Excerpt
į kaip ir antrinėse periglacialinėse lygumose, yra ir kalvotojo more- ninio žemėvaizdžio bruožų. Apskalautosios moreninės lygumos (su smul- kaus smėlio antbėriais) sieja morenines lygumas su senovinėmis aliuvi- nėmis, o užklostytosios moreninės lygumos — …
Excerpt
10 pav. Moreninių lygumų hidrografinis tinklas. Kairėje — Žemgalės lygumoje, dešinėje — Nevėžio lygumoje vandenis, kurie daug kur susilieja su dirvožemio vandeniu, ir tose vieto- se paviršius pažliunga. Vakarų Žemaičių moreninėse lygumose kartais vandens …
Excerpt
Šitais atvejais daroma išvada, kad tokį dirvožemį suformavo ne dirvoda- TOS procesas, bet anksčiau vykę geomorfologiniai procesai. Taigos zonoje dėl spygliuočių miškų įtakos ištirpusios medžiagos juda gilyn labai intensyviai. Ten vyrauja jauriniai …
Excerpt
miai laikomi nujaurėjusiais velėniniais karbonatiniais dirvožemiais. Kar- bonatinga dirvodarinė uoliena juose aptinkama maždaug 60 cm gylyje. Natūralaus drenažo plotų moreninėse lygumose negausu, todėl ir ve- lėniniai karbonatiniai dirvožemiai išplitę …
Excerpt
Iki žemdirbystės išsivystymo moreninių lygumų dirvožemiai buvo nevienodai giliai išplauti, todėl vienur apaugę taigos tipo eglynais, ki- tur — plačialapiais arba mišriais eglių ir plačialapių miškais. Eglynai užima mažiau maistingas, giliau nukalkėjusias …
Excerpt
Гл] 1 | 2 Е]: 11 pav. Moreninės lygumos miškingumas. Kairėje — vandenskyrose likę dideli miškų skly- pai, dešinėje — smulkūs miškų sklypai vandenskyrose. 1 — miškas; 2 — žemės ūkio naud- menos tarpslėniuose; 3 — žemės ūkio naudmenos slėniuose ў . …
Excerpt
4 231 E 12 pav. Prieledyninė ežerinė lyguma: 1 — juostuotasis molis; 2 — aleuritas; 3 — smulkus smėlis; 4 — moreninis priemolis tingos sudėties sluoksnių. Vieni iš jų būna molingi, kiti priemolingi, prie- smėlingi. Storiausi molingi ir priemolingi …
Excerpt
13 pav. Juostuotųjų mclių karjeras prie Kalvarijos Šiek tiek lengvesnės mechaninės sudėties juostuotieji moliai dengia Balbieriškio, Garliavos, Kaišiadorių, Musninkų, taip pat Tverečiaus ir ki- tas apylinkes. Nustatyta, kad į prieledynines marias sruvo …
Excerpt
Е K. Naumiesčio, Šakių, Jurbarko, Stakių ir kitose apylinkėse, t. у. beveik visoje Nemuno žemupio limnoglacialinėje lygumoje. Paviršiuje čia slūg- so apie 1,5—2,0 m storio liosiškų priemolių — aleuritų sluoksnis, o gi- liau — juostuotieji moliai (14 …
Excerpt
зо 40 ` 50 60 70 80 90 тоо 4, И LLS "a ! о р АДЕЙИ 2102222222222 В а Ў | 80 120 140 160 180 200 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 4 ————— ———— AD AB В BC 100 С) 1 Е] о Ез 4 2225022602 7 | 14 pav. Prieledyninių ežerinių lygumų mechaninė sudėtis (95): A — …
Excerpt
" Prieledyninės ežerinės lygumos skiriasi nuo moreninių ne tik įvai- resne medžiagine sudėtimi, bet ir lygesniu reljefu. Vandenskyrose, kur išliko didesni paviršiaus plotai, nesuskaidyti slė- nių, dabar plyti visiškai plokščios limnoglacialinės lygumos. …
Excerpt
Siesartis 15 pav. Prieledyninių ežerinių lygumų hidrografinis tinklas. Kairėje — gausiau drėkina- moje Karšuvos lygumoje, dešinėje — mažiau drėkinamoje Užnemunės lygumoje upeliai giliau įsigraužia ir toliau įsiskverbia į vandenskyras, negu more- ninėse …
Excerpt
РУБ , р х 1527 Ў 354 304 254: 204 154 15,023. 77 64 1.7 1,4 2 1,6 Мф К Nj % 304 254 204 S 5 6,4 — УД 50 2,2 14 1 2,2 47. $ 2 31 A - Е АЯ | 11 І у У VI VII VIII IX X XI ХИ 16 pav. Nuotėkio pasiskirstymas шепеза!$ тоНп205105е 1узштозе (% пио теіпіо пиоѓе- …
Excerpt
17 pav. Molingosios lygumos dirvos paviršius kais. Vyravo truputį kontinentalesnio klimato plačialapių miškų zonos atsparūs šalčiams medžiai — ąžuolas (Guercus robur) ir liepa (Tilia cor- data). Lietuvoje buvo išplitęs kontinentinis ąžuolynų tipas — …
Excerpt
2. SMĖLINGOSIOS LYGUMOS Kiekvienos gamtinės zonos smėlynuose yra savitos sąlygos. Smėlin- gas medžiaginis pamatas mažai maistingas ir labai pralaidus vandeniui, todėl šiuose žemėvaizdžiuose pasikeičia vandens, tuo pačiu ir šilumos ba- lansas bei …
Excerpt
92. Rekonstruotas medinis pastatas aplink Tušemlios piliakalnio šventovę ir šven- tykla 93. Bendras Tušemlios piliakalnio vaizdas viduryje su dideliu stulpu — skulptūra, vaizduojančia dievą Svan- tevitą). Svarbiausios baltų šventovės piliakalniuose galėjo …
Excerpt
viena nauja epocha, panašiai kaip kinta pasakojamosios tautosakos temos, bet išliko senoji dvasia. Tokie yra, pvz., Dievo motina—Že- mė motina ir Rūpintojėlis — susirūpinęs mirštantis dievas, augali- jos dvasia, Vaižganto palikuonis. Žynių, vaidilų, …
Excerpt
4 apsiaustas-mantija padabinta karoliais ir brangakmeniais“. Algirdo brolis Kęstutis panašiai palaidotas 1382 m.: ...,, ir buvo matoma žmogaus ūgio duobė, pilna pelenų. .. ir niekas neišvengė žuvimo: žirgai, drabužiai, ginklai ir visa kita. Su juo buvo …
Excerpt
/ musių lervų žymės ant Vidurio Europos kilmingųjų skeletų (193, p. 104). Įvairūs lavonų išlaikymo ir balzamavimo būdai, žinomi baltų gentims istoriniais laikais, sugestionuoja gilesnes šio papro- čio šaknis. Sermenims pjaudavo jaučius. Per ilgas …
Excerpt
X Daugelis priešistorinių kapų, kuriuose randama tuo pačiu metu palaidotus vyrą ir moterį, gali būti aiškinami kaip savanoriškas žmonos palaidojimas, mirus, vyrui (Indijoje šis paprotys žinomas beveik iki XX a.). Mirusio karaliaus ar žemvaldžio buvo …
Excerpt
P, "VP Mis 4 J / tančio kūno ji išeina su kvapu, atodūsių ir tučtuojau pereina į kitą gyvą kūną. Vyrų dvasia dažniausiai persikūnija į 4žuolus, beržus, uosius, moterų — į egles ir liepas. Ligi šio šimtmečio senose kapi- naitėse augančių medžių nelietė …
Excerpt
Baigiamosios pastabos 1. Baltų kultūrą sudaro du pagrindiniai komponentai: priešin- doeuropinis, arba Senosios Europos, ir indoeuropietiškasis, išsiru- tuliojęs iš Eurazijos stepių (kurganų) kultūros. Indoeuropiečių kal- bą ir visuomeninę patriarchalinę, …
Excerpt
Kraštinių sričių kaimynai buvo Volgos vidurupio finougrų gentys, pietuose — skitų protėviai ir skitai, o pirmaisiais m. e. amžiais — gotai. Herodoto V a. pr. m. e. minimi neurai ir budinai sietini su Milogrado kultūra Pripetės — Dnepro vidurupio baseine …
Excerpt
4 a — Jahrbuch fūr prahistorische und etnogralische Kunst. Berlin. A Lietuvių tautosakos archyvas. Vilnius. A — Lietuvių tautosakos rankraštynas. Vilnius. i — Materialy archeologiczne. Krak6w. St — Materialy starožytne. Warszawa. Panstwowe muzeum archeo- …
Excerpt
16. 17. 19. 20. 22 22. 23. 24. 25. 26. 27. 28. pa 30. 31. 32. 33. 34. 35. 36. 37. 38. 39. 40). 41, 42. 43. 182 A y“. W0 i K ASA, 4 ž MA a A 1; 5 1 1 i ž p Koa i „ Sabaliauskus A. Baltų ir Pabaltijo suomių kalbų santykiai.—Kn.: Lietuvių kalbotyros …
Excerpt
AP + ai iai Š5-— “ „L š > 45. Gimbutas M. The Indo-Europeans in the Fourth and Third Millennium B. C.— Karonia Poul, 1982. 46. Gimbutas M. The Kurgan Wave, N 2 3400—3200, into Europe and the Fol- lowing Transiormation of Culture.— The Journal oi …
Excerpt
75, 76. Tl 78. 80. 81. 82. 83. 84. 86. 87. 88. 89. 90. 91. 92. 93, 94. 95. 96. 97. 98. 99. 100. Ba0ep O. H., Xanukos A. X. IlamarHaku GanaKoBCKOK KYJIbTYpBL— B KH.: pr oDeRE CCCP: CBon apxeonorHueckHx HeToyHKKOB. M., 1976, BBin. B 1—25. Bankuna JI. B. …
Excerpt
106. 107. 108. 109. 110. 11 m 112. 113. 114. 115. 116. IT 118. UEIOE 120. 121. 122: 123. 124. 125. 126. 127. 129. 130. 131. 132. 133. to 2 135. Ti C. C. IMam'arkų nepioxy cepexHboi GpoHsH Ha ĮĮechi Ta Ceh- — Apxeonoria, KuiB, 1957, 11. Eeaoo M. B. …
Excerpt
136. Volkaitė-Kulikauskienė R. Lietuviai IX—XIII amžiuje.— V., 1970. 137. 138. 139. 140. 141. -- 142. 143. 144. 145. 146. 147. 148. 149. 150. 151. 152. 153. 154. 155. „r 157. 158. 159. H3 Opesneiwuei HcTOpHH GanTCKHx HapOAOB IO JAHHBIM APX6OJOTHH H AH- …
Excerpt
169. 170. IE 172. 173. 174. 175. 176. 177. 178. 179. 180. „ Balys I. Lietuvių tautosakos skaitymai. — Tūbingen, 1948, 2. 182. 183. 184. 185. 186. 187. 188. 189. 190. 191. 192. 193. 194. 195. -196. 197 198. 199. 200. a Jieronuco no HnaTbeBcoMy cnHcKy.— …