Excerpt
Burys. Bangininiai — Cetacea todél dauguma jaunikliy gimsta geguzés— birzelio mén. Veda 1 (labai retai 2), bet stambų jauniklį (kūno ilgis 63—86 cm, masė 5—8 kg), kurį motina žindo apie 4 mėnesius. Kada lytiškai subręsta — ne- žinoma. Baltijos jūroje …
In:
Excerpt
Seima. Narvaliniai — Monodontidae 165 Grenlandijos ir Spicbergeno vandenyse — nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų. Me- džioklė reguliuojama atsižvelgiant į gau- sumą. Iš baltojo banginio odos gaminami pus- padžiai, išlydyti taukai panaudojami tech- niniams …
In:
Excerpt
Būrys. Pėšrieji — Carnivora Didelės galvos smegenys, ypač didieji pusrutuliai, todėl plėšrieji pasižymi aukšta psichika. Iš jutimo organų geriausiai išsi- vystę uoslė ir klausa. Skrandis paprastas, žarnynas palyginti neilgas, maža ir akloji žarna. Gimda …
In:
Excerpt
Burys. Plésrieji — Carnivora 12(11). Liemuo lieknas. Ant galvos švie- sių ir tamsių juostų nėra. Danties M! kramtomasis paviršius truputį didesnis už galūdinio danties kramtomąjį paviršių. Šis dantis trumpas ir platus (166 pav.,a, b). 13(14). Kūno ilgis …
In:
Excerpt
Burys. Plésrieji — Carnivora 168 galūdinio danties priekiniu išoriniu kam- ри Сб рам D) Lk eee Europinė audinė — Mustela lutreola (197 p.) 26(25). Balta tik apatinė lūpa. Uodega (su plaukais) sudaro beveik 1/2 kūno ilgio. Kaukolės užorbitinis plotis …
In:
Excerpt
Seima. Suniniai — Canidae 169 150 cm ilgio patinas, nuSautas 1950 m. Kaišiadorių rajone, ir 51 kg bei 130 cm ilgio patelė, sumedžiota 1958 m. Radvi- liškio rajone. Kaukolei būdinga masyvi veidinė dalis ir palyginti nedidelė bei siaura smegeninė dalis (170 …
In:
Excerpt
Būrys. Plėšrieji — Carnivora Lietuvos vilkas priskiriamas nomina- liniam porūšiui Canis lupus lupus [187]. Paplitimas. Arealas apima beveik visą Euraziją ir Šiaurės Ameriką. Europoje dar gana gausus Jugoslavijoje, Graikijoje, Rumunijoje, retas Ispanijoje, …
In:
Excerpt
Seima. Suniniai — Canidae 171 Telšių, Šilalės ir kt.) ir Pietryčių Lietu- vos (Ignalinos, Švenčionių, Šalčininkų, Varėnos) rajonuose. Čia gyveno apie 60% visų vilkų. Biologija. Gyvenamosios vietos pasirin- kimą lemia mitybos ir saugumo sąlygos. Lietuvoje …
In:
Excerpt
Būrys. Plėšrieji — Carnivora 172 174 pav. Vilkiukas avino, kiti — 10—25 kg mėsos. Vorone- žo srities vilkų tyrinėtojai teigia, kad vilko vienkartinė mėsos porcija — ne daugiau kaip 3 kg, o prarytą didesnį negu ši norma mėsos kiekį neužilgo atryja. Taigi …
In:
Excerpt
Seima. Suniniai — Canidae kur zmogaus jtaka laukinei faunai yra minimali, dėsnis: plėšrūnas ir auka yra vienas nuo kito priklausomi. Faunos istorijoje nėra pavyzdžių, kad kokia nors gyvūnų rūšis būtų išnykusi dėl plėšrūnų. Visada tam tikros rūšies likimui …
In:
Excerpt
Burys. Plésrieji — Carnivora 174 Kaukolė ilga ir žema (175 pav.). Žiū- rint iš profilio, jos viršutinė linija beveik horizontali. Viršugalvio keteros ryškesnė tik užpakalinė dalis, kur jungiasi su gerai išsivysčiusia pakaušio ketera. Dantų for- mulé: [3 …
In:
Excerpt
Seima. Suniniai — Canidae je, t. y. baigiantis ledynmečiui. Manoma, kad holocene ji buvo ne tik kailinis, bet ir „mėsinis“ žvėris, nes archeologiniuose paminkluose rasta nemažai sutrupintų kaulų fragmentų, primenančių žmogaus virtuvės atliekas [207]. Apie …
In:
Excerpt
Būrys. Plėšrieji — Carnivora 176 Paros aktyvumas priklauso nuo mitybos sąlygų ir saugumo. Kai aplink ramu, jas galima pastebėti peliaujančias visą parą, bet dažniausiai maitinasi anksti rytą ir vakare sutemus. Ilsisi vidurdienį ir vėlai naktį. Jaunikliams …
In:
Excerpt
Seima. Suniniai — Canidae 177 4 179 pav. Lapés pédsaky grandinélé no lapė su 5 jaunikliais, o už 300 m buvo kiti menkesni urvai, prie kurių taip pat būdavo šviežių suaugusios lapės pėdsakų. Prie jauniklių ateidavo tik viena lapė. Nušovus paaiškėjo, kad …
In:
Excerpt
Būrys. Plėšrieji — Carnivora 178 pavyzdžiui, daugelyje Pietų Lietuvos ra- jonų, ši liga beveik nepasireiškė. Antroji niežų banga lapių gausumą paveikė ne taip smarkiai kaip pirmoji. Dabar nie- žuotų lapių sumedžiojama rečiau. Niežų sukėlėjas — odos niežų …
In:
Excerpt
Seima. Suniniai — Canidae 179 sveria apie 8 kg. Šiuo metų laiku usūriniai šunys gana riebūs, jų vidaus organai ap- tekę taukais, o poodinis riebalų sluoksnis būna 1,5—2 cm storio. Riebalai sudaro apie 20—25 Žo bendros kūno masės. Per žiemą, ypač jei būna …
In:
Excerpt
Būrys. PLėšrieji — Carnivora 180 Tarybų Sąjungos teritorijoje, taigi ir Lietuvoje, paplitęs usūrinis porūšis Nyc- tereutes procyonoides ussuriensis. Paplitimas. Natūralus arealas — Rytų Azija. Tai TSRS Tolimieji Rytai (Amūro ir Usūrio kraštai), Kinijos …
In:
Excerpt
Seima. Suniniai — Canidae sukų, lapių, bebrų apleistuose urvuose arba užima šeimininkų nenaudojamą urvų kolonijos dalį. Dažnai įsikuria po medžių šaknimis, išpuvusiais kelmais. Kartais pa- tys kasa nesudėtingus urvus su viena atša- ka guoliui ir 1—2 …
In:
Excerpt
Burys. Plésrieji — Carnivora 182 ančių, tetervinų, įvairių žvirblinių paukš- čių, dažniausiai jauniklių, liekanų. Paukščių svarba usūrinio šuns mitybai dar priklauso ir nuo gyvenamos vietos. Pavyzdžiui, Žuvinto rezervate ir Nemuno deltoje maždaug kas …
In:
Excerpt
Šeima. Lokiniai — Ursidae krėtusių 54%) ir Euparyphium melis (10%) bei apvaliosios kirmėlės Ancylos- toma caninum, Toxocara canis ir Creno- soma vulpis (po 10%). Apie 12% usiuri- nių šunų serga trichinelioze. Dauguma usūrinių šunų helmintų yra tie patys …
In:
Excerpt
Būrys. Plėšrieji — Carnivora 184 (300—343) mm, Sp 207 (117—231) mm; patelių KBi 286 (269—313) mm, Sp 174 (147—192) mm [153]. Minėtų dviejų Berezinos rezervato patinų KBi 335 ir 392 mm, Sp 232 ir 275 mm. Europos lokys priklauso Ursus arctos arctos …
In:
Excerpt
Šeima. Lokiniai — Ursidae 185 Paleozoologiniais duomenimis [207], lokys pastoviai pradėjo gyventi Pabaltijo kraštuose holoceno pradžioje. Seniausi lokių kaulai, rasti šiaurės Estijoje, priski- riami VIII—IV tūkstantmečiui pr. m. e. (borealinio klimato …
In:
Excerpt
Būrys. Plėšrieji — Carnivora 186 Seima Kiauniniai Mustelidae Įvairaus didumo, išvaizdos ir nevienodo gyvenimo būdo žvėreliai. Daugumos lie- muo laibas, galūnės trumpos. Kai kurių pirštai sujungti plaukiojamąja plėvele, o kalany užpakalinės galūnės …
In:
Excerpt
Šeima. Kiauniniai — Mustelidae 187 Krūminis dantis M' gana stambus, jo vidi- nė kramtomojo paviršiaus dalis ilgesnė už išorinę (167 pav., a). Kaukolės matmenys: patinų (2 — 70) KBi 84,4 (73,8—89,3) mm, KGi 41,8 (40,7—44,8) mm, SDi 36,3 (34— 38,5) mm, Rp …
In:
Excerpt
Burys. Plésrieji — Carnivora 188 lės objektas. Iki XIX a. vidurio šių zvere- lių išliko didesniuose miškuose toliau nuo gyvenviečių [129, 183], bet dėl brangaus kailio buvo intensyviai medžiojami, 0 ap- sauga nebuvo rūpinamasi. Kai kur ji, kaip plėšrūnas, …
In:
Excerpt
Seima. Kiauniniai — Mustelidae 6 skrandžiuose (iš 198). Taigi jos sudarė 3,5% bendro suėstų žinduolių skaičiaus. Gaudo kurmius (20,994), rečiau — kirstukus (9,694), ežius (6,694). Nelais- vėje laikomos kiaunės, gaudamos pakan- kamai pelėnų, kurmius, …
In:
Excerpt
Būrys. Plėšrieji — Carnivora 190 tikriai spręsti tik iš medžioklės rezultatų, nes tikslių stebėjimų gamtoje nėra. Iš 174 kiaunių, sumedžiotų per 1952—1954 m. medžioklės sezonus, pirmamečių patinėlių buvo 22,97,, patelių — 17,895 (iš viso pirmamečių — …
In:
Excerpt
Šeima. Kiauniniai — Mustelidae 191 Sp ии Ор Я mm, UOp 25,3 mm, VDEi 35,2 mm. Paplitimas. Arealas apima Vidurinės ir Centrinės Azijos kalnuotas sritis, didelę dalį Europos, Krymą ir Kaukazą. Europo- je paplitusi nuo Viduržemio jūros į vaka- rus iki Atlanto …
In:
Excerpt
Būrys. Plėšrieji — Carnivora 192 malkų krūvose. Miške dažniau apsigyve- na pakraščiuose, arčiau aikščių, dykviečių. Veikli prietemoje, naktį, kartais ir dieną. Minta graužikais, paukščiais, ropliais, var- liagyviais, vaisiais ir uogomis. Sodybose, kaip ir …
In:
Excerpt
Seima. Kiauniniai — Mustelidae 193 Istoriniais laikais Lietuvoje ir greti- muose kraštuose, matyt, šermuonėlių buvo gausu, nes jų žieminiai kailiukai buvo svarbus prekybos ir mainų objektas. XX a. jų arealas nepakito, bet gausumas dau- gelyje regionų …
In: