Excerpt
140 ŠIAURĖS RYTŲ VILNIŠKIŲ FONOLOGINĖ BALSIŲ SISTEMA Balsių ie., uo. ir ie., uo. distribucija pasiskirsto taip, kad pirmoji pora nie- kada nebūna nekirčiuotoje pozicijoje, o antroji — kirčiuotoje. Todėl jie iš principo negali kontrastuoti. Tačiau balsis …
Excerpt
KOKYBINE BALSIU SISTEMA 141 bažnyčią nė karto nenuėjau', ni viena ti kū(p) pė.rpu.kše.ja. 'na viena ten kaip perpūkšėjo', bu.ua. viršd.iču šitu5: *kal.tane.ni.se "buvo viršaičiu šituo …
Excerpt
142 ŠIAURĖS RYTŲ VILNIŠKIŲ FONOLOGINĖ BALSIŲ SISTEMA ateidavo tėvo brolenas’, tai_sta.kle.sun tadu d.u3i “tai staklėse tada audi“, i sana se.d3si i nič ka. nesuprasi nič ka. nežn5-si * ir sena sėdėsi ir nieko nesuprasi, nieko nežinosi'; c) galiniuose …
Excerpt
KokyBINĖ BALSIŲ SISTEMA 143 kurio minkštojo priebalsio, taip pat pozicijoje /#- J. Jis neturi distribucijos pozicijoje /C- J po bet kurio kietojo priebalsio. Kitų distribucijos apribojimų nėra. Toliau apžvelgiamos dažniausios ir svarbiausios balsio e. …
Excerpt
144 ŠIAURĖS RYTŲ VILNIŠKIŲ FONOLOGINĖ BALSIŲ SISTEMA bi dava. in_pu.spikle. dus nu. pala.ize ‘büdavo puspikliu duoną paleidžia?2!, tai tadū bü.ua. medi.ne. ba&ni:ce‘tai tada buvo medine bažnyčia'. Nekirčiuota pozicija S 188. Nekirčiuotas balsis e. būna: …
Excerpt
KokyYBINĖ BALSIŲ SISTEMA 145 22 lentelė. Pusilgių balsių e., e., 2., . distribucija Garsas Pozici Nekirčiuota Kirčiuota 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 1c-C] | [ . nekontrastuoja. Apibendrinus svarbiausius distribucijos atvejus ir balsių santykius gali- ma teigti, …
Excerpt
& o x . 146 SIAURĖS RYTŲ VILNISKIŲ FONOLOGINĖ BALSIŲ SISTEMA (163) »ška "ožka", 5 ras 'oras' ir pan. nekirčiuoti alomorfai — d.škė.la. 'ožkelė", d.rė.li.s 'orelis'; b) negaliniuose skiemenyse, pvz.: (164) kat kas. asij3 vis, tai dū.van4: ta, da.van> ta …
Excerpt
LiNGVISTINIAI TYRIMAI 47 1971 m. publikuota monografija „Gervėčių tarmė“ (Kardelytė 1971) yra tradicinė aprašomoji, susideda iš fonetikos ir morfologijos dalių. Taip pat yra vietovardžių žodynėlis, pateikta ir transkribuotų tekstų. Greta skirtingų autorių …
Excerpt
48 TYRIMŲ APŽVALGA tiems, kas domisi vilniškiais, „Lietuvių kalbos atlaso“ fonetikos tomu nerei- kėtų per daug pasikliauti. 1977 m. Išleisti „Šutų šnektos tekstai (Rytų aukštaičių vilniškių tarmė). Mokymo priemonė lituanistams“. Rinkinį sudaro trys …
Excerpt
LiNGVISTINIAI TYRIMAI 49 1993 m. pasirodė D. Mikulėnienės straipsnis „Priegaidžių defonologiza- cijos tendencijos Gervėčių tarmėje“ (Mikulėnienė 1993, 95—104). Straipsnis aktualus, nes jame nagrinėjami įdomūs prozodijos atvejai. Pateikta ir šiek tiek …
Excerpt
50 TyRIMŲ APŽVALGA miantis dabartine A. Girdenio ir Z. Zinkevičiaus tarmių klasifikacija (Girde- nis, Zinkevičius 1966). Tai modernus leidinys, kur matyti ir į priekį gerokai pažengę lietuvių tarmių tyrimai. Jame panaudotos naujosios kompiuterinės …
Excerpt
LiNGVISTINIAI TYRIMAI 51 63-82; Urbanavičienė 2007, 113-121) ir lietuvių bei slavų kalbų sąveikos problemoms aptarti (Urbanavičienė 2006, 461-471). 2005 m. išleista ir K. Garšvos monografija „Lietuvių kalbos paribio šnek- tos (fonologija)“* (Garšva 2005), …
Excerpt
52 TYRIMŲ APŽVALGA 2006 m. išėjusioje mokomojoje knygoje „Šiaurės rytų aukštaičiai vil- niškiai“ publikuota tekstų iš Palūšės, Daugėliškio ir Vidiškių parapijų. Tais pačiais metais Lietuvių kalbos instituto leidžiamą „Tarmių tekstyno“ seriją pradėjo …
Excerpt
SOocCIOLINGVISTINIAI TYRIMAI 53 SOCIOLINGVISTINIAI TYRIMAI S 38. Aptariamoje sociolingvistinėje literatūroje? įvairuoja terminai, to- dėl dera trumpai juos aptarti. Dažniausai vartojami trys (skliaustuose pa- teikiami variantai): Rytų Lietuva (rečiau — …
Excerpt
54 TYRIMŲ APŽVALGA Latgalos iki Lenkijos Mozūrijos. Vilniškių patarmė visaip telpa ir į Vilniaus krašto, ir į Rytų Lietuvos sampratą. S 39. Galima skirti du itin aktyvaus domėjimosi Vilniaus kraštu etapus. Pirmasis — 1920-1939 m., kai buvo stengiamasi …
Excerpt
SOCIOLINGVISTINIAI TYRIMAI 55 D. Alseikos „Vilniaus krašto lietuvių gyvenimas 1919-1934 metais“ (Alsei- ka 1935), M. Gudėno (red.) „Švietimo takais 1926-1936“ (Gudenas 1936), „Vilnius ir jo apylinkes“ (1937)®?. 1964 m. Sovietiniu laikotarpiu keletas darby …
Excerpt
56 TyRIMŲ APŽVALGA siai minetina Z. Zinkevičiaus knyga „Rytų Lietuva praeityje ir dabar“ (Zin- kevičius 1993)**. Įvairių duomenų galima rasti ir jo „Lietuvių kalbos istori- jos“ tomuose (Zinkevičius 1990; 1992; 1994), „Rinktinių straipsnių“ II tome …
Excerpt
SOCIOLINGVISTINIAI TYRIMAI 57 L. Grumadienės straipsnis apie kalbų paplitimą rytų Lietuvoje (Čekmonas, Grumadienė, 1993, 132—136). Įdomus kun. J. Ziogo straipsnelis „Archaiolo- giški tyrinėjimai Gaidės apylinkėj“ (Žiogas 1910)š7. Minėtų leidinių biblio- …
Excerpt
58 TyRIMŲ APŽVALGA nagrinėjama ne šių apylinkių istorija, bet pateikiama ir sociolingvistinių fak- tų, aptariama kalbų padėtis ir jų santykis, taip pat švietimo būklės“. S 45. Atgavus nepriklausomybę ėmė rastis kitokio pobūdžio leidinių. Dažniausiai tai …
Excerpt
59 KALBŲ VARTOJIMAS ŠIAURĖS RYTŲ VILNISKIU PLOTE S 46. Literatūros apžvalgoje buvo sakyta, kad sinchroninė sociolingvis- tinė vilniškių patarmės būklė daugiau mažiau tirta, tik tyrimas pasiskirstęs nevienodai. Iki šiol daugiau dėmesio buvo skiriama …
Excerpt
60 KALBŲ VARTOJIMAS ŠIAURĖS RYTŲ VILNIŠKIŲ PLOTE kraštas 2003; Adutiškio kraštas 2003). Remtasi ir J. Urbanavičienės diser- tacijoje bei publikacijoje pateikiamais duomenimis (Urbanavičienė 2005, 24-34; 2006, 461-471). $ 49. Sociolingvistinei padėčiai …
Excerpt
KALBŲ VARTOJIMAS ŠIAURĖS RYTŲ VILNIŠKIŲ PLOTE 61 situaciją rajonuose nepatikima. Deja, kol kas nėra tikslių duomenų apie tai: a) kiek procentų gyventojų savivaldybėse ir seniūnijose kalba lietuviškai; b) koks procentas tokių, kