Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia 108 8 35r 30} 251 20} 15 No TTT T NM m R 102 pav. Lazdyninių miegapelių kūno masės sez0- ninis kitimas: 1 — patinų, 2 — patelių Ye 103 pav. Lazdyninės miegapelės kaukolė padidinta 2,3 karto). 1 — kampinės ataugos skylutė …
In:
Excerpt
109 Seima Miegapeliniai — Gliridae 104 pav. Miegapeliy virsutiniai (a) ir apatiniai (b) skruostiniai dantys: 1 — didžiosios, 2 — ąžuo- linės, 3 —-miškinės, 4 — lazdyninės spygliuočių miškuose negyvena. Vengia ir mažų miškelių bei šlapių miškų. |, Lizdą …
In:
Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia 110 107 pav. Lazdyninės miegapelės pragraužti riešutai tai, kad vakare tokia miegapelė prabunda, nors oras, aišku, nepasidaro šiltesnis. Tu- rinčios jauniklius patelės dieną niekada giliai neįminga, kartais net trumpam išeina …
In:
Excerpt
Seima. Miegapeliniai — Gliridae 50) artimas 1:1. Vidutiné gyvenimo truk- mé gamtoje — apie 2 metus, nors kai kurios išgyvena iki 4 metų. Natūralių priešų lazdyninė miegapelė turi mažai ir plėšrūnų grobiu tampa retai. Net ir medžiojančių naktį pelėdų …
In:
Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia 112 109 pav. Azuoliné miegapelé [205]. Suaugusių kūno masė vasaros vi- dury — apie 70—80 g [120]. Paplitimas. Ąžuolinė miegapelė papli- tusi Europoje, išskyrus Angliją, Olandiją, Daniją, šiaurines Belgijos, VFR ir VDR sritis, …
In:
Excerpt
Seima. Miegapeliniai — Gliridae 113 Paplitimas. Miskinés miegapelés area- las didžiausias, apima nemažą Eurazijos dalį. Europoje šiaurinė arealo riba eina per Pabaltijį, Baltarusiją, Smolensko ir Gorkio sritis iki Volgos. Azijinė arealo dalis didesnė. Čia …
In:
Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia 111 pav. Miškinė miegapelė ta pumpurais, jaunomis šakelėmis, perny- kštėmis sėklomis, vabzdžiais ir kitais bestu- buriais. Taip pat kiaušiniais, jaunikliais ir net suaugusiais paukščiais. Vasarą daug ėda vaisių ir uogų, 0 …
In:
Excerpt
Seima. Miegapeliniai — Gliridae 115 Biologija. Labiausiai mégsta senus ir vidutinio amžiaus plačialapius miškus, ku- riuose vyrauja ąžuolai, skroblai, bukai, taip pat daug laukinių obelų ir kriaušių. > 112 pav. Didžiosios miegapelės kaukolė (padidinta 1,5 …
In:
Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia 116 A f 113 pav. Didžioji miegapelė su jaunikliais Senovės romėnai labai mėgo ir net gar- dumynu laikė didžiosios miegapelės mėsą. Rudenį jie gaudydavo nutukusias miega- peles ir laikydavo specialiuose soduose, aptvertuose …
In:
Excerpt
Seima. Sokliniai — Dipodidae 117 nį, padengta žvynais ir trumpais retais plaukais. Sicista gerai laipioja krūmų ša- komis ir žolių stiebais, nes jos uodega ki- bi. Gerai plaukia. Kailiukas švelnus. Nugara ir šonai pil- kšvai rudi, o pasmakrė, krūtinė ir …
In:
Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia 118 “Sf Fs: 116 pav. Beržinė sicista Mažai ištirta ne tik Lietuvoje, bet ir ki- tose arealo srityse. Literatūroje nurodo- ma, kad gūžtą įsirengia sutrūnijusiuose kelmuose, pelinių graužikų urveliuose, kiaurymėse po medžių …
In:
Excerpt
Seima. Peliniai — Muridae 119 Naminé pelé Mus musculus L., 1758 Домовая мышь (ги$.). House mouse (angl.) Vikrus žvėrelis. Snukutis smailus, akys ir ausys didelės. Uodega paprastai trumpesnė už kūną, apaugusi trumpais retais plaukais ir padengta žiedais …
In:
Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia 120 117 pav. Naminės pelės kaukolė (padidinta 2,5 kar- to): 1 — viršugalvio kaulo priekinis kampas, 2— . kandžio anga 118 pav. Naminė pelė javų lauką, o dideliuose (50—150 ha) — aptinkama daugiausia pasėlių pakraš- čiuose, …
In:
Excerpt
Seima. Peliniai — Muridae 121 gali atvesti iki 10 vadu, kuriose buna 5— 13 (vidurkis 7,2) jauniklių [60]. Natūra- liuose biotopuose veisiasi, matyt, iki spalio mėn., nes tuo laiku dar pasitaiko pavie- nių lytiškai aktyvių patinėlių ir nėščių patelių. …
In:
Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia 122 (padidinta 2,2 119 pav. Dirvinės pelės kaukolė karto) į 2 120 pav. Dirvinė pelė nius dantis. Dantų formulė — Kaip nami- nės pelės. Skirtingai nuo kitų Apodemus genties pėlių, dirvinės pelės M“ danties kramtojo paviršiaus …
In:
Excerpt
Seima. Peliniai — Muridae laukinių augalų sėklos, 0 pavasarį ir va- sarą taip pat žaliosios augalo dalys. Dar ėda vabzdžius, jų lervas, sliekus. Vėlai rudenį ir žiemą minta beveik tiktai grū- dais ir augalų sėklomis. Anksti pavasarį kartais graužia …
In:
Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia 124 P 24 (21,0—26,8) mm, A 18 (14,1— 23,2) mm. Patinai ir patelės didumu be- veik nesiskiria. Kaukolė gana stambi, kampuota (121 pav.). Kaktikaulių kraštais nuo tarpor- bitinės sąsmaukos iki žvynakaulio tęsiasi keteros pavidalo …
In:
Excerpt
Seima. Peliniai — Muridae Vasarą dalis geltonkaklių pelių iš miško keliasi į laukus. Mozaikiškame landšafte, kur grūdinių kultūrų plotai nedideli ir ri- bojasi su mišku, jos paplinta po visą lauką, o dideliuose monokultūrų plotuose daž- niau aptinkamos …
In:
Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia 126 124 pav. Geltonkaklės pelės pragraužti slyvų kau- liukai Nėštumo trukmė — 23—26 dienos. Jaunikliai gimsta pliki ir akli. Praregi po 12— 14 dienų. Užaugę iki 8—10 g masės (maždaug 20 dienų amžiaus), lizdą palie- ka. Kai būna …
In:
Excerpt
Seima. Peliniai — Muridae 127 gyvenančių miškinių pelių kailiukas būna šviesiai rudas, ochros spalvos. Kūno masė ir matmenys (1 — 11): Q 20,7 (15,6—31,8) g, L 88,0 (75,5— 105,5) mm, C 71,7 (57,2—82,5) mm, P 19,9 (16,3—22,0) mm, A 14,8 (9,2— 17,0) mm. …
In:
Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia 128 sąlygomis miškinė pelė gali atvesti 3—4 jauniklių vadas. Nėštumo trukmė — 21—23 dienos. Jaunikliai gimsta akli ir pliki. Praregi 12—14 dieną. Pirmųjų vadų jaunikliai lytiškai subręsta ir pradeda veistis tais pačiais metais …
In:
Excerpt
Seima. Peliniai — Muridae Lizdelį suka 40—80 cm aukštyje ant tankių augalų stiebų (128 pav.). Labai vaizdingai šios pelytės lizdą aprašo J. Eli- sonas [26]: „Jei bevaikščiodamas nend- rėmis apaugusiu pabaliu arba bešienau- damas viksvų pievoje pamatysi …
In:
Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia 130 Minta įvairių žolių, daugiausia varpi- nių, javų ir medžių sėklomis, retkar- čiais — vabzdžiais. Pavasarį jų skran- džiuose daugiausia būna žalių augalų ma- sės, vasarą — vabzdžių, o rudenį — tik augalų sėklų [60]. …
In:
Excerpt
Seima. Peliniai — Muridae Kaukolės matmenys: patinų (12 — 23) KBi 46,9 (44—49) mm, V.Di 24,2 (23— 25) mm, Sp 25,4 (23—27) mm, TOp 7 (6,8—7,5) mm, DKa 13,3 (13—15) mm, Di 13,7 (12—15) mm, V.DEi 7 (6,7— 7,5) mm; patelių (2 — 11) KBi 45,5 (42—49) шт, ИД: …
In:
Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia 132 mn - —® eA Nn, a =. о N, Ainiai о “. ® о KLAIPEDA „e о Ss, PANEVĖZYS о Фо 1 e 4 о e tv 2 Qe Je a = ia ae 2 С 0 o `` 00.4 B o a a 132 pav. Žiurkių radimvietės 1948—1955 m: 1 — pilkosios, 2 — juodosios, 3 — abiejų rūšių “6 m …
In:
Excerpt
Seima. Peliniai — Muridae 133 Juodoji žiurkė Rattus rattus L., 1758 Черная крыса (гиз.) Black, house rat (angl.) Liet. sin. naminė žiurkė Mažesnė už pilkąją. Snukutis siauras. Au- sys apvalios, palenktos į priekį siekia ar net uždengia akis. Uodega visada …
In:
Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia 134 136 pav. Juodoji žiurkė vietovėse buvo vien tik juodoji [60]. Po 20 metų kai kuriose buvusiose gyvena- mosiose vietose juodųjų žiurkių nerasta. Respublikinės sanitarijos ir epidemiolo- gijos stoties duomenimis, aštuntajame …
In:
Excerpt
Seima. Ziurkéniniai — Cricetidae zituojančios 4 utėlių rūšys (dažniausia Haplopleura acanthopus), 15 rūšių blusų (Leptopsylla bidentata, Ceratophyllus turbidus, Ctenophthalmus uncinatus, Ct. agyrtes, Pulex irritans ir kt.) ir 23 — erkiu (gausiausios ir …
In:
Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia 136 138 pav. Rudasis pelénas formos įduba. Dantų formulė: IL C2 Pė M:—16. Jaunu pelény (iki 6 mėnesių) krūminiai dantys be šaknų. Vėliau šaknys pradeda formuotis ir suaugusių bei senų žvėrelių jos sudaro 3/4 danties ilgio. …
In:
Excerpt
Seima. Ziurkénai — Cricetidae 137 populiacija labai gausi (piko metais), vei- simasis baigiasi maždaug mėnesiu anksčiau [218]. Patelės atveda 1—4 jauniklių vadas po 3—11 (dažniausiai 4—6) jauniklių. Pa- vasarinės vados paprastai būna didesnės (vidurkis …
In: