Excerpt
pasidarė nebe tokia vandeninga, nes dalis jos intakų pasuko Ventos ir Mūšos link. Geroka slėnio atkarpa neteko upės ir atsidūrė takoskyroje. Tuo apmirusiu slėniu XIX a. iškastas Ventos—Dubysos kanalas. Sumažėjęs vanduo nebepajėgė išnešti gausių sąnašų, …
Excerpt
Vakaruose į jį nusileidžia Užvenčio abrazinė pakopa. Tos papėdėje tūno žvirgždingos deltos. Duburys išvagotas negilių senslėnių, kuriais naudo- jasi Venta, Knituoja, Aunuva. Iš rytų Užvenčio duburį juosia prieledyninio baseino nulygintas tarp- liežuvinio …
Excerpt
rės link, dar 3—4 km. Ten jo tęsinį nukerta statmenos krypties galinių morenų kalvagūbris. Kurtuvėnų moreninis masyvas susideda iš trijų grandinių, kurios vienur susilieja, o kitur atskirtos tarpugūbrių arba mažų liežuvinių dubu- mų. Vidurinė grandinė yra …
Excerpt
75 pav. Tytuvėnų Tyrelio pelkė, žvelgiant nuo moreninio kalvagūbrio 76 pav. Nevėžio ledyninės plaštakos pakraštiniai dariniai netoli …
Excerpt
Dar toliau rytuose iškyla plačiausias ir aukščiausias moreninis ruo- žas — Šaukoto kalvynas. Jį sudaro daugiausia gūbriškos Iormos, tik tarp Šiaulėnų ir Šaukoto vyrauja išsidraikiusių gargždingų suklotinių galinių morenų kalvos, siekiančios iki 183 m NN. …
Excerpt
Dėl padėties aukštumos šlaite rajono teritorija neturi didelių upių baseinų. Siaurinį porajonį kerta tik trumpas Ventos aukštupio ruožas ir kairieji jos intakai: Varduva, Serkšnė ir Virvytė. Patekdamos į rajoną ir apleisdamos jį, šios upės perkerta …
Excerpt
79 pav. Senovinės erozijos išraižyti dešinieji Dubysos slėnio šlaitai aukščiau Betygalos visur vienodas — 0,5 km. Mažai skiriasi ir upės nuolydis. Šlaitai, ypač dešinieji, visur labai tankiai išraižyti griovų, raguvų ir denudacinių cir- kų (79 pav.). Kaip …
Excerpt
Esant mažesniam drėgmės pertekliui, sumažėja nuotėkis, kurio me- tinė norma, pavyzdžiui, Dubysos baseine neviršija visos Lietuvos vidurkio (apie 6—8 I/sek iš km?ž). Turėdama mažą nuotėkio normą ir nedidelį baseiną, Dubysa, nors ir ilga upė, plukdo nedaug …
Excerpt
sažemio plotus. Rytinis porajonis yra pelkingiausia Lietuvos TSR dalis, šalia Nemuno deltos. Pelkių dugne aptinkami nendriniai bei medieniniai-viksviniai durpių klodai liudija, kad iš pradžių duburiuose buvo pažliugę raistai ir plyn- raisčiai. Vėliau jie …
Excerpt
kuriame išliko nemaži šilų (A) ir žaliašilių (B) augimviečių miško sklypai (Gadunavo miškai). Tarp Barstyčių ir Dagių bei abipus Sruojos, aptinkamas smulkiai ir lėkštai kalvotosios nenuotakiosios pelkingosios priesmėlingosios lygumos vietovaizdis (k;PSI), …
Excerpt
82 pav. Varduvos ledyninio liežuvio recesiniai dariniai prie Dagių 2. Sedos—Ketūnų mikrorajonui priskiriamas aplygin- tas moreninis kalvagūbris, užtveriantis iš šiaurės Varduvos ir Sruojos liežuvines dubumas. Kalvagūbrį į dvi dalis perskiria Varduvos …
Excerpt
vakarų į rytus skrodžia Tausalo slėnis, susidaręs povandeninio termo- karsto atkurtoje rinoje. Mikrorajone vyrauja smulkiai banguotasis priesmėlingasis vietovaiz- dis (bS), daugiausia apaugęs miškais. Greta jo didokus plotus užima K,nSI vietovaizdis. …
Excerpt
Jam artimas, tik labiau naudojamas žemdirbystėje k;dMŽ vietovaiz- dis, apimąs smėliuose nepanardintas galines morenas. Platesniuose tarpugūbriuose ir duburiuose galima išskirti smulkiai ir lėkštai kalvotosios ežeringosios priesmėlingosios lygumos …
Excerpt
tyvuliuoja liekaninis ežeras, apjuostas nemaistingų aukštapelkinių durpių, todėl toliau ir nepelkėja. Kaupiantis durpėms ir kylant aukštapelkės paviršiui, ežero lygis kyla ir šiuo metu laikosi net aukščiau už pažemėjusius pelkės pakraščius. Kitame …
Excerpt
Ter ejeleTs ad etika Iie TT SNES To Iidioi! II AT a lau 84 pav. Svarbesni Rytų Žemaičių plynaukštės vietovaizdžiai 165 …
Excerpt
