Excerpt
Gentis Trimitėliai — Craterėllus Fr. Iš šios nedidelės genties žinomiausia rūšis yra Paprastasis trimitėlis — Craterellus cornucopioides (L.) Fr. Vaisiakūnis ilgo piltuvėlio arba trimito pavidalo, su giliu, iki pat koto pagrindo, įdubimu, 5—10 cm aukščio …
Excerpt
siakūnis piltuvėlio arba taurės pavidalo; kepurėlės kraštai paprastai skiautėti, išlankstyti arba šiaip netaisyklingi; jos apatinė pusė raukšlėta spinduliškai einančiomis, dvišakai išsišakojusiomis raukšlėmis, kurios toli nuauga kotu že- myn ir pamažu …
Excerpt
Gelsvoji voveruška — Cantharellus Tutescens (Pers.) Fr. (II lentelė, 2 pav.) Vaisiakūnis vamzdiškai iki pat pagrindo įdubęs, piltuvė- lio pavidalo, 2—10 cm pločio; kepurėlės kraštai skiautėti ir daugiau arba mažiau susigarbiniavę; jos paviršius pilkš- vai …
Excerpt
Auga vasarą pušynuose, viržynuose ir pakelėse tarp samanų, kartais dideliais būriais. Valgoma, bet dėl savo smulkumo menkavertė. Lietuvoje rasta Trakų (Proszyns- ki, 1931) ir Vilniaus apylinkėse, kitur netirta. Gentis Dyglučiai — Hydnum L. Vaisiakūniai …
Excerpt
tais beveik šoninis, baltas arba kepurėlės spalvos, 3—6 cm ilgio, 1—2 cm skersmens, masyvus, standus. Sporos 6—7 X5—6 „ dydžio, masėje baltos arba truputį gelsvos. Auga nuo vasaros antrosios pusės iki rudens lapuočių, rečiau spygliuočių miškuose, ypač …
Excerpt
Koralinis dyglutis — Hydnum coralloides (Scop.) Fr. (Dryodon coralloides Scop.) Vaisiakūnis netaisyklingas, išsišakojęs panašiai kaip ko- ralas, 10—40 cm skersmens, baltas, gelsvas arba rausvo at- spalvio, priaugęs prie substrato trumpu, kresnu kotu. Dyg- …
Excerpt
kai kurios dirvožemyje ir ant medžių augančios rūšys jau- noje būklėje gali būti panaudotos maistui, bet priklauso prie menkaverčių grybų. Avinė kempinė — Scutiger ovinus (Schaetf. ex Fr.) Murr. [Polyporus ovinus (Schaeff.) Fr., Caloporus ovinus Gučl.] …
Excerpt
Šakotoji kempinė — Polypilus umbellatus (Ders. ex Fr.) Bond. et Sing. (Polyporus umbellatus Fr.) Vaisiakūnis — didelė. kupeta kepurėtų, mažų vaisiakū- nių, kurie sudaro skėtišką, iki 20 cm skersmens arba dar didesnę puokštę, išeinančią iš bendro, storo, …
Excerpt
ant ąžuolinių ir skroblinių, taip pat žemėje, kur yra daug pūvančios medienos. Pasitaiko gana retai. Priklauso prie valgomųjų grybų; tinka valgyti švieži ir džiovinti. Lietu- voje kol kas rastas tik Vidgirio miške prie Alytaus, skrob- lyne. Pastaba. …
Excerpt
Auga nuo vasaros antrosios pusės iki rudens apie lapuo- čių medžių — ąžuolų, liepų, guobų, bukų — senų stuob- 37 pav. Didžioji kempinė — Polypilus giganteus rių pagrindus. Jaunoje būklėje valgomas. Lietuvos TSR jo augimviečių iki šiol nežinoma. Kuokštinė …
Excerpt
III LENTELĖ 2 1. Čerpėtasis dyglutis — Hydnum imbricatum. 2. Žalsvasis baravy- kas — Boletus subtomentosus. Valgomi …
Excerpt
IV LENTELĖ 1. Tikrinis baravykas — Boletus edulis. 2. Šilinis baravykas — BO- : letus granulatus. Valgomi …
Excerpt
Auga antroje vasaros pusėje ant ąžuolų ir skroblų stuob- Tių arba kelmų; nedažnas. Jaunoje būklėje valgomas. Lie- tuvos TSR tikslesnių jo augimviečių nežinoma. Pastaba. Tautosakos rinkėjas J. Bražinskis iš Babrungėnų prieš keliolika metų V. D. …
Excerpt
1. Kepurėlė ruda, Ka tamsiai rudais, dideliais atspu- rusiais žvynais... 4... Strobilomyces . Kepurelelibe i0kiU- žvynų 2722 2. Vaisiasluoksnio vamzdeliai vos 1—2 mm ilgio ir labiau panašūs į išvingiuotus plyšelius, negu į vamzdelius; spo- rų masė …
Excerpt
pradžių labai smulkios, apskritos, senų vaisiakūnių žymiai didesnės (iki 3—4 mm skersmens), nuo koto beveik atstoju- sios. Mėsa balta, po pat luobele kartais rausva, perpiauta nekeičia spalvos, jaunų vaisiakūnių kieta, pasenusių išti- žusi. Kotas jaunų …
Excerpt
Be to, dar žinomas var. laevipes Massel, kuris skiriasi nuo kitų varietetų visai lygiu, be gyslelių tinklo, baltu arba silpnai rusvu kotu; auga rugpiūčio—spalio mėn. - Baravykas raudonviršis — Boletus versipellis Fr. Kepurėlė iš pradžių pusrutuliška, …
Excerpt
6—20 cm ilgio, baltas, -iš pradžių baltai, vėliau rusvai žvy- nuotas; mėsa perlaužta įgauna alyvų spalvą, vėliau darosi pilka; sporos 10—19X4—5 1 dydžio. Var. rufescens (Secr.) Vassilkov. Kepurėlė 5—15 (30) cm skersmens, geltonai ruda arba rudai geltona; …
Excerpt
vėja; akyta labai smulkiomis, apie 0,5 mm skersmens aku- tėmis; vamzdeliai 1—2,5 cm ilgio, koto beveik nesiekia. Mėsa balta arba senesnių vaisiakūnių pilkai balta, iš pradžių gana kieta, bet suaugusių ir pasenusių vaisiakūnių darosi minkšta ir ištižusi, …
Excerpt
saros pusėje drėgnuose beržynuose ir pušynuose su ber- žais, pelkių pakraščiais ir pelkėse, kur yra beržų. Var. scaber Vassilkov. Kepurėlė iki 10 cm skersmens ir didesnė, nuo balsvos iki tamsiai pilkos ir juodai rudos arba beveik juodos spalvos; mėsa …
Excerpt
Mėsa gelsvai balta arba beveik visai balta, perlaužta nekeičia spalvos, sultinga, minkšta ir švėlni, beveik svies- to konsistencijos, malonaus skonio bei kvapo. - Kotas beveik cilindriškas, 3—10X1—2 cm dydžio, pil- naviduris, balsvas, vėliau žemiau žiedo …
Excerpt
Grakštusis baravykas — Boletus elegans (Schum.) Fr. Ir ši rūšis savo pavidalu, spalvomis ir kitais požymiais labai panaši į kazlėką bei į šilinį baravyką. Šiai rūšiai būdingos žymės, tai platesni, vidutiniškai iki 1 mm, kartais iki 2 mm skersmens vamzZ- …
Excerpt
paspaudimo vietose, ypač senesnių vaisiakūnių, darosi tamsiai žalia arba neryškiai mėlyna; vamzdeliai apie 1— 1,5 cm ilgio, daugiau arba mažiau siekia kotą ir iš dalies truputį nuauga juo žemyn; vamzdelių angelės kampuotos, gana plačios, todėl kepurėlė …
Excerpt
Sporos 13—16X4,5—6 1 dydžio, masėje žalsvai pilkšvos arba žalsvai rusvos. Auga nuo vidurvasario iki rudens pušynuose. Geras val- gomasis grybas, beveik prilygsta tikriniam baravykui. Lietuvoje neretas, vakarinėje dalyje vietomis net gausiai auga ir vietos …
Excerpt
Sporos 12—14X4—6 m dydžio, masėje alyviškai rusvos. Auga visą vasarą lapuočių miškuose arba mišriuosiuose po lapuočiais medžiais, ypač ąžuolų kaimynystėje. Lietu- vos TSR jis pasitaiko neretai, ypač šiaurinėje dalyje. Mū- sų kolūkiečiai paprastai vartoja …
Excerpt
vidurinė) raudona, dalis geltona su pereinamaisiais at- spalviais; paspaudus dažniausiai mėlynuoja. Sporos 13—14X4—5 1 dydžio, masėje alyviškai rudos. Auga nuo vidurvasario iki rudens spygliuočių ir lapuo- čių miškuose. Valgomas, bet menkos vertės. …
Excerpt
Auga nuo vasaros antrosios pusės iki rudens smiltin- guose spygliuočių miškuose, ypač pušynuose, taip pat aukštapelkėse su pušimis, vietomis labai gausiai. Kai.kur vadinamas retiku. Jaunoje stadijoje valgomas šviežias ir džiovintas; pasenęs tamprus. …
Excerpt
Kotas cilindriškas arba į apačią sustorėjęs, 5—18X X 1—2 cm dydžio, rausvai oranžiškai geltonas arba visai geltonas, senų vaisiakūnių kartais iš vieno šono paraudęs, kietas, lygiu paviršiumi. Sporos 8—10 (14) X3—4 2, masėje alyviškai pilkos arba alyviškai …
Excerpt
balsvai pilkšva, vėliau tamsėja iki nešvariai rusvos spal- vos; paspaudimo vietose darosi alyviškai (žalsvai) rusva; vamzdeliai daugiau arba mažiau nuaugę kotu žemyn ir pereina į gyslelių tinklą. Jaunoje stadijoje kepurėlė iš apačios uždengta šydu, kuris …
Excerpt
I1WObIPĄ seyxXaPIPg 7 "uolayjuos AD snIojOg — sexAAPIPŲ SŲOXPSYNY I ssuaosauDAD sniodo1 A) — STIAAPIPGJIS ; „4 AIALNAI A …
Excerpt
VI LENTELĖ 1. Kartusis baravykas — Boletus piperatus. Nevalgomas. 2. Aitrusis baravykas — Tylopilus felleus. Nevalgomas. 3. Gličioji geltonpėdė — Gomphidius glutinosus. …