Excerpt
mybe, panašumu į tiesą. Jo nuomone, malonu yra tai, kas apgauna mūsų akį iliuzoriška realybe. 3. Vadovaudamasis tais pačiais nuoširdumo bei natūralu- mo principais, jis peikia prancūziškojo tipo apkarpytų medžių parkus, kaip prieštaraujančius natūraliam …
Excerpt
šinys turi sekti iš gilaus mokslinio vaizduojamų reiškinių pažinimo. Tikrasis meninis skonis, būtent, ir remiasi šių dėsningumų supratimu ir jų taikymu kūrybinėje praktikoje. Svarbiausieji dėsniai — tai vienumos dėsniai, visų dailės kūrinio elementų …
Excerpt
aplinkybės gali paveikti teigiama ar neigiama linkme meninę kūrybą. Ją stimuliuoja bendra žmogiškoji kūrėjo prigimtis, visai žmonijai būdingi dvasiniai poreikiai. Meninės kūrybos reikalas yra įgimtas visiems žmonėms, nepriklausomai kokiose aplinkybėse jie …
Excerpt
mų populiarintoja, pati demokratiškiausia estetinės kultūros propaguotoja liaudies masėse. Ji vaidina patį reikšmingiausią visuomeninio auklėjimo vaidmeni. Ji yra ir aktyviausia moks- lo talkininkė bei švietimo pagalbininkė — neša menines уег- tybes į …
Excerpt
nių išauklėtam žmogui gamtoje nėra nieko, kam jis liktų abe- jingas. Mažiausiose smulkmenose ir kosminiuose reiškiniuose jis sugeba išskaityti gamtos paslaptis, kerintį grožį, viliojantį žavumą, savo asmeninės laimės dalelytę. Dailė yra pirmoji talkininkė …
Excerpt
Literatūrinį darba pradėjo, versdamas Lukrecijaus, Teren- cijaus, Moljero, Delilio, Miltono, Servanteso ir ypač mėgiamo Bairono kūrinius. Mėgino pats rašyti, bet nedrąsiai. Reikš- mingiausi jo darbai — konkursui rašytos „Pastabos apie poe- zijos ir …
Excerpt
turtina estetikos mokslą. Iš kitos pusės, neišvengė jis ir tam tikrų nenuoseklumų, vidinių prieštaravimų. 1. Estetika — tai meninės kūrybos teorija, suvesta į dės- nius, ji remiasi žmogaus pojūčių, jausmų, proto veiklos psi- chologija. Siauresne prasme — …
Excerpt
duojamajai dailei būdingos specifinės savybės, piešinio kon- turų aiškumas, perspektyvos taisyklingumas, kompozicinių elementų sutvarkymas. Šie reiškiniai suteikia dailės kūriniui ne tiek grožio, kiek apsaugo jį nuo biaurumo. Tai grožio pro- filaktika. 3. …
Excerpt
Meninė kūryba skiriasi nuo mokslo ir veikia daugiausia jausmus ir vaizduotę, tačiau vadovaujasi ne vien jausmais, bet ir protu. Dėl to jos teorijoje negalima apsieiti be tam tikrų dėsnių bei nuostatų, be mokslo apie grožį. Meninės kūrybos sritys yra: …
Excerpt
Žemesnės civilizacijos visuomenės meninėje kūryboje vy- rauja emocinis pradas, empirinis tikrovės suvokimas, o aukštos kultūros, išmokslintos visuomenės kūryboje svarbiausią vaid- menį ima vaidinti proto jėgos, racionalus tikrovės suvokimas. Ten pirmauja …
Excerpt
kimumą. Iliuzija, jeigu ji turi daryti įspūdį, privalo būti pa- naši į tiesą. Tačiau gamtos tiesa, realios tikrovės tiesa, skiriasi nuo este- tinės arba meninės tiesos. Meninė tiesa yra reliatyvi, vienpusė, ribojama apibrėžto uždavinio. Ji remiasi …
Excerpt
gabumų ir nuo žmonių charakterių įvairumo, tačiau juos gali- ma vystyti pratybomis. Vaizduotės aktyvumas grindžia kūry- binius sugebėjimus. Entuziazmas arba ekstaziška kūrybinio įkvėpimo būklė nepaprastai sustiprina vaizduotės veiklą, ku- ria neįprastą …
Excerpt
neigiamo poveikio jo kūriniui. Čia plati dirva pasireikšti jo asmeninei iniciatyvai. 11. Aukščiausios meninės kūrybos, tobulų dailės kūrinių laidas iš esmės yra genialumas, t. y. įgimti gabumai laisvai ir lengvai nukreipti sielos ir proto pajėgas …
Excerpt
ekspresija privalo būti pajungta grožiui, architektūroje — gro- žis pajungiamas naudai. Kam tada reikalingas gražus statinys, kuris neatitinka savo paskirties?“ 14. Klasicizmo rėmus L. Borovskis peržengia іг пергіра- žista jo varžtų, tačiau ir galutinai …
Excerpt
suvokimas pagimdė rafaelius ir buonaročius. Jie, šias šventas liekanas sekdami, tyrė didingus senovės šešėlius ir grįžo, pra- lobę dailės turtais.“ „Sekimas teikia geriausios naudos tada, kai svetimas pa- vyzdys tampa tik akstinu kilti naujoms mintims, …
Excerpt
kita, kaip šių abiejų skonių mišinys. Sėkmingiausias jis tik tada, kai poetas, nei visiškai antikinis, nei išimtinai romanti- nis, paklūsta savo prigimčiai ir protui, savo pašaukimui. Iš romantinės galvosenos kilo ir nūdienos pasaulėžiūra. Tiktai šioje …
Excerpt
Lenkų istorikas Krausharas, leisdamas Stašico kelionių dienoraštį, per klai- dą ijungė і јі К. Bogušo kelionių dienoraštį. Šią klaidą pastebėjo ir ištaisė len- kų istorikas Česlovas Lesnievskis straipsnyje „Bohusz — nie Staszic!“, Žr. „Przegląd …
Excerpt
24 Filozofia. Przydatek do Pisma o Filozofii, „Dziennik Wilenski“, 1820 t. 2, Nr. 2, p. 121—152; Nr. 3, p. 241—272. 2 : 25 „Dziennik Wilenski“, 1815, t. 1, p. 90—99, 182—196. 26 Dziela Jana Sniadeckiego, Warszawa, 1837, t. 3, p. 149—163. 27 Ten pat, t. 4, …
Excerpt
wa, 1866, p. 622; Wielka Encyklopedia Powszechna PWN, t. 10, Warszawa, 1967, p. 596. і “ „Tygodnik Wilenski“, 1819.V.31, М№г. 139, р. 313—329; „Tygodnik Wilenski“, 1819.VI.15, Nr. 140, p. 361—375; „„Tygodnik Wilenski“, 1819.V1.30, Nr. 141, p. 377—391; …
Excerpt
оааооосооооооооооаоопапаоаооопппапяпа LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS TEISMŲ KNYGOS A. VOJEVODSKAITĖ Teismų knygoms istorinių šaltinių tarpe tenka ypatinga vieta. Jas sudarantys įvairūs juridiniai aktai oficialiems doku- mentams būdingu tikslumu …
Excerpt
jo skyriuose periferijoje, Ukrainos TSR Centriniame istorinia- me archyve?, Maskvoje — Centriniame valstybiniame senųjų aktų агсһууе (ЦГАДА), Гепкіјоје — Senųjų aktų archyve Varšuvoje, Lopacinskių bibliotekoje * ir kt. Atidžiau patyrinė- jus šiuos ir …
Excerpt
teismų sistemos, gyvavusios XIV—XVI amžiais, ypatumus. Teismų knygų charakterį didele dalimi yra lėmusi konkreti istorinė teismų veikla, visuomeninis jų svoris bei kompeten- cija. Feodalinis LDK teismas paveldėjo senųjų smulkių kuni- gaikštysčių teismų …
Excerpt
vietininko teismas, paprastai vadinamas vaivados, seniūno: агра Јаікуѓіојо (державца) teismų vardu, visi jie sprendė ba- јоги Бу1аѕ !9; magistratų teismai, nagrinėję miestiečių bylas; tėvonijos (feodalo) teismas, teisęs feodalui pavaldžius asme- nis; …
Excerpt
Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas paskelbė privilegiją !?, kuria įteisino naują — II Lietuvos Statutą. Teis- mas bei jų tvarkai šiame Statute buvo paskirtas specialus sky- rius («судовый раздел»), Кигіате pagrindiniais pavietų bajo- rijos …
Excerpt
teismas — sprendė bylas, liečiančias žemės nuosavybės klau- simus: neteisėtą žemės pasisavinimą, ežių išardymą, dalybas ir pan.?? Pavieto teismai buvo pirmoji instancija, apeliuoti buvo galima Vyriausiajam Lietuvos Tribunolui arba pačiam didžiajam …
Excerpt
džiantys paties teismo praktiką ?*. Iš pradžių, ypač XIV—XV šimtmečiais, abi grupės buvo glaudžiai susijusios, nes ir kilu- sios buvo dažniausiai iš vieno pradmens — didžiojo kunigaikš- čio arba jo administratorių veiklos. Yra žinomos privilegijos, …
Excerpt
svetimomis kanceliarijomis ir organizuojama sava, 3) nuolati- nės kanceliarijos atsiradimo ir funkcionavimo, kai jos organi- zavimą valdovo dvare lemia nebe atsitiktinumas, o pastovus poreikis, susiformavusi valstybinė funkcija ??, M. Kosmanas LDK …
Excerpt
Anksti pradėjo vesti savo knygas magistratų teismai. Se- niausios mus pasiekusios yra Vilniaus magdeburgijos aktų knygos, pradėtos 1491 m., Drohičino magistrato — pradėtos 1498 m., Vilniaus magistrato — pradėtos 1511 m.“ Tačiau iš XV a— XVI a. pirmos …
Excerpt
nėjime dalyvaudavo „prisiekęs tų ponų raštininkas“ *?, užra- šąs bylos eigą, tūris teisę išduoti išraša ir pan. Vartojamas net- gi specialus terminas «kHuTra CKa3aH3»— teismo nutarimų kny- ga*!; šis terminas rodo, jog teismų nutarimų įrašai I Statuto …
Excerpt
tingiausios teismų knygos. Abiejų šių kanceliarijų veikla buvo daug kuo panaši, ir net jų teismų knygos dažnai buvo saugo- mos kartu, tik pilies teismo, kaip nuolatos veikiančio, buvo prieinamos bet kuriuo laiku, o žemės teismo — vien kadencijų …