Excerpt
Įvairiems grybams augti ir plisti svarbiausią vaidmenį at- lieka šiluma ir drėgmė. Kiekvienai grybų rūšiai reikia vis kitokios šilumos ir drėgmės. Dauguma grybų nemėgsta ir per didelės drėgmės, ir ne- pakelia sausros, pavyzdžiui, baravykai neauga pelkėse …
Excerpt
Grybavimo technika. Grybauti patogiausia iš ryto, nes po nakties galima rasti daug jaunų grybų. Grybams rinkti reikia turėti lengva balaninę ar kitokią pintinėlę, laisvai praleidžiančią orą. Tokiose pintinėlėse grybai ilgesnį laiką išsilaiko švieži. …
Excerpt
bakterijos ar kiti mikroorganizmai, sukeliantieji grybienos gedimą. Raunant grybą geriausia paleng- va pasukti jį aplink jo ašį. Taip raunamas jis lengvai atsiskiria nuo grybienos, kuri dirvoje lieka beveik nesužalota. Be to, tą vietą, kur auga grybai, …
Excerpt
Gausiausia grybų yra rudenį; be minėtųjų vasarinių rū- šių, rudens sezono metu gausiai auga rudmėsės, žaliokės, kelmučiai, gudukai ir kiti rudeniniai grybai. Grybų sezoniškumas žymia dalimi priklauso nuo kritu- lių kiekio ir aplamai nuo drėgmės; net ir …
Excerpt
žalsvoji musmirė ir jos varietetas — baltoji musmirė (Amanita phalloides ir A, phalloi- des var. verna). Šis grybas auga mūsų miškuose ir nepri- tyrę grybautojai gali jį painioti su pievagrybiais arba su žalsvosiomis ir baltosiomis ūmėdėmis, Šio grybo …
Excerpt
Be aukščiau minėtų nuodingųjų grybų, dar yra sąly- ginai nuodingų. Prie šių priklauso kai kurios ūmėdės, kai * kurie piengrybiai ir pavasariniai grybai — bobausiai; bob- ausiuose yra nuodingos medžiagos — helvelinės rūgšties. Ši rūgštis gerai tirpsta …
Excerpt
gyti du arba tris kartus per dieną, nes, dažnai juos val- gant, gali sutrikti viduriai. Be nuodingųjų grybų, dar daug yra tokių, kurių grybau- tojai neima ir vadina juos šungrybiais. Tarp tokių šungry- bių kartais pasitaiko ir gerų bei vertingų grybų; …
Excerpt
Apsinuodijus aukščiau minėtomis musmirėmis, vėmimą sukeliančios priemonės paprastai negelbsti, o tik pablogina ligonio būklę, suerzindamos skilvį. Klizma bei skrandžio plovimas 1?/o tanino skiediniu arba 0,29/o kalio permanga- nato tirpalu padeda …
Excerpt
Visos šios priemonės patariamos tais atvejais, kai negalima arba nesitikima greit prisišaukti gydytojo. Šiaip jau medicininė pagalba yra tikriausia prie- monė bet kokiems apsinuodijimo nema- ionumamsš išvengti. Grybų paruošimas Grybų mitybinė vertė. Tarp …
Excerpt
1-ji lentelė* Maistingųjų medžiagų kiekiai 100-te gramų grybų ir kai kurių kitų maisto produktų 1 Cheminė sudėtis Grynų Produkt avadinimas : = ij Ža ži Baltymai | Riebalai Anglias Eatorijų vandeniai kiekis Duona, ruginė... - 4,50 0,50 37,00 175,00 …
Excerpt
Iš lentelių matyti, kad grybuose palyginti yra daug bal- tymų. Tačiau reikia žinoti, kad grybų baltymai ne visi su- virškinami jau vien dėl to, kad jų ląstelių sienelėse dau- giau arba mažiau yra chitino, kurį virškinamosios sultys. sunkiai įveikia. Dėl …
Excerpt
salotos. Kai kurie mažai vertingi grybai tinka valgyti tik švieži. Žymiai daugiau grybų džiovinama, marinuojama ar sūdoma. Marinavimas*. Marinavimui naudojami baravykai, rau- donviršiai, lepšės, kazlėkai, rudmėsės, grūzdai, paprastieji kelmučiai, …
Excerpt
Tokiu būdu išvirintas marinatas nuimamas nuo ugnies ir greitai aušinamas. Tam grybai (su marinatu) perpilami į kitą (emaliuotą ar aliumininį) indą ir įstatomi į šaltą van- denį. Kai marinatas visiškai ataušta, jis perpilamas į stik- leinius, kurie …
Excerpt
pės, grūzdai, baltikai, kelmučiai ir kiti. Iš skylėtbudinių sūdomi baravykai, kazlėkai, raudonviršiai, bet tiktai jauni. Tiek marinuojant, tiek ir sūdant, patariama kiekvieną grybų rūšį sūdyti atskirai, ypač baravykus. Sūdant kiekvienam kilogramui šviežių …
Excerpt
sūdytame vandenyje, pakeitus jį bent du kartus; tik taip išmirkyti grybai sūdomi šaltuoju ar karštuoju būdais. Grybų džiovinimas. Džiovinti grybai nenustoja maistin- gumo ir gali išsilaikyti keletą metų. Džiovinti tinka beveik visi skylėtbudiniai grybai, …
Excerpt
