Excerpt
tingas Nemuno slėnio atkarpas sudaro šitokie elementariųjų slėnių de- riniai: slėnis prie Švendubrės I--—-V—VI с; slėnis Druskininkų— Merkinės ruože I-—-V—VI a; slėnis Nemunaičio— Alytaus ruože I-—V-—VI a; slėnis Birštono—Kauno atkarpoje V— VI b (dabar …
Excerpt
dirvožemiais. Upei persistūmus į šoną, senas pavagio pylimas atsiduria atokiau nuo upės, per potvynį apnešamas smulkiomis nuosėdomis ir virsta rumbe, o prie vagos kyla kitas pylimas. Daugelis mūsų Upių yra stabilios, todėl daug kur rumbių nėra, o pavagio …
Excerpt
X pėjusios, pusiau smiltyninės, dykyninės, pelkinės, durpinės. Tikrąsias pievas Merkio salpoje sudaro dirsynai (Bromėta inermis), pašiaušėlynai ((Alopecureta pratensis), šunažolynai (Dactylideta glomeratae), smilgynai (Agrostideta stoloniferae) ir ypač …
Excerpt
bendrijos požeminė biomasė didesnė už antžeminę 1,7 karto, o Sesleria uliginosa bendrijos — net 4,5 karto. Kai kurių bendrijų antžeminė bio- masė sudaro tik 13—150; bendros biomasės. Šaknų masė (85—9595) būna susitelkusi viršutiniame dirvos sluoksnyje …
Excerpt
Ш. KRAŠTOVAIZDŽIO KULTŪRINIMAS IR KRAŠTOTVARKA Visi nagrinėti Lietuvos TSR gamtiniai landšaftai geologiniu atžvilgiu yra jauni. Vienų medžiaginis pamatas susidarė tik prieš 14 000—12 000 metų, o kitų tebesiformuoja. Dar jaunesni yra kiti kraštovaizdžio …
Excerpt
įmanomas. Vasaros (liepos mėn.) vidutinė temperatūra jau turėjo būti apie 6—8 “C, todėl galėjo augti tundros augalija. A. Seibutis mano, kad iš vėlyvojo ledynmečio yra geografiniai vardai „Papės“, „Galupiai" (žymintys didelių, į prieledynines marias …
Excerpt
Mezolito žmonės jau buvo sėslesni, ilgiau stovyklaudavo upių ir eže- rų pakrantėse, kur statydavosi kailių palapines — pusiau žemines. Jų sto- vyklaviečių pėdsakų daugiausia likę Merkio ir jo intakų pakrantėse, Dainavos smėlingoje lygumoje, kuri pagal …
Excerpt
Neolito pabaigoje žemę dirbo moterys. Jos taip pat rinko uogas, šak- nis, laukinius vaisius, saugojo maisto.atsargas, tvarkė namų ūkį. Tai bu- vo motininės gimininės santvarkos (matriarchato) laikai. Vyrai vertėsi žvejyba ir medžiokle. Tačiau laukinių …
Excerpt
Slesnos vietos vėl pažliugo, pagausėjo pelkių, pakilo ežerų vandens lygis. Miškuose pagerėjo ekologinės sąlygos eglynams augti, o pablo- gėjo — lapuočiams. Sumažėjo žolių plotų, buvo sunku verstis gyvulinin- kyste, reikėjo imtis žemdirbystės. is Tačiau …
Excerpt
Archeologai nustatė, kad iš sodybinių piliakalnių žmonės pradėjo ma- siškai keltis mūsų eros pirmaisiais šimtmečiais. Tuo laikotarpiu suiro gimininė bendruomeninė santvarka, ėmė formuotis klasinė visuomenė, atsirado turtinė nelygybė, prasidėjo …
Excerpt
maičių krašte. Kai kurios ilgainiui tapo svarbiais Lietuvos valstybės poli- tiniais ir administraciniais centrais. ? Vadinasi, Lietuvos gyvenviečių tinklą feodalizmo laikotarpiu, prieš susidarant centralizuotai valstybei, sudarė 4 gyvenviečių kategorijos: …
Excerpt
T... i Ba Va susida 1) feo viri p tuvos kaimi, davė ууѕіу! 2% а. ХІ по Ба La gaikši kunig kus įl sudar džiosi XI venvi Ba rokai nebec уіпіп) dažni sodyt тоѕ “ Рс giau dvare їаікіх Su dirvo Padid „Dyk puldi Di krikš Ре gamt: skiro …
Excerpt
"m 47 pav. Sklypinė žemėvalda. Alovės bajorkaimis 1822 m. (iš V. Balčiūno darbo, 1938): 1 —sodybos; 2 — keliai; 3 — vieno sa- vininko (Siemaškos) ariamoji žemė susiejo lietuvių gyvenimą su gamta ne tik buitiniais, bet ir dvasiniais ryšiais. Krikščionybė …
Excerpt
48 pav. Gatvinis kaimas Rytų Lietuvoje mas, nes dėl prasidėjusių kivirčų ir kovų su Maskvos valstybe reikėjo daug lėšų. Netrukus valakų reforma buvo pravesta ir bajorų žemėse. Pagal naują žemėtvarką naudotojų žemės buvo sujungtos, ir sudary- ti vientisi, …
Excerpt
Kartais dėl gamtinių sąlygų kaimo žemės masyvas negalėjo būti sta- čiakampis, o jo trys dalys — taisyklingos formos, todėl ne visada ir kai- mas kūrėsi centriniame sklype (dažnai jis būdavo pakraštyje). Valakinė-rėžinė žemėtvarka Vakarų Europoje jau buvo …
Excerpt
gi dėl ypatingų gamtinių sąlygų ir žvejybos. Čia, kaip ir Dzūkijoje, dir- bamų žemių buvo maža, ir tos pačios tarp pelkių ir užliejamų plotų. Gatviniai kaimai ilgainiui kito. Juose iš pradžių namai ir klėtys buvo statomi vienoje gatvės pusėje, o kluonai …
Excerpt
пе 49 pav.- Linijinio уіепкіетіпіо kaimo sudarymas (iš V. Balčiū- mo darbo, 1938). Viršuje — Vil- kaviškio apskr. Pajevonio vals. Stalaukio kaimas 1838 m. Juodi 1ėžiai — vieno savininko žemė. Apačioje — tas pats kaimas, 1845 m. išskirstytas į vienkie- …
Excerpt
50 pav. Vienkieminė žemėtvar- ka. Viršuje — Tauragės apskr. Šilalės vals. Putvės kaimas, iš- skirstytas į padrikus vienkie- mius 1930 m. (pagal V. Balčiū- па, .1938). Apačioje — Šiaulių apskr. Žeimelio vals. Rudausių kaimo žemių žvaigždinis sutel- kimas …
Excerpt
duktyvumas padidėjo. Nauja sė- jomaininė žemdirbystės sistema pakeitė jau atgyvenusią trilaukę sistemą. Buvo panaikintos іг bendros ganyklos, likusios dar nuo neatmenamų laikų, taip pat servitutai (teisė ganyti miške, ražienose) ir kt. Tačiau ši reforma …
Excerpt
ruomeninių tradicijų, kolūkiai iš karto kūrėsi didesni, o kaimo ribų ne buvo paisoma. Я Ilgainiui dėl ekonominių sumetimų ėmė jungtis ir kolūkiai. Į vieną kolūkį pateko po keletą padrikų vienkieminių kaimų. Sustambinti kol- ūkiai buvo pavadinti kitais …
Excerpt
/ marių ir jūros krantą, ir tie kaimai taip pat pasidarė linijiniai. Žvejų kaimas kitados davė pradžią ir Kauno senamiesčiui. Pradėjus kirsti miškus medienos eksportui, atsirado sielininkų verslas. Sielininkai prie didesnių upių irgi turėjo savo kaimus, …
Excerpt
Вараша sąlygose. Šitaip stichiškai kūrėsi atskiros padriko sodžiaus alys. ; XVI-XVII a. valakų reforma išsiskaidžiusią mažais sklypais žemę sutelkė į didelius masyvus. Kiekvieno kaimo žemė buvo suskirstyta į tris dideles dalis. Atskiro žemdirbio žemė …
Excerpt
kuria buvo pakabinamas katilas. Pastato pasieniais atsirado gardai gy- vuliams. Vėliau jiems buvo atitvertas namo galas, prie prieangio įreng- ta kamara. Numas būdavo be priemenės, o plačios durys — pastato gale, Lubų taip pat nebuvo, dūmai išeidavo pro …
Excerpt
т nėmis sienomis. Stogas dvišlaitis, kai kur, Mažosios Lietuvos namų pa- vyzdžiu, ornamentuotas žirgeliais. Žemaičių triobos židinio čia nėra, bet krosnis įrengiama ne kampe, kaip aukštaičių pirkioje, o viduryje, kaip žemaičių trioboje. Virtuvė dalija …
Excerpt
+ > 2 Užnemunėje kluonai aukšti, labai dideli, su atitvertomis šalinėmis, peludėmis. Stogai dvišlaičiai. Specializuojantis ūkiui, įvedant mechani- zaciją, buvo pristatomos maniežinės. Kiti papildomi, specialios paskirties ūkiniai trobesiai yra ne visose …
Excerpt
buvo neįmanoma atskirus pastatus priderinti prie gamtinių landšafto ypatybių. Pokario metais ėmė kurtis kompaktinės socialistinio tipo žemdirbių gyvenvietės. Jos steigiamos atokiau nuo pagrindinių kelių, ūkio vidury- je, vaizdingesnėse ir patogesnėse …
Excerpt
t Eanna T cit] Cr ES: ==: mms 18 pav. Senovinė aliuvinė lyguma: 1 — smulkus smėlis; 2 — juostuotasis molis; 3 — moreninis priemolis; 4 — durpė esantys aliuviniai smėliai, todėl šilų smėlių lygumą tenka priskirti se- novinių aliuvinių lygumų žemėvaizdžiui. …
Excerpt
dyninių marių pakrantėse, todėl deltų paviršiai iškart tapo nuolaidūs ir salpinio aliuvio sluoksnis ne visur susidarė. Atskirti tikras deltines sąnašas nuo salpinių smėlių aliuvinėse lygu- mose lengva ten, kur prieledyninių marių priekrantės buvo gilios …
Excerpt
Е 60 70 80 90 100 54 Ao A2 В! В2 Вз 160 20 40 60 80 100 #20 140 160 180 A В TTT В; Е ЕЕ Вз ZTS LTL B4 2 Е Зз 2222224 ИРА 5 РА в гот 19 pav. Senovinių aliuvinių lygumų smėlių mechaninė sudėtis (96): A — Žalioji giria (22 kvartalas); В — Kapsuko raj. …