Didesnėje dalyje pelkė tebėra žemapelkinėje stadijoje. Aukštapelkė juosia liekaninį ežerą. 13. Pašušvio — Vosyliškio mikrorajonui priskiriamas palei Radviliškio— Šeduvos moreninį ruožą einąs pažemėjimas. Tai išly- gintos dugninės morenos ruožas, kuriame …
Excerpt
antrajame variante, išspausdintame „Lietuvos TSR fizinės geogralijos“ I tome, ji jau sudarė vieną iš Vidurio srities rajonų (B 6). Ventos vidurupio lygumos priskyrimas Vidurio sričiai, nors reljelo ir dirvožemių atžvilgiu būtų pagrįstas, pasirodo …
Excerpt
M t * š 4 B A ai k TT ij, e ias 8 85 pav. Klintys, slūgsančios po plona moreninio priemolio danga, prie Naujosios Akmenės Kaip paaiškėjo iš pastarųjų metų stebėjimų, Ventos vidurupio ledy- ninė plaštaka tirpo ir mažėjo atskirais etapais. Po smarkesnio …
Excerpt
86 pav. Šilu apaugusi gūbriška smėlinga banga netoli Menčių lingų moreninių priemolių, kitur tirpsmo vandenų dėka jie įgijo žvirgždin- gų kalvų ir gūbrių pavidalą. Kai kurie pakraštiniai dariniai akumuliavosi jau stovinčiame vandenyje iš smėlių ir …
Excerpt
Svarbus įvykis rajono reljeio raidoje buvo prieledyninio baseino van- denų ištekėjimas. Šiaurrytinėje dalyje ištekėdami vandenys klaidžiojo tarp gūbriškų bangų, erodavo jų pakraščius, o tarpugūbrius kai kur apklojo nuosėdomis. Pastarieji įgijo klonių …
Excerpt
Kraštovaizdžio komponentai. Ventos vidurupio ledyninė plaštaka, traukdamasi į šiaurę ir akumuliuodama savo darinius kaskart vis žemes- niame lygyje, suformavo rajono paviršių, turintį amiiteatro pavidalą. Tas paviršius susideda iš atskirų, skirtinguose …
Excerpt
sudėtos iš perklostyto moreninio priemolio, kai kur apdengto smulkių smė- lių danga. Vietomis dar galima pastebėti gūbrių liekanas. Jų pagausėja apie Papilę, nuo šios į rytus jau ima vyrauti stambiai banguotas, gūbriš- kas paviršius, ypač būdingas Žarėnų …
Excerpt
nėtinas ir vakarinis banguoto reljefo plotas aplink Pikelius ir Leckavą. Moreninio priemolio bangos čia iškyla limnoglacialinėmis nuosėdomis apklotoje lygumoje. Visus tris reljefo lygius kerta Ventos upė, kurios slėnio sąranga, per- einant iš vieno lygio …
Excerpt
90 pav. Virvytė, nusileidžianti nuo Rytų Žemaičių plynaukštės į Ventos vidurupio lygumą, netoli Tryškių Žemupyje kertančios apatinį reljefo lygį upės nuolydis ir vingiuotu- mas sumažėja, salpa praplatėja, čia pat matomos 5—6 ir 7—9 m aukš- čio terasos. …
Excerpt
kaip ir Vidurio žemuma, — karbonatingesnius dirvožemius. Reljefo įtaką šiuo atveju nustelbia kitas faktorius — žymiai didesnis dirvodarinių uolie- nu karbonatingumas. Didokos drėkinimo koeliciento reikšmės paaiškina ir sparčiai vyks- tančius pelkėjimo …
Excerpt
Dar didesni miškų masyvai dunkso visuose lygiuose dešinėje Ventos pusėje (Gruzdžių, Medenių ir kiti miškai). Juose jau aiškiai vyrauja minkš- tųjų lapuočių medynai: beržynai, drebulynai, baltalksnynai. Ne toks miškingas apatinis reljeio lygis, ypač …
Excerpt
93 pav. Venta netoli Mažeikių smėlingosios lygumos vietovaizdis (nSI). Varduvos ir Ventos slėniai, nors ir nelabai platūs, laikomi atskiru atSR> vietovaizdžiu (93 pav.). 29. Mažeikių — Viekšnių mikrorajonui priskiriama apa- tinio reljeio lygio vidurinė …
Excerpt
4. Serkšnėnų-—- Papilės mikrorajonui priskiriama vidu- rinio reljelo lygio vakarinė atkarpa, turinti išlygintą paviršių. Dideliuose plotuose plyti nSI vietovaizdis, kuriame gausu miškų ir žemuminių pie- vų. Jis be aiškios ribos pasikeičia taip pat į …
Excerpt
6. Kuršėnų mikrorajonas apima visą viršutinį reljefo lygį, kurio ribose liko aiškiausios pakraštinių moreninių darinių Iormos. Jas sudaro ne tokios taisyklingos gūbriškos bangos, kaip Naujosios Akmenės mikrorajone. Vietomis gūbriškos bangos …
Excerpt
IV. PABALTIJO ŽEMUMOS SRITIES RAJONAI Pabaltijo žemumos sritis (C) užima per Latvijos ir Lietuvos vidurį meridianine kryptimi nusitęsiančią žemumų juostą, kuri toliau krypsta į pietvakarius, Kaliningrado link. Nors sritis tektoniniu atžvilgiu tūno …