dariai, kad iš krosnies galėtų išeiti garai. Miestuose vietoj duonkepių krosnių grybams džiovinti galima naudoti or- kaites, bet ir čia dureles reikia laikyti pravertas, kad gry- bai neprisviltų arba nesušustų. Grybų džiovinimas ant elektros plytelių kol …
Excerpt
malami kavai malti malūnėliu arba kitomis priemonėmis. Paskui juos reikia rėčiu persijoti ir, supylus į bonkas, san- dariai uždaryti, kad neprieitų drėgmė. Milteliai vartojami sriuboms ir padažams. Kaip jau buvo minėta, žmogaus Or- ganizmas grybų …
Excerpt
bus pagal jų maistingumą ir naudingumą skirsto į keturias kategorijas. Pirmajai kategorijai jis priskiria skaniausias ir vertingiausias grybų rūšis, kurias paprastai visi ir vi- suomet renka; antrajai kategorijai priskiria taip pat gana geras rūšis, bet …
Excerpt
kinguosiuose rajonuose grybų perteklių panaudoti gyvu- liams šerti ir paukščiams lesinti. Šeriant gyvulius grybais reikia laikytis tų pačių taisyklių, kaip ir naudojant juos žmogaus maistui, t. y. neduoti gyvuliams nuodingų ir pa- senusių grybų, kuriais …
Excerpt
sidurtų krūvos viduje ir atvirkščiai. Taip išmaišytas mėš- las paliekamas dar dviem savaitėms, kad gerai perdegtų. Perdegęs mėšlas pasidaro lipnus, jo temperatūra nukrinta iki 22“C, ir toks mėšlas jau tinka pievagrybiams auginti. Apatiniam sluoksniui …
Excerpt
arba kitokiose, nors ir tamsiose, bet pakankamai šiltose patalpose. Dirbtiniu būdu kartais auginami dar bobausiai, briedžiu- kai, skujagalvės ir kt. Tačiau tiek Tarybų Sąjungoje, tiek ir kitų kraštų did- miesčiuose labiausiai yra žinomi pievagrybiai. …
Excerpt
drebulynai ir beržynai. Šiuose miškų tipuose auga ir bara- vykas lepšė (Boletus scaber). Jaunuose pušynuose ir pamiškėse gausiai auga šilinis baravykas (Boletus granulatus) ir baravykas kazlėkas (Bo- Jetus luteus). Grybautojai dažnai šių dviejų rūšių …
Excerpt
Iš rudeninių grybų floros pažymėtinas gleivėtasis balti- kas arba žaliokė (Tricholoma eguestre) ir kiti baltikų rū- šies grybai, kurie tinka sūdyti. Pavasarį gausiai auga bobausis (Gyromitra esculenta). Šį grybą pavasarį galima rasti įvairiuose miškuose, …
Excerpt
čiuoti, reikia įvairiuose miškų tipuose išskirti nuo 0,5 iki 1 ha bandomuosius sklypelius ir saugoti, kad pašaliniai ten negrybautų. Tokie sklypeliai periodiškai tikrinami ne mažiau kaip du kartus per savaitę; kiekvieną kartą su- Tinktieji grybai …
Excerpt
nis. Žemė čia daugiausia smiltinga, apaugusi pušynais, ku- riuose labai gausu pušynams būdingų grybų: baravykų, voveruškų, kazlėkų, rudmėsių, baltikų, bobausių ir kt. Ne mažiau grybingas rajonas yra Kazlų Rūdos miškų masyvas. Šiame rajone yra gana įvairių …
Excerpt
II. SPECIALIOJI DALIS Paaiškinimai. Šioje dalyje iš viso aprašyta daugiau kaip 170 valgomųjų, nuodingųjų, iš dalies ir abejotinų grybų, kuriuos tačiau reikia pažinti, kad nesupainiotume jų su gerais valgomaisiais grybais. Prieš aprašant atskiras rūšis, …
Excerpt
1. Požymiai, pagal kuriuos atpažįstamos grybų rūšys Palyginę keletą bet kokių mums žinomų grybų, pamaty- sime, kad jie vienas nuo kito skiriasi įvairiais požymiais, pavyzdžiui, baravykas nuo raudonosios ūmėdės pirmiau- sia skiriasi spalva; be to, baravyko …
Excerpt
taip panašių, kad jas vieną nuo kitos galima atskirti tik gerai išnagrinėjus visas jų smulkias žymes. Grybautojams yra gerai pažįstami: baravykas, raudonviršis, Tudmėsė, musmirė ir kt.; blogiau yra su ūmėdėmis, nes botanikai jų priskaičiuoja dešimtis …
Excerpt
Kepurėlėje galima išskirti nevaisingąją dalį ir sporas ga- minančiąją; pastaroji paprastai vadinama himenofo- ru. Himenoforinėje dalyje, vamzdeliuose, lakštelių pa- viršiuje arba tiesiog himenoforo paviršiuje susidaro spo- ros, o likusioji kepurėlės dalis …
Excerpt
ir yra salstelėjusio skonio, o ne tik nevalgomos, bet kai kurios net mirtinai nuodingos. Valgomųjų grybų vaisiakūnio vaisingosios dalies, arba „himenoforo pagrindiniai tipai: lygus, raukšlėtas, dyglinis, vamzdelinis ir lakštelinis. Lygų him enoforą turi …