Excerpt
Būrys. Plėšrieji — Carnivora 176 Paros aktyvumas priklauso nuo mitybos sąlygų ir saugumo. Kai aplink ramu, jas galima pastebėti peliaujančias visą parą, bet dažniausiai maitinasi anksti rytą ir vakare sutemus. Ilsisi vidurdienį ir vėlai naktį. Jaunikliams …
In:
Excerpt
Seima. Suniniai — Canidae 177 4 179 pav. Lapés pédsaky grandinélé no lapė su 5 jaunikliais, o už 300 m buvo kiti menkesni urvai, prie kurių taip pat būdavo šviežių suaugusios lapės pėdsakų. Prie jauniklių ateidavo tik viena lapė. Nušovus paaiškėjo, kad …
In:
Excerpt
Būrys. Plėšrieji — Carnivora 178 pavyzdžiui, daugelyje Pietų Lietuvos ra- jonų, ši liga beveik nepasireiškė. Antroji niežų banga lapių gausumą paveikė ne taip smarkiai kaip pirmoji. Dabar nie- žuotų lapių sumedžiojama rečiau. Niežų sukėlėjas — odos niežų …
In:
Excerpt
Seima. Suniniai — Canidae 179 sveria apie 8 kg. Šiuo metų laiku usūriniai šunys gana riebūs, jų vidaus organai ap- tekę taukais, o poodinis riebalų sluoksnis būna 1,5—2 cm storio. Riebalai sudaro apie 20—25 Žo bendros kūno masės. Per žiemą, ypač jei būna …
In:
Excerpt
Būrys. PLėšrieji — Carnivora 180 Tarybų Sąjungos teritorijoje, taigi ir Lietuvoje, paplitęs usūrinis porūšis Nyc- tereutes procyonoides ussuriensis. Paplitimas. Natūralus arealas — Rytų Azija. Tai TSRS Tolimieji Rytai (Amūro ir Usūrio kraštai), Kinijos …
In:
Excerpt
Seima. Suniniai — Canidae sukų, lapių, bebrų apleistuose urvuose arba užima šeimininkų nenaudojamą urvų kolonijos dalį. Dažnai įsikuria po medžių šaknimis, išpuvusiais kelmais. Kartais pa- tys kasa nesudėtingus urvus su viena atša- ka guoliui ir 1—2 …
In:
Excerpt
Burys. Plésrieji — Carnivora 182 ančių, tetervinų, įvairių žvirblinių paukš- čių, dažniausiai jauniklių, liekanų. Paukščių svarba usūrinio šuns mitybai dar priklauso ir nuo gyvenamos vietos. Pavyzdžiui, Žuvinto rezervate ir Nemuno deltoje maždaug kas …
In:
Excerpt
Šeima. Lokiniai — Ursidae krėtusių 54%) ir Euparyphium melis (10%) bei apvaliosios kirmėlės Ancylos- toma caninum, Toxocara canis ir Creno- soma vulpis (po 10%). Apie 12% usiuri- nių šunų serga trichinelioze. Dauguma usūrinių šunų helmintų yra tie patys …
In:
Excerpt
Būrys. Plėšrieji — Carnivora 184 (300—343) mm, Sp 207 (117—231) mm; patelių KBi 286 (269—313) mm, Sp 174 (147—192) mm [153]. Minėtų dviejų Berezinos rezervato patinų KBi 335 ir 392 mm, Sp 232 ir 275 mm. Europos lokys priklauso Ursus arctos arctos …
In:
Excerpt
Šeima. Lokiniai — Ursidae 185 Paleozoologiniais duomenimis [207], lokys pastoviai pradėjo gyventi Pabaltijo kraštuose holoceno pradžioje. Seniausi lokių kaulai, rasti šiaurės Estijoje, priski- riami VIII—IV tūkstantmečiui pr. m. e. (borealinio klimato …
In:
Excerpt
Būrys. Plėšrieji — Carnivora 186 Seima Kiauniniai Mustelidae Įvairaus didumo, išvaizdos ir nevienodo gyvenimo būdo žvėreliai. Daugumos lie- muo laibas, galūnės trumpos. Kai kurių pirštai sujungti plaukiojamąja plėvele, o kalany užpakalinės galūnės …
In:
Excerpt
Šeima. Kiauniniai — Mustelidae 187 Krūminis dantis M' gana stambus, jo vidi- nė kramtomojo paviršiaus dalis ilgesnė už išorinę (167 pav., a). Kaukolės matmenys: patinų (2 — 70) KBi 84,4 (73,8—89,3) mm, KGi 41,8 (40,7—44,8) mm, SDi 36,3 (34— 38,5) mm, Rp …
In:
Excerpt
Burys. Plésrieji — Carnivora 188 lės objektas. Iki XIX a. vidurio šių zvere- lių išliko didesniuose miškuose toliau nuo gyvenviečių [129, 183], bet dėl brangaus kailio buvo intensyviai medžiojami, 0 ap- sauga nebuvo rūpinamasi. Kai kur ji, kaip plėšrūnas, …
In:
Excerpt
Seima. Kiauniniai — Mustelidae 6 skrandžiuose (iš 198). Taigi jos sudarė 3,5% bendro suėstų žinduolių skaičiaus. Gaudo kurmius (20,994), rečiau — kirstukus (9,694), ežius (6,694). Nelais- vėje laikomos kiaunės, gaudamos pakan- kamai pelėnų, kurmius, …
In:
Excerpt
Būrys. Plėšrieji — Carnivora 190 tikriai spręsti tik iš medžioklės rezultatų, nes tikslių stebėjimų gamtoje nėra. Iš 174 kiaunių, sumedžiotų per 1952—1954 m. medžioklės sezonus, pirmamečių patinėlių buvo 22,97,, patelių — 17,895 (iš viso pirmamečių — …
In:
Excerpt
Šeima. Kiauniniai — Mustelidae 191 Sp ии Ор Я mm, UOp 25,3 mm, VDEi 35,2 mm. Paplitimas. Arealas apima Vidurinės ir Centrinės Azijos kalnuotas sritis, didelę dalį Europos, Krymą ir Kaukazą. Europo- je paplitusi nuo Viduržemio jūros į vaka- rus iki Atlanto …
In:
Excerpt
Būrys. Plėšrieji — Carnivora 192 malkų krūvose. Miške dažniau apsigyve- na pakraščiuose, arčiau aikščių, dykviečių. Veikli prietemoje, naktį, kartais ir dieną. Minta graužikais, paukščiais, ropliais, var- liagyviais, vaisiais ir uogomis. Sodybose, kaip ir …
In:
Excerpt
Seima. Kiauniniai — Mustelidae 193 Istoriniais laikais Lietuvoje ir greti- muose kraštuose, matyt, šermuonėlių buvo gausu, nes jų žieminiai kailiukai buvo svarbus prekybos ir mainų objektas. XX a. jų arealas nepakito, bet gausumas dau- gelyje regionų …
In:
Excerpt
Burys. Plésrieji — Carnivora 194 Patelė jauniklių auginimui įsirengia lizdą, kurį iškloja sausomis žolėmis, pelių kailiukų skiautėmis, plunksnomis. Kartais lizdas būna ir be įkloto. Veiklesnis sutemus ir naktį, nors galima pamatyti ir dieną. Žiemą …
In:
Excerpt
Šeima. Kiauniniai — Mustelidae 195 iki 60—70 dienos pieninius dantis pa- keičia pastovieji. Ausys atsidaro 28—34 dieną. Nelaisvės sąlygomis patikslinta, kad jaunikliai praregi ne 7—12 d., kaip tei- gia daugelis autorių, o tik 30—40 d. Taip pat ir …
In:
