Excerpt
struktūros taisyklingumu, piešinio didingumu, architektūriniu turtingumu, o ypač nuostabiu prieangiu yra aukščiausio skonio paminklas“. Lygiai taip pat patiko nebaigti tuomet statyti „„ma- žojo Trianono“ rūmai. Didelio skoningumo pavyzdžiu jis laiko …
Excerpt
tos“ parko tendencijų. Jis moka suprasti ir atitinkamai įvertinti įvairias jų tvarkymo menines sistemas — itališkąją, olandiškąją, prancūziškąją ir angliškąją. Visų pirma žavisi natūralios gam- tos formomis ir peikia bet kuri piktnaudžiavimą deformuo- …
Excerpt
jui nepatiko prikišamai demonstruojamas statinių turtingumas, besaikis skulptūrų gausumas, kuris „greičiau biauroja, negu puošia parką . Savo kelionėse K. Bogušas labiausiai domėjosi vaizduoja- mosios dailės kūriniais, paveikslų galerijomis. Atrodo, jis …
Excerpt
bus, skulptūrinius tik pamini, o kalbėdamas apie Siksto koply- čios freskas, pabrėžia meistriškai tikslų žmogaus kūno formų bei judesių atvaizdavimą, dargi nustelbiant dramatinę išraišką. Vertindamas dailės kūrinius, K. Bogušas pabrėžia dailininkų …
Excerpt
žo, mozaikos, geležies, aukso, medžio ir tekstilės dirbiniais, gė- risi jų meniškumu. Dažnai lygina jų technologinius-meninius privalumus, dargi gamybos ekonominius efektus. Domisi jis taip pat ir grynai utilitarinių reikmenų gamybos manufaktūro- mis bei …
Excerpt
Romoje pastoviai turėjo nuosavus rūmus. Buvo aktyvus meno mecenatas, rėmė architektūrinę kūrybą (statybos Pavlove, Turgeliuose, Rūkainiuose ir Vilniuje), tapybą, grafiką. Vilniuje turėjo gana žymią dailės kūrinių kolekciją. Mirė Rūkainiuose. P. K. …
Excerpt
netikėti tuo, kuo buvo anksčiau tikėta, niekinti savo krašto teises ir papročius, šaipytis iš religijos, biaurėtis Tėvyne ir kiekvieną valdžią laikyti prasimanymu“ !*, Matytų architektūros ir dailės kūrinių aprašymai yra labai lakoniško, inventoriško …
Excerpt
mui. Dėl to, pasirenkant siužetus iš biblinių istorijų bei šven- tujų gyvenimo, jo nuomone, susidaro didesnis kūrybinių gali- mybių diapazonas, negu pasirenkant mitologinius motyvus. Re- liginiai siužetai parodo įvairiausių tautų žmones su labai turtinga …
Excerpt
tuo tarpu P. K. Bžostauskas neperžengia religinių dogmų rėmų. Jo nuomone, dailė turi tarnauti vien tik religijos bei dorovin- gumo propagandai. Estetinės minties reiškėjų, dailės kūrybos žinovų ir kolek- cionierių, be K. Bogušo ir P. K. Bžostausko, …
Excerpt
skulptūros ir 1805 m. grafikos. Dabar jau šias paskaitas lanko ne tik literatai, teisininkai ir klierikai, bet ir būsimieji dailinin- kai. Jauniems dailininkams estetikos kursas ne tik padeda išsi- aiškinti meninės kūrybos specifiką ir jos filosofinius …
Excerpt
Gausesnių žinių apie jį lig šiol neatrasta. Sekančiais mokslo metais šias disciplinas dėsto kun. KAZIMIERAS RAGAUSKAS, Paskelbtoje savo paskaitų programoje jis aiškina, kad dėstys retorikos meno taisykles pagal Cicerono raštus, 0 jo ir Demos- teno kalbas …
Excerpt
gamta arba ѕи ја Јађіаџѕіаі уга ѕиагіёјеѕ”. Peikia tuščią puošei- viškumą, bet kartu reikalauja išraiškos priemonių gausumo, įvairumo, pagaunančio įspūdingumo, žavingo puošnumo, ele- gantiškumo. Kalba privalo būti tokia vaizdinga, kad klausytojas prieš …
Excerpt
vedėju. Šiose pareigose išbuvo iki 1803 metų reformų, kada buvo perkeltas į teologijos fakultetą dėstyti pamokslų retoriką ir šv. Raštą. 1817—1819 metais jis buvo literatūros ir dailės fa- kulteto dekanu. Be to, ėjo universiteto cenzoriaus pareigas. …
Excerpt
lininkystės klausimais remiasi šv. Augustinu. Kursas buvo dve- jų metų ir daugiausia pagrįstas pasaulinės literatūros istorija.?? Vengė P. Golianskis griežtų estetikos srities formulavimų, meninę kūrybą bei grožio reiškinius stengėsi aiškinti praktiniu, …
Excerpt
lėjant pilietines dorybes, cementuojant visuomenės būvį, tobu- linant visuomeninės santvarkos formas — visose P. Golianskio estetikos paskaitose eina raudona gija. Menų uždavinys: mokyti (docere), šviesti, jaudinti (movere), patraukti, suteikti malonumo …
