Excerpt
' Iki šių laikų upėvardžiai geriausiai padeda nustatyti žmonių gyventą plotą. K. Būga įtikinėjo, kad dabartinė Baltarusija yra baltiška, jis netgi išplėtojo teoriją, jog tikrosios lietuvių žemės buvo į šiaurę nuo Pripetės upės ir Dnepro baseino aukštupio …
Excerpt
slavų buvo išversta į Julgą. Kai j iškrito, u turėjo būti apsaugota v garsu. Taip atsirado Vulga, o XII-XIII a. u pasikeitė į o. Visame areale tarp Vyslos ir Okos baltiški upėvardžiai yra la- bai seni, nes dauguma jų turi atitikmenų indoeuropiečių …
Excerpt
I ir Kuibyševo, III tūkstantmečio antrojoje pusėje ir II tūkstantme- tyje pr. m. e. ir palaikė glaudžius ryšius su vidurio Volgos— Kamos medžiotojais bei žvejais. Skoliniai labai įvairios tematikos. Paminėsime kai kuriuos pa- vyzdžius iš gyvulininkystės, …
Excerpt
abstraktūs terminai, tarp jų būdvardžių, skaitvardžių, prieveiks- mių. Iš baltų pasiimti net kai kurių spalvų pavadinimai: geliona (suomių kelta, estų kold), širma „pilka“ (suomių Aarmaa, estų arm), žalia (suomių halia, haljakka, estų haljas), rusva ar …
Excerpt
struktūros suprastinimas (A. Breidakio nuomone) siejamas su fi- nougrų kalbų įtaka, taip pat ir ai išvirtimas į ei po K ir „Oaaliė KS išvirtimas į č ir g“ bei g' į dž (2, p. 120—122). P. Aristės manymu, iinougrai, gyvenę Rytų Latvijoje, buvo ugalai …
Excerpt
Vyslos vidurupio baseino į Nemuno ir Pripetės bei Dnepro basei- nus. Pietų Lietuvoje ir Baltarusijoje jos pėdsakų išliko net iki neo- lito pradžios. Šiai kultūrai būdingi titnago dirbiniai: ilgi karklo ar lauro lapo pavidalo strėlių antgaliai ir siauri …
Excerpt
a e S SAT MAS 5). Strėlių antgaliai platūs ir su siaura įtvara, o gremžtukai trum- pi ar net apskriti. Kultūra aiškiai pradėjo keistis nuo borealinio laikotarpio pra- džios (apie 7000 m.. pr. m. e.), kai klimatas smarkiai atšilo, Rytų Pabaltijyje paplito …
Excerpt
ir keramikos. Puodai didžiuliai, smailėjančiais dugnais, neblogai išdegti. Molis buvo maišomas su organinėmis medžiagomis, vė- liau — su grūstu granitu. Paviršius ornamentuojamas linijiniu raš- tu ir duobutėmis aplink kaklą (pav. 7:1). Baltarusijoje, …
Excerpt
7. Neolito keramika (rekonstruota): 1 — Nemuno kultūros apie 20—30 cm aukš- čio puodai iš Rusakovos II gyv. į pietus nuo Slonimo ir Apečkų, Stolbcų raj., į pietvakarius nuo Minsko; 2— Narvos kultūros puodas ir lėkštė iš Sarnatės, Va- karų Latvijos 8. …
Excerpt
Iš tyrinėtų Narvos kultūros gyvenviečių ypač pažymėtinos Šven- toji prie Baltijos, sodybos aplink Kretuono ežerą, Sarnatės ir Lu- banos paežerių sodybos Rytų Latvijoje (64). Puodai buvo dideli, plačiaangiai, smailėjančiu dugnu, bet kartu mokėta gaminti ir …
Excerpt
bet labai dailaus darbo briedės galvutė (pav. 11:4). Galbūt irgi briedės galvučių, tik ne taip realistiškai pavaizduotų kaip Sarna- tės, žinoma iš Juodkrantės gintaro dirbinių rinkinio, Šventosios gyvenvietės ir Volosovo kultūros srities Rusijoje. …
Excerpt
> 1 dinių žinome, kad buvo vaizduojami vandens paukščiai, gyvatės, žalčiai, briedės, meškos ir antropomorfinės figūros. Šita mitinių įvaizdžių grupė būdinga Senosios (priešindoeuropinės) Europos simbolikai. Dėl paukščių, gyvulių ir roplių identilikavimo …
Excerpt
ir reljefų tarp VI ir III tūkstantmečių pr. m. e. Pietų ir Vakarų Europoje rodo, kad antropomoriinė deivė Pelėda buvo viena labai svarbių Didžiosios deivės aspektų. R. Rimantienės nuomone, Šven- tosios stulpas su išskaptuotu plokščiu veidu ir tik su …
Excerpt
11. Gintaro vandens paukščių, briedės, meškos skulptūros (Narvos kultūra); 1 — iš Nainiekstės; 2— iš Zvidzės; 3— iš Dzedziekstės; 4, 5 — iš Sarnatės; 6 — iš Šventosios 26-0s gyv. Ia | ss | “e Lubanoz ež. A indoeuropietiškos kultūros 6 Narvos kultūros 12. …
Excerpt
13. Medinis stulpas su išdrožta deivės Pelėdos galva (ar kauke) iš Sarnatės gyv. A pastato (Narvos kultūra) (1) ir analo- gijos Prancūzijoje bei Vakarų Turkijoje; 2— reljefas, iškaltas kapo olos sienoje prie įėjimo į kapo nišą Paryžiaus apylin- kėje; J— …
Excerpt
Laborato- Radiokar- A > Data Apytikris Gyvenvietė rija, i 5 bono data si 4 S asis prieš 1950 m. pr. m. e. amžius I. Kundos kultūra Kunda, Estija TA-14 8340> 280 6390 Kunda TA-16 6015> 210 4065 52—49 a. Narva, miestas, TA-53 7640 = 180 5690 67—65 a. Estija …
Excerpt
Laborato- diokar- Ža 2pOrajS Data a Apytikris Gyvenvietė rija, iš 2 numeris prieš 1950 m. pr. m. e. amžius Leimaniškiai, TA-23 3970> -250 2020 26—24 a. Latvija Leimaniškiai TA-27 3770+=200 1820 23—21 a. Abuora, Latvija LE-671 3870> 70 1920 25—23 a. Abuora …
Excerpt
c. Šukinės keramikos kultūros žmonių (iinougrų protėvių) atėjimas iš rytų Pirmoji banga, užliejusi Narvos kultūrą Latvijoje, Estijoje ir tik iš dalies Lietuvoje, atėjo iš rytų per Vidurio Rusiją. Tai šukinės keramikos kultūros medžiotojai, nepažinę nei …
Excerpt
Kontinentinė Europa ir Centrinė Azija maždaug atitinka šias są- lygas, ir dėl kontinentinės juostos kalbininkai nesiginčija. Bendri medžių ir miško žvėrių vardai taip pat atitinka tas sąlygas. Kai kurie lingvistai konkrečiai nurodė tam tikrą geogratinę …
Excerpt
tikriai nustatyti nepajėgia. Visai nenuostabu, kad lingvistai, ieš- kodami geografinės protėvynės teritorijos, svyravo tarp Vidurio Europos ir Centrinės Azijos: tame plote indoeuropiečiai buvo papli- tę, bet ne tuo pačiu metu, ir kalbotyros metodais …
Excerpt
botyros, mitologijos ir etnologijos tyrinėjimais rekonstruota kaip būdinga senajai indoeuropiečių kultūrai. Tai matrilinearinė (pavel- dėjimas pagal motinos liniją), egalitarinė (moters ir vyro vaidme- nys vienodi) kultūra, kuriai nežinomi ginklai ir …
Excerpt
- i ai patriarchaline visuomenės struktūra ir veiksmingais ginklais (durk- lai, ietys, skydai, alebardos) bei žirgų naudojimu kovojant. Nuo IV tūkstantmečio pr. m. e. antrosios pusės jau buvo gaminami žal- variniai durklai. Tačiau, sprendžiant iš …
Excerpt
IEį9U3JA IEIUIUJA Ifneu šinyįsns sol SI At snaByBA 1 e8UBG sony 'odoytejy Egie iueBiny 103 "61 O 0293N0d|5 huOdNviS ž 9 J ouaaNa|| TNA LAN, nava ONNIUNIN 2 i niNIgOoNna 2 ( Ę < £ k Šeps E OA0S010A “ == SOKNV JI = , sOA p =—— PUJEN, Bbj0A -SOD10A …
Excerpt
ESUBŲ sony hidey hiurgonp eg1e huešiny 1[012311 97 E T—=——T—=TTTTA Wx005 001 0 =—— I V , P, > ) || (| | NS MN 4 AM DA A Jį 17 2 gy J A …
Excerpt
mintis žalvarinius įrankius, papuošalus bei ginklus. Į šiaurę nuo Juodosios jūros, Dono bei Dnepro žemupio baseine, yra tyrinėta nemaža piliakalnių, sutvirtintų kiklopinėmis akmenų sienomis. At- rodo, jau tada srities valdymas buvo sutelktas sričių …
Excerpt
kabučiai iš Vakarų Ukrainos: tro; 2—iš Višenkių, Kijevo raj.; čių, Kijevo raj. 7. Baltiško stiliaus emaliuoti pusmėnulio pavidalo 1 —iš Guta Komarovskajos, tarp Bugo ir Dnes 4 — iš Naujųjų Bezradi 4 — radimo vieta nežinoma; 5 E Kovrovo, Primorsko raj.; …
Excerpt
Pirmaisiais m. e. amžiais įrankių ir ginklų gamyboje geležis pa- keitė akmenį, kaulą ir žalvarį. Geležies dirbinių atsirado gerokai 59. Sūduvių karaliaus ar didiko kape Šveicarijos kapinyne, Suvalkų raj., rasti Giriniai: 1 — geležinis dviašmenis …
Excerpt
užsibaigiančia keturkampiu skersiniu, rastas sūduvių kunigaikščio kape Šveicarijoje prie Suvalkų. Dvinariai su didelėmis kilpomis galuose žąslai ir pentinai irgi buvo geležiniai (pav. 59; 60). 60. Geležiniai 250—300 m. prūsų pentinai iš Sembos 3. Metalų …
Excerpt
Pelkių rūdos telkinių yra įvairiose Lietuvos vietose: Nemuno, Dubysos, Akmenos slėniuose, taip pat Utenos, Molėtų, Zarasų apy- linkėse ir kitur. Geležiai gaminti buvo visai palankios sąlygos. Iš maždaug 40 kg išlydytos rūdos buvo gaunama apie 20 kg …
Excerpt
žolių sėklų: ruginių dirsių ir balandų. Vyraujant lydiminei žemdir- bystei, piktžolių javuose būdavo labai nedaug, sėkla švari. Tad piki- žolės netiesiogiai liudija ariamąją žemdirbystę. Be to, žinoma, jei drauge su grūdais randama ruginių dirsių (bromus …