Excerpt
Būrys. Plėšrieji — Carnivora (25—43) mm, P 20,5 (17—23) mm, A 10,2 (6—13) mm. Taigi patinėliai žymiai didesni už pateles. Kaukolė (195 pav.) panaši į šermuonė- lio, bet gerokai smulkesnė. Smegeninė dalis palyginti didelė ir plati. Užorbitinė sąsmauka …
In:
Excerpt
Seima. Kiauniniai — Mustelidae 197 196 pav. Žebenkštis Pagrindinis maistas — smulkūs žinduo- liai, paukščiai, jų kiaušiniai, retkarčiais žuvys, vabzdžiai, moliuskai ir kt. Didžiąją grobio dalį (apie 8075) sudaro peliniai "graužikai, todėl žebenkščių …
In:
Excerpt
Būrys. Plėšrieji — Carnivora 198 jamosiomis plėvelėmis, bet jos nesiekia pirštų galų (paskutiniai nareliai laisvi). Uodega trumpa, sudaro ne daugiau kaip 40% kuno ilgio, apaugusi neilgais priglu- dusiais plaukais. Pėdos menkai apžėlu- sios, plaukai …
In:
Excerpt
Seima. Kiauniniai — Mustelidae Šveicariją), Kaukazą ir Vakarų Sibiro vakarinę dalį. Šiaurėje siekė 65—68° š. pl., pietuose — 43° §. pl. Dabar Euro- poje audinės beveik visur išnykusios (ap- tinkama tik Suomijoje, Prancūzijoje, Is- panijoje ir Rumunijoje). …
In:
Excerpt
Burys. Plésrieji — Carnivora 200 labai atsargus žvėrelis, kurį pamatyti gana sunku. Minta įvairiais vandens ir sausumos gy- vūnais — žuvimis, varlėmis, paukščiais, vėžiais, vabalais, peliniais graužikais, ypač vandeniniais pelėnais. Per parą suėda 140—180 …
In:
Excerpt
Seima. Kiauniniai — Mustelidae 201 iš profilio, smegeninės ir veidinės dalies viršutinė linija beveik horizontali. Užor- bitinė sąsmauka ryškesnė, jos plotis siau- riausioje vietoje kiek mažesnis už tarpor- bitinį. Skruostų lankai labiau išlinkę į š0- …
In:
Excerpt
Būrys. Plėšrieji — Carnivora 202 Tarybų Sąjungoje nuo 1928 m. augina- mos fermose. 1933 m. jų paleista į laisvę. Iš pradžių buvo paleidžiamos fermose iš- augintos audinės, bet netrukus toliau pla- tinami ir gamtoje sugauti žvėreliai. Dabar laisvėje …
In:
Excerpt
Seima. Kiauniniai — Mustelidae 203 ir žiemą nemažą maisto dalį sudaro varlės ir vėžiai (jei jų yra). Pavasarį ir vasarą gaudo paukščius, jų jauniklius, išgeria kiaušinius. Rujoja baigiantis žiemai, dauguma — kovo vidury. Nėštumo trukmė — 40—9( dienų, bet …
In:
Excerpt
Būrys. Plėšrieji — Carnivora 204 skruostų plotis beveik toks pat arba tru- putį didesnis už mastoidinį plotį. Užorbi- tinė sąsmauka siauresnė už tarporbitinę sritį. Dantų formulė: Iš- CL Pž ML—34. Dantys, ypač galūdiniai, gana stambūs ir stiprus. Kaukolės …
In:
Excerpt
Seima. Kiauniniai — Mustelidae paukščiams. Gana daug šių žvėrelių buvo ir XX a. pirmojoje pusėje. Nuo 1924 iki 1937 m. iš Lietuvos eksportuota 16,2 t kailiukų (0,8—2 t per metus) už 1841,2 tūkst. litų. Trečiojo dešimtmečio pabaigoje vien tik Panevėžio …
In: