Excerpt
Burys. Vabzdziaédziai — Insectivora 28 Zinduoliai matuojami, kol lavonas dar nesustingęs arba sustingimui praėjus. Smulkūs žinduoliai (graužikai, šikšnospar- niai ir kt.) matuojami paguldyti ant nuga- ros slankmačiu ar liniuote. Stambesni guldomi ant šono …
In:
Excerpt
Burys. Vabzdziaédziai — Insectivora Kaukolė plokščia, veidinė dalis ištįsusi. Kai kurių rūšių skruostų lankai gerai išsi- vystę, kitų — ploni arba visiškai nėra. Bugnikauliai primityvūs, žiedo formos, nesudaro būgninės kameros. Daugumos rūšių kandžiai I! …
In:
Excerpt
Būrys. Vabzdžiaėdžiai — Insectivora 30 6 pav. Kirstukų kopuliacijos organas (penis): 1 — paprastojo, 2 — nykštuko (pagal B. Kuznecovą, 1975) 6(5). Nugara ruda. Uodega apaugusi trumpais vienodo ilgio plaukais (4 pav., b). Abiejose pusėse yra po 5 …
In:
Excerpt
Seima. Eziniai — Erinaceidae 31 yra Sviesiai gelsva juosta, po jos — tamsiai ruda, o spyglio galas šviesus. Jaunų ežių spyglių ruda spalva šviesesnė, be to, jie dar turi visai šviesių (nepigmentuotų) spyglių. Plaukai, juosiantys akis („aki- niai“), …
In:
Excerpt
Burys. Vabzdziaédziai — Insectivora 32 a b 9 pav. Baltakrūčio (a) ir paprastojo (b) ežių apatinio žandikaulio užpakalinės dalys iš vidinės pusės. 1 — Mikelio anga 10 pav. Paprastojo (a) ir baltakrūčio (b) ežių kūno apačia Kaukolės matmenys (1 — 11): KBi …
In:
Excerpt
Seima. Eziniai — Erinaceidae Biologija. Intensyvi zemdirbysté pakei- tė natūralias ežių gyvenamąsias vietas. Dabar jie dažnai įsikuria žmogaus kaimy- nystėje: prie fermų ir įvairių trobesių, daržinėse, soduose, daržuose, gyvenvie- tėse, kur daug krūmų, …
In:
Excerpt
Burys. Vabzdziaédziai — Insectivora 34 13 pav. Ežiukai dalijasi grobį automobilių ratais žūva šimtai tūkstančių ežių. Vakarais lėtai vėstantis asfaltas privi- lioja gausybę vabzdžių, kuriuos medžio- dami prie kelių traukia ir ežiai. Nors ežiai turi gerą …
In:
Excerpt
Seima. Kurminiai — Talpidae 35 dangi visi paleistieji žvėreliai buvo zieduo- ti, todėl manoma, kad kai kurie iš pradžių veisėsi. Vėliau kurmėnų Žuvinto ežere nepastebėta, jų išnykimo priežastys neiš- aiškintos. Matyt, Žuvinto gamtinės sąly- gos neatitiko …
In:
Excerpt
Burys. Vabzdziaédziai — Insectivora 36 15 pav. Kurmio kaukolé (padidinta 2 kartus) (9,7—11) mm, VDEi 14,5 (14—15,2) mm. Paplitimas. Kurmis paplites Europoje ir Vakarų Sibiro miškų ir miškastepių zonoje. Šiaurinė arealo riba tęsiasi per Škotiją, Pietų …
In:
Excerpt
Seima. Kurminiai — Talpidae 37 16 pav. Kurmis Kurmio aktyvumas priklauso nuo mais- to gausumo dirvoje. Jo medžiagų apykai- ta labai intensyvi, todėl net sočiai prisi- ėdęs po 4—5 val. vėl ieško maisto. Alka- nas kurmis po 6—13 val. žūsta iš bado [159]. …
In:
Excerpt
Būrys. Vabzdžiačdžiai — Insectivora Seima Kirstukiniai Soricidae Tai smulkūs, panašūs į peles žinduoliai. Snukutis ilgas ir laibas. Akys mažos, bet normaliai išsivysčiusios. Ausys įvairaus di- 'dumo. Galūnės penkiapirštės. Kai kurių pirštai sujungti …
In:
Excerpt
Seima. Kirstukiniai — Soricidae dantys penki (žr. 5 pav., c). Apatiniai I; taip pat dideli, beveik horizontaliai atsikišę į priekį. Dantų viršūnės tamsiai rudos. Kirstukui senstant ruda spalva beveik nusi- trina. Dantų formulė: Iš C= RS MŽ —32. Kaukolės …
In:
Excerpt
Burys. Vabzdziaédziai — Insectivora Pradeda veistis balandžio pradžioje ar vėliau, priklausomai nuo aplinkos są- lygų. Nėštumo trukmė — 3 savaitės. Mūsų sąlygomis patelės per veisimosi sezoną atveda 1—2 (kartais 3) vadas po 4— 13 (dažniausiai 6—8) …
In:
Excerpt
Seima. Kirstukiniai — Soricidae 41 Lietuvoje aptinkamas visur, bet retes- nis už paprastąjį kirstuką. Biologija. Kaip ir paprastasis kirstukas, gyvena paupiuose, paežerėse, aukštapel- kėse, mišrių miškų pakraščiuose, aikšte- lėse, kirtimuose. Bėgioja …
In:
Excerpt
Burys. Vabzdziaédziai — Insectivora 20 pav. Vandeninio kirstuko priekiné (a) ir uzpaka- liné (b) letenos 21 pav. Vandeninio kirstuko kaukolé (padidinta 2,5 karto) cia, kampuota, jos ilgis beveik lygus plo- čiui. Skruostų lankų nėra. Dantų formu- lė: E CL …
In:
Excerpt
