Excerpt
mintis žalvarinius įrankius, papuošalus bei ginklus. Į šiaurę nuo Juodosios jūros, Dono bei Dnepro žemupio baseine, yra tyrinėta nemaža piliakalnių, sutvirtintų kiklopinėmis akmenų sienomis. At- rodo, jau tada srities valdymas buvo sutelktas sričių …
Excerpt
kabučiai iš Vakarų Ukrainos: tro; 2—iš Višenkių, Kijevo raj.; čių, Kijevo raj. 7. Baltiško stiliaus emaliuoti pusmėnulio pavidalo 1 —iš Guta Komarovskajos, tarp Bugo ir Dnes 4 — iš Naujųjų Bezradi 4 — radimo vieta nežinoma; 5 E Kovrovo, Primorsko raj.; …
Excerpt
Pirmaisiais m. e. amžiais įrankių ir ginklų gamyboje geležis pa- keitė akmenį, kaulą ir žalvarį. Geležies dirbinių atsirado gerokai 59. Sūduvių karaliaus ar didiko kape Šveicarijos kapinyne, Suvalkų raj., rasti Giriniai: 1 — geležinis dviašmenis …
Excerpt
užsibaigiančia keturkampiu skersiniu, rastas sūduvių kunigaikščio kape Šveicarijoje prie Suvalkų. Dvinariai su didelėmis kilpomis galuose žąslai ir pentinai irgi buvo geležiniai (pav. 59; 60). 60. Geležiniai 250—300 m. prūsų pentinai iš Sembos 3. Metalų …
Excerpt
Pelkių rūdos telkinių yra įvairiose Lietuvos vietose: Nemuno, Dubysos, Akmenos slėniuose, taip pat Utenos, Molėtų, Zarasų apy- linkėse ir kitur. Geležiai gaminti buvo visai palankios sąlygos. Iš maždaug 40 kg išlydytos rūdos buvo gaunama apie 20 kg …
Excerpt
žolių sėklų: ruginių dirsių ir balandų. Vyraujant lydiminei žemdir- bystei, piktžolių javuose būdavo labai nedaug, sėkla švari. Tad piki- žolės netiesiogiai liudija ariamąją žemdirbystę. Be to, žinoma, jei drauge su grūdais randama ruginių dirsių (bromus …
Excerpt
25—309; gyvulių kaulų sudaro miško žvėrių kaulai. Tai rodo, kad tebebuvo medžiojama. Iš kaulų analizės matyti, kad buvo me- džiojami stumbrai, taurai, briedžiai, elniai, lokiai, šernai, vilkai, stirnos, bebrai, zuikiai, kiaunės, opšrai ir voverės; ypač …
Excerpt
liškių-Naukaimio piliakalnis (120—122; 126). Namų ir židinių lie- kanų rasta Suvalkų apylinkėse ir Užnemunėje. Piliakalnių ir gyvenviečių santykiai, kaimų dydis ir augimas laukia gilesnių ir sistemingų kasinėjimų ateityje. Šiuo atžvilgiu Šelmento ež. …
Excerpt
namų rasta duobių atsargoms laikyti. Jų sienos krėstos iš molio su gyvulių kaulų ir puodų šukių priemaišomis. Duobėse aptikta didelių — net iki 60 litrų talpos — puodų. Remdamiesi Šveicarijos ir Osinkų tyrinėjimais, galime įsivaiz- duoti kapų, gyvenviečių …
Excerpt
+ Prie kaktos papuošalo prilipdyta sidabro plokštelė su stilizuotomis žmonių galvomis ir rozetėmis; jis puoštas mėlyno stiklo karoliais. Kapas priklauso IV amžiui. Toje pačioje vietoje aptiktas kitas V a. pradžios kunigaikščio kapas. Kunigaikštis …
Excerpt
Turtingumo laipsnis įvairuoja: vienoks jis pajūryje, prūsų ir kuršių žemėse, kitoks rytinėse teritorijose. Turtingiausiose srityse, ypač Vyslos deltoje, Sembos pusiasalyje ir Nemuno žemupyje, la- biausiai nuo kitų skiriasi vidurinis luomas. Prekyba, be …
Excerpt
(k kusių iki istorinių laikų, kada šioje teritorijoje minimi nadruviai. Nemuno žemupyje pradeda kristalizuotis atskira grupė, žinoma iš kelių plokštinių kapinynų su nedegintiniais kapais. Didesnis vė- lesnių šimtmečių kapų skaičius rodo šios srities …
Excerpt
- spėti, kad sėliai, kuriuos istorijos šaltiniai pradeda minėti tik XIII a., čia jau buvo įsikūrę nuo pirmųjų m. e. amžių. Materialine kultūra sėliai beveik nesiskyrė nuo latgalių, bet jų laidojimo būdas kitoks. Latgalių pilkapiai buvo apkraunami ak- …
Excerpt
E Žž "Ankstyvieji viduramžiai: vidurinis ir vėlyvasis geležies amžius (400—1200 m.) Apie 400 m. Europoje įvykusios permainos — hunų įsiveržimas, gotų ir Romos imperijų žlugimas bei germanų tautų kraustyma- sis — negalėjo nepaveikti baltų kultūros, nors …
Excerpt
+ miesto gyventoją po pusę svaro sidabro, mokėti mokesčius ir klau- syti švedų. Gavę didelį lobį ir 30 įkaitų, švedai grįžę atgal (154). Jei šis aprašymas ir nevisiškai tikslus (abejotina, kad 1 ha aikš- telėje būtų tilpę 15 tūkst. karių), jis vaizdingai …
Excerpt
64. Slavų veržimasis VI—VII a. == BALTIJOS JŪRA e - Eripera L A f7SLAVAI S 65. Baltų ir slavų teritorija 500—800 m.: Dnepro ir Dauguvos aukštupio basei- nuose tyrinėti baltų kultūros paminklai (piliakalniai, gyvenvietės ir kapinynai pagal V. Sedovą ir A. …
Excerpt
AK, 2 cl T LTL AS (T AA a PARA 1 2 "d Dnepro vidurupio srityje, tarp Žitomiro ir Dnepropetrovsko, sla- viška kultūra pasekama nuo V—VI amžiaus. Tai vadinamosios Ži- tomiro—Penkoykos tipo gyvenvietės, aptinkamos žemose upių pa- krantėse. Kaimelius sudarė …
Excerpt
66. Tušemlios piliakalnio, Smo- lensko raj., įvairių laikotarpių baltiški radiniai: 1— V—IV a. pr. m. e; 2— II-III a; 3— VI-VII a. V. Sedovas ir kt.) laiko juos slavų krivičių pilkapiais, o E. Šmidtas interpretuoja kaip mišrios baltų-slavų kultūros …
Excerpt
4 3. Genčių teritorinis pasiskirstymas slavų migracijos nepaliestose srityse Pagrindinis šaltinis kultūrai rekonstruoti yra gausūs ir turtingi kapinynai. Šio laikotarpio kapų ištirta tiek daug, jog galime api- brėžti sričių ar genčių paplitimo ribas. …
Excerpt
A nelabai škyrėsi nuo kuršių, o dabar daug didesnis kapų skaičius liudija sritinius savitumus, pastebimus iš papuošalų vartojimo bei stiliaus (kėpurėlės gražintos inksto pavidalo sidabru dengtais ka- bučiais, ilgais smeigtukais galvos dangai prisegti ir …
Excerpt
a ž NTT LPS a ITA Na PE la OS Sare RSV L 2 K. 4 i 1 Ž ož p [P B IV a. antrojoje pusėje. Mirusiuosius nedegintus laidota iki X—XI amžiaus. Tokių kapinynų šiaurėje randama tarp Ventos ir Šiaulių raj., vakaruose iki Varduvos ir Jūros upių, rytuose iki Šušvės …
Excerpt
ins a 3 2 ir pjautuvų, molinių verpstukų, žalvarinių papuošalų bei grublė- tosios keramikos. Sodybos išsidėsčiusios dideliame plote, gana toli viena nuo kitos (96, p. 271). Buvo tyrinėta Juodonių piliakalnio papėdės gyvenvietė Rokiš- kio raj.; 220 m plote …
Excerpt
69. Apuolės, Skuodo raj., piliakalnio planas Ligi šiol neištirti didesni plotai aplink piliakalnius. Nežinome, kiek buvo satelitinių kaimų prie vieno piliakalnio. Spėjama, jog ga- lėjo būti nuo 3—4 iki 8 ar 10. P. Dusburgas mini, kad 1300 m. kry- žiuočių …
Excerpt
maisiais amžiais nebuvo stiprių įrenginių, antruoju laikotarpiu supiltas 1,5 m aukščio pylimas ir viduje atsirado pastatas, nes ap- tikta 2 m pločio rąstų siena. V a. įtvirtinimai sudegė. Trečiasis laikotarpis apima VI—IX amžius. Pylimas buvo paaukštin- …
Excerpt
71. Mežuotnės piliakalnio rekonstruotos gynybinės sienos: 1— trečias statybos periodas, X a.: 2— šeštas periodas, XII a. strukcijas (pav. 71). Piliakalnio aikštelėje prie vartų ir pylimo sto- vėjo pastatai (iš viso jų atkasta dvylika IX—XIII a.). XI-XII …
Excerpt
ja TALAVA N Mo $Piebalga e Gribažiai N— 14 L Ą 2 A M e. Gerdenė 1 TERsukAa 2 1 e 1 e 2 3 72. Latgalių ir sėlių piliakalniai: 1 — nežinomi istorijos šaltiniams; 2 — minimi XIII-XIV a. šaltiniuose, bet dauguma naudota priešistoriniais laikais; 8 — U0- …
Excerpt
to. Jį 1939 m. tyrinėjo F. Baluodis (pav. 73) (142). Aikštė užima 7500 mž. Visai šalia piliakalnio 750 X 200 m plote išaugo miestelis. Vienas iš sėliams skiriamų piliakalnių, naudotas nuo III iki XI a., yra Luokstenė. Jis stūkso ant 10 m aukščio dolomito …
Excerpt
3100 m? dydžio aikštelė iš neapsaugotos pusės buvo sutvirtinta py- limu ir grioviu. Joje rasti 8 ręstiniai namai su atvirais židiniais ir akmeninėmis krosnimis (pav. 74). Keliuose namuose (be krosnių) buvo juvelyro dirbtuvė ir kalvė. XI a., iškilus …
Excerpt
5 Ė br k k B — p HHBUIBU — p 'sOj9jA OJUSYONS Ounjną — Z eJOjd aurIkį — Į :SOSBI3) OJUBIA SOANBNEG juB SIUJEyEIJId S sup £d huoui 3U9) SON] PL STN y N Panbneųą ———> — TN VŽ -. SN …
Excerpt
pr La anglėjusių sorų maišas. Kitame pastate rastas suolas, ant kurio gulėjo balno kilpos, geležiniai žąslai, žvaguliai žirgo galvai puoš- ti, geležinis peilis, kirvis ir įmoviniai strėlių antgaliai, moliniai ir šiferiniai verpstukai ir kiti daiktai, …