visų geologinių laikotarpių, kurių įvykiai …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
Prieškvarterinis laikotarpis 43 atlikus geofizinius tyrinėjimus, susidarė sąlygos apčiuopti kristalinio subs- trato paviršiaus bendruosius bruožus. Gręžinių duomenys parodė, kad kristalinio pamato paviršius yra labai nelygus. Aukščių skirtumai jo rel- …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View
Excerpt
44 Lietuvos geograf. aplinkos raida geol. praeityje vienalytės. Jose galima išskirti daugelį mažesnių antraeilių ir trečiaeilių tektoninių elementų. Vieną tektoninę struktūrą nuo kitos skiria tektoni- nės dislokacijos — sprūdžiai ir fleksūros. Šiomis …
In:
Lietuvos TSR fizinė geografija
View

Pagination

  • First page « First
  • Previous page ‹‹
  • …
  • Page 406
  • Page 407
  • Page 408
  • Page 409
  • Current page 410
  • Page 411
  • Page 412
  • Page 413
  • Page 414
  • …
  • Next page ››
  • Last page Last »
Information

  • About
  • Projects
Heritage

  • Rare books
  • Manuscripts
  • Graphics
  • Virtus
Contacts

  • VU Library
  • Universiteto g. 3, LT-01122, Vilnius
  • Email: skaitmenines.kolekcijos@mb.vu.lt