Excerpt
mas, vaizduotė, jautrumas, skonis ir tas „beveik dieviškas poetų išradingumas, skambantis žodžių didybe“ (Horacijus). Ypatingą dėmesį P. Golianskis skyrė techninio meistriškumo įvaldymui, kuris lemia kūrinio meninę išraišką bei estetinę vertę. „Taigi, …
Excerpt
pirma, remdamiesi prigimtu daiktų grožiu ir, antra, daikto panašumu meniniame kūrinyje, mes lyginsime gamtą su daile ir dailę su gamta.“ „Jeigu dalykas nutolsta nuo gamtos, jis negali būti laikomas nei padoriu, nei girtinu, nes kas atrodo nenatūraliai, …
Excerpt
dien, kuomet seni prietarai ir burtai dingsta kaip tamsybė, išsi- gandusi šviesos, neimanoma visko stebuklais pagrįsti.“ „Kaip tikroviškiausiuose dalykuose kartais neapsieinama be vaizduotės, taip ir lakiausios vaizduotės veikloje neapsieinama be …
Excerpt
„Literatūros ribos — tai žmogaus proto ribos.“ „„Protaudami išmokstame pažinti dalyko dėsnius, atskleidžiančius, kas iš ko kyla. Išmokstame sieti vieną dalyką su kitu, vieną kiiu remti, t. y. išmokstame logiškai mąstyti. O gerai suprasdami vaizdinių …
Excerpt
7. „Paprastai pirmenybę teikiame įausmams; kai jie reiškia- mi, džiaugiamės labiau, negu tiesa, kuri apšviečia.“ „Pati tiesa, paprastai išreikšta, neitikina tiek, kiek pagauna poezija savo žavesiu ir patrauklumu.“ Cituodamas Kondijaką, P. Golianskis …
Excerpt
formas, vaizduotėje jas pagal sistemą sugrupuoja ir tuo būdu sukuria patrauklų ir jaudinantį paveikslą. .. Semiasi brangeny- bių kaip iš gamtos, taip ir iš dailės, iš tikrovės ir netgi iš pasa- kų pasaulio, jei tik jai kas nors čia patinka... Vaizduotei …
Excerpt
meno dėsniais, panašiai, kaip ir žemė turi būti tinkamai įdirbta, kad duotų derlių. 10. Skonis yra įgimtas, bet ne kaip meninio auklėjimo re- zultatas susiklostęs kriterijus. „Skonis kyla iš prigimto polinkio prie vienų dalykų daugiau, negu prie kitų... …
Excerpt
skulptūra, mechanika, kurios vadovaujasi nepaprastai lakia vaizduote ir išradingumo genijumi... Tai tiesa, kad mokslai ir menai yra lyg nepertraukiamais ryšiais susiję, sudaro organišką vienybę, vienas kitą papildo ir remia“. „Žodžiai kalboje yra tas pat, …
Excerpt
„Gamta teikia dailei pavyzdžių, tačiau dažnai dailininkai ima juos iš poetų arba istorikų. Fidijas, kuris pagarsėjo seno- vės Graikijoje, nukalė Dzeuso Olimpiečio skulptūrą taip, kad visi stebėjosi jąja, nes savo kaltu nukalė nepaprastai didingos …
Excerpt
nimus tarp tokių, kurie dažniausiai laikomi laukiniais bar- barais.“ Meninės kūrybos grožį supranta ir kuria ne tik išsimokslinę žmonės, bet ir paprasta liaudis. „(Tai prietaras, kad iškalba kai- mo žmonėms nereikalinga.“ „Pati prigimtis, staigiai …
Excerpt
tai naudojasi kūrėjai, yra kaip debesys, kurie uždengia tiesą. Reikia atskirti šias puošmenas... O apskritai kalbant, tebūnie mažiau puošnumo, daugiau teisingų žodžių.“ Kartu peikia sve- timų įtakų ir madų vaikymasi, kuris „slopina tautinį kūrybin- gumą“. …
Excerpt
loje, nes jį pakeitė kun. SERAFIMAVIČIUS, kuris skaitė este- tiką dvejus metus — iki 1807 m. Apie jį turime dar mažiau žinių, tur būt, ir jis ne ką daugiau buvo tinkamas, kaip ir jo pirmtakas. Labai reikšmingą vaidmenį estetinės minties raidai Lietu- voje …
Excerpt
progomis, nuolat pabrėždavo didelę estetikos auklėjamąją reikšmę. 1810 m., kada dailės istorijai ir grafikai dėstyti buvo pakviestas prof. J. Saundersas, inauguracinėje kalboje rekto- rius pasakė, kad „estetikos, dailės istorijos mokslai vysto, to- bulina …
Excerpt
estetikos kursą, ir meninėje kūryboje būtų švelninamos kraš- tutinio romantizmo tendencijos ir būtų ieškoma saikingo vi- durkio, sprendžiant ekstremistinių klasicizmo ir romantizmo reiškinių klausimus. Tenka pripažinti, kad kaip ankstyvoji klasicizmo …
Excerpt
(1810) 28, straipsniai apie lenkų kalbą (1814“7, apie literatūrą (1818) 3, apie logiką ir retoriką ??, apie klasikinius ir roman- tinius raštus (1816) *?, vėlyviausias stambiausias jo veikalas — „Žmogaus proto filosofija“ (1821) *!. J. Sniadeckio …