Excerpt
sūdytame vandenyje, pakeitus jį bent du kartus; tik taip išmirkyti grybai sūdomi šaltuoju ar karštuoju būdais. Grybų džiovinimas. Džiovinti grybai nenustoja maistin- gumo ir gali išsilaikyti keletą metų. Džiovinti tinka beveik visi skylėtbudiniai grybai, …
Excerpt
dariai, kad iš krosnies galėtų išeiti garai. Miestuose vietoj duonkepių krosnių grybams džiovinti galima naudoti or- kaites, bet ir čia dureles reikia laikyti pravertas, kad gry- bai neprisviltų arba nesušustų. Grybų džiovinimas ant elektros plytelių kol …
Excerpt
malami kavai malti malūnėliu arba kitomis priemonėmis. Paskui juos reikia rėčiu persijoti ir, supylus į bonkas, san- dariai uždaryti, kad neprieitų drėgmė. Milteliai vartojami sriuboms ir padažams. Kaip jau buvo minėta, žmogaus Or- ganizmas grybų …
Excerpt
bus pagal jų maistingumą ir naudingumą skirsto į keturias kategorijas. Pirmajai kategorijai jis priskiria skaniausias ir vertingiausias grybų rūšis, kurias paprastai visi ir vi- suomet renka; antrajai kategorijai priskiria taip pat gana geras rūšis, bet …
Excerpt
kinguosiuose rajonuose grybų perteklių panaudoti gyvu- liams šerti ir paukščiams lesinti. Šeriant gyvulius grybais reikia laikytis tų pačių taisyklių, kaip ir naudojant juos žmogaus maistui, t. y. neduoti gyvuliams nuodingų ir pa- senusių grybų, kuriais …
Excerpt
sidurtų krūvos viduje ir atvirkščiai. Taip išmaišytas mėš- las paliekamas dar dviem savaitėms, kad gerai perdegtų. Perdegęs mėšlas pasidaro lipnus, jo temperatūra nukrinta iki 22“C, ir toks mėšlas jau tinka pievagrybiams auginti. Apatiniam sluoksniui …
Excerpt
arba kitokiose, nors ir tamsiose, bet pakankamai šiltose patalpose. Dirbtiniu būdu kartais auginami dar bobausiai, briedžiu- kai, skujagalvės ir kt. Tačiau tiek Tarybų Sąjungoje, tiek ir kitų kraštų did- miesčiuose labiausiai yra žinomi pievagrybiai. …
Excerpt
drebulynai ir beržynai. Šiuose miškų tipuose auga ir bara- vykas lepšė (Boletus scaber). Jaunuose pušynuose ir pamiškėse gausiai auga šilinis baravykas (Boletus granulatus) ir baravykas kazlėkas (Bo- Jetus luteus). Grybautojai dažnai šių dviejų rūšių …
Excerpt
Iš rudeninių grybų floros pažymėtinas gleivėtasis balti- kas arba žaliokė (Tricholoma eguestre) ir kiti baltikų rū- šies grybai, kurie tinka sūdyti. Pavasarį gausiai auga bobausis (Gyromitra esculenta). Šį grybą pavasarį galima rasti įvairiuose miškuose, …
Excerpt
čiuoti, reikia įvairiuose miškų tipuose išskirti nuo 0,5 iki 1 ha bandomuosius sklypelius ir saugoti, kad pašaliniai ten negrybautų. Tokie sklypeliai periodiškai tikrinami ne mažiau kaip du kartus per savaitę; kiekvieną kartą su- Tinktieji grybai …
Excerpt
nis. Žemė čia daugiausia smiltinga, apaugusi pušynais, ku- riuose labai gausu pušynams būdingų grybų: baravykų, voveruškų, kazlėkų, rudmėsių, baltikų, bobausių ir kt. Ne mažiau grybingas rajonas yra Kazlų Rūdos miškų masyvas. Šiame rajone yra gana įvairių …
Excerpt
II. SPECIALIOJI DALIS Paaiškinimai. Šioje dalyje iš viso aprašyta daugiau kaip 170 valgomųjų, nuodingųjų, iš dalies ir abejotinų grybų, kuriuos tačiau reikia pažinti, kad nesupainiotume jų su gerais valgomaisiais grybais. Prieš aprašant atskiras rūšis, …
Excerpt
1. Požymiai, pagal kuriuos atpažįstamos grybų rūšys Palyginę keletą bet kokių mums žinomų grybų, pamaty- sime, kad jie vienas nuo kito skiriasi įvairiais požymiais, pavyzdžiui, baravykas nuo raudonosios ūmėdės pirmiau- sia skiriasi spalva; be to, baravyko …
Excerpt
taip panašių, kad jas vieną nuo kitos galima atskirti tik gerai išnagrinėjus visas jų smulkias žymes. Grybautojams yra gerai pažįstami: baravykas, raudonviršis, Tudmėsė, musmirė ir kt.; blogiau yra su ūmėdėmis, nes botanikai jų priskaičiuoja dešimtis …
Excerpt
Kepurėlėje galima išskirti nevaisingąją dalį ir sporas ga- minančiąją; pastaroji paprastai vadinama himenofo- ru. Himenoforinėje dalyje, vamzdeliuose, lakštelių pa- viršiuje arba tiesiog himenoforo paviršiuje susidaro spo- ros, o likusioji kepurėlės dalis …
Excerpt
ir yra salstelėjusio skonio, o ne tik nevalgomos, bet kai kurios net mirtinai nuodingos. Valgomųjų grybų vaisiakūnio vaisingosios dalies, arba „himenoforo pagrindiniai tipai: lygus, raukšlėtas, dyglinis, vamzdelinis ir lakštelinis. Lygų him enoforą turi …
Excerpt
Raukšlėtu himenoforu yra bobausiai, briedžiu- kai ir kai kurie kiti. Čia sporos susidaro visame raukšlėta- me kepurėlės paviršiuje tam tikruose, mikroskopiškai ma- žuose aukšliuose, arba maišeliuose. Dygliniu hime- noforu taip pat yra labai nedaug …
Excerpt
vaisingąjį sluoksnį; jis lengvai atskiriamas nuo viršutinės Izepurėlės dalies (5 pav., kairėje). Įsižiūrėję į įvairių grybų himenoforo vamzdelius, leng- vai pastebime, kad jie ne visų grybų rūšių vienodi: vienų 5 pav. Išilgai perpiauti vaisiakūniai: 1 — …
Excerpt
menimis, nes laisvasis lakštelio kraštas, kaip ir aštrioji pei- lio ašmenų pusė, yra aštrus, o kitas kraštas bukas, ir juo lakštelis yra priaugęs prie kepurėlės mėsos. Lakštelio smai- galys baigiasi kepurėlės pakraštyje, o platusis galas siekia …
Excerpt
Kotas. Koto paskirtis — iškelti kepurėlę iš žemės ir ją laikyti, kol iš jos išbyra sporos. Tipiškų, dirvožemyje au- gančių, valgomųjų grybų kotas visada būna gerai išsivys- tęs ir beveik visada centrinis, t. y. jaugęs į kepurėlę pačiame jos centre. Tačiau …
Excerpt
Kitos vaisiakūnių ypatybės. Be aukščiau aprašytųjų vai- siakūnio dalių — luobelės, mėsos, himenoforo, koto — kai kurie grybai turi dar ypatingus priedus. Geras pavyzdys gali būti paprastoji musmirė. Benagrinėdami suaugusios musmirės vaisiakūnį, lengvai …
Excerpt
nara. Ši išnara dar vadinama volva. Tuo pačiu metu kepurėlei beaugant platyn, jos paviršiuje pasilikusi viršu- tinė apvalko dalis, būdama mažai elastinga, augančios ke- purėlės į visas puses tempiama, sutrūkinėja į atskiras skiauteles, kurios ir išmargina …
Excerpt
Kiekvienai grybų rūšiai sporų spalva, jų dydis ir forma yra labai pastovios savybės. Dėl to sporų pažinimas labai palengvina grybų apibūdinimą. Sporas iš dalies galima pamatyti ir plika akimi, bet de- taliau pažinti reikalingas mikroskopas, naudojant maž- …
Excerpt
ant švaraus popieriaus lapo, ant kurio sporų paprastai pri- byra ištisas, gerai matomas plika akimi sluoksnis. Apie tai smulkiau jau esame kalbėję bendrosios dalies 1-me sky- 1iuje. Jei kam prieinamas mikroskopas, tai tikslesniam grybų apibūdinimui labai …
Excerpt
skirstyti į tam tikras grupes, suklasifikuoti, arba susiste- minti. Pirmosios augalų sistemos (pvz., Cesalpino, Jungi- jaus) buvo dirbtinos. Augalai buvo klasifikuojami mecha- niškai, kaip, pavyzdžiui, bibliotekose knygos išdėstomos pagal turinį, formatą, …
Excerpt
Šių laikų augalų sistemose augalai suskirstyti į grupes, klases, eiles, šeimas, gentis ir į kitus sistematinius viene- tus taip, kad kiekvienas vienetas visais atžvilgiais apima tarpusavyje artimai giminingus augalus. Be to, filogeneti- nės sistemos …
Excerpt
vo monografijas. Valgomieji grybai gana išsamiai apra- šyti Lebedevos ir Vasilkovo veikaluose, nuo- dingieji — Orlovo knygoje ir kt. (žr. literatūros sąra- šą). 3. Klasių charakteristika ir lentelės svarbesniosioms gentims apibūdinti Aukšliagrybių klasės …
Excerpt
meniškų, pailgų ląstelių, o kiekvienoje jų yra po 8 ovali- nes sporas. Tarp šių ląstelių —aukšlių paprastai būna lai- besnių gijų —parafizių (12 pav.). Kai kurie aukšliagrybių Klasės grybai, pavyzdžiui, požeminiai trumai, sudaro aukš- lius vaisiakūnių …
Excerpt
iš vaisiakūnio bepalieka tik apatinė jo dalis taurės arba plataus dubenėlio pavidalu (3 pav.). Papėdgrybiams yra būdinga tai, kad jų sporos susidaro ant tam tikrų sustorėjusių, trumpų galinių ląstelių. Šios sporas išauginančios ląstelės vadinamos …
Excerpt
14 pav. Kairėje dviejų lakštabudinio grybo lakštelių skerspiūvis: 1 — trama (hifų audinys), A — himenijaus sluoks- nis. Dešinėje labai padidintas himenijaus sluoksnis: parafizės (p), bazidės (b) ir bazidėsporės (bs) Svarbesniosios aukšliagrybių klasės …