Seima. Kirstukiniai — Soricidae 43 22 pav. Vandeninis kirstukas mis nustatyta, kad patelės nėštumo truk- mé — 19—21 diena (kaip ir kitų kirs- tukų). Veda po 3—8 jauniklius, kuriuos žindo 38—40 dienų. Maitinančios pate- lės būna labai agresyvios, …
In:
Excerpt
Būrys. Šikšnosparniai — Chiroptera Nig i я i 23 pav. Lietuvos šikšnosparnių (1:2) didumo skalė: a — maži, b— vidutinio didumo, c — dideli šikš- nosparniai. Kūno dalys: I-—V — pirmas-penktas pirštai, M> 2— M; — antras- -penktas delnakauliai, F\—F3 — …
In:
Excerpt
Būrys. Šikšnosparniai — Chiroptera 45 24 pav. Šikšnosparnio (dvispalvio plikšnio) uodeginė plėvė ir pėda: I—V — pirmas-penktas pirštai, 1 — sparninės plėvės prisijungimo prie pėdos vieta, 2 — padas, 3 — epiblema, 4 — pentinas, 5 — užpentini- nis žvynelis, …
In:
Excerpt
Būrys. Šikšnosparniai — Chiroptera 26 pav. Šikšnosparnio (kūdrinio pelėausio) kaukolė: a — iš viršaus, b— iš apačios, c — iš šono; 1 — nosinė išpjova, 2 — kandžio dubelinis gumburas, 3 — nosinė įduba, 4 — poorbitinė (poakinė) anga, 5 — viršutinė …
In:
Excerpt
Seima. Voveriniai — Sciuridae 97 Seima Voveriniai Sciuridae Sios šeimos žvėrelių nevienoda išvaizda ir skirtingas gyvenimo būdas. Vieni pana- šūs į mūsų miškų voverę (voverės ir bu- - rundukai), kiti — į susliką (suslikai ir švilpikai). Voverių tipo …
In:
Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia 98 87 pav. Paprastosios voverés kaukolé (naturalaus didumo) a b 88 pav. Paprastosios voverės viršutiniai (a) ir apati- niai (b) skruostiniai dantys. 1 — pirmasis prieškrū- minis dantis [191]. Masė 200— 300 g. Patinai ir pate- …
In:
Excerpt
Seima. Voveriniai — Sciuridae 99 a ЗАВ: 9 pav. Voverė teleutka Atskiruose respublikos rajonuose vove- rių gausumas taip pat skiriasi. Gauses- nės ten, kur vyrauja mišrūs miškai, eglynai ir mažiau grynuose, ypač žemo boniteto, pušynuose (91 pav.). …
In:
Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia 100 Ti Nr < „in Mt A | 93 pav. Voverės jauniklis susipazjsta su aplinka ištirta, kad žiemą kiaunės voverę sugauna nedažnai. S. Maldžiūnaitės [69] duome- nimis, jų maiste šie žvėreliai sudarė tik 3,59. Pavasarį ir vasarą kiaunės …
In:
Excerpt
Seima. Bebriniai — Castoridae 101 kloaka). Į ją atsiveria tiesioji žarna, šlapi- mo bei lytinės angos, porinės riebalinės liaukos, kurių produktais sutepamas kailis, ir porinės muskusinės liaukos. Šios gamina specifinio kvapo ir konsistencijos išskyras, …
In:
Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia 95 pav. Bebro viršutiniai (a) ir apatiniai (b) skruos- tiniai dantys bet iki XX a. pradžios daug kur išnyko. TSRS europinėje dalyje bebrų buvo išlikę tik nedaugelyje vietų Baltarusijoje, Ukrai- nos Polesėje ir Voronežo …
In:
Excerpt
Šeima. Bebriniai — Castoridae dai 96 pav. Bebras Plungės rajone paleisti 26 rudi ir 4 juodi bebrai, Pasvalio rajone — 10 juodų ir 1 rudas, kitur — rudi. Pokario laikotarpiu bebrai imigravo Nemunu iš Baltarusijos ir pradėjo plisti pietinėje respublikos …
In:
Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia 99 pav. Bebrų trobelė 100 pav. Bebrų užtvanka augalija. Mėgsta mišku ir krūmais apau- gusias ežerų pakrantes bei užpelkėjusius vandens telkinius, kur daug krūmų ir vandens augalų. Gyvena šeimomis. Šeimos teritoriją ne- vienodo …
In:
Excerpt
Seima. Bebriniai — Castoridae 105 101 pav. Bebrų apgraužta drebulė tuvę palieka sutemus ir iki 1—2 valandos nakties maitinasi, tvarko kailiuką, nardo, žaidžia. Po to kurį laiką ilsisi, o paryčiais dar prieš aušrą vėl pradeda aktyvią veiklą. Toks dvifazis …
In:
Excerpt
Burys. Grauzikai — Rodentia medžių ir krūmų šakos, kurios sumerkia- mos į vandenį ties pagrindine buveine. Tokios šakų krūvos kartais būna iki 10 m“ ir didesnės. Kai yra pakankamai уап- dens augalų, bebrai žiemai atsargų nekau- pia. Poruojasi sausio—kovo …
In:
Excerpt
Šeima. Miegapeliniai — Gliridae 107 nės penkiapirštės. Pirštai ilgi ir judrūs, kraštiniai gali plačiai išsiskėsti į šonus. Nagai nedideli, bet aštrūs. Ant padų ryš- kios 5—6 trynės. Uodega apžėlusi tankiais trumpais arba ilgais papurusiais plaukais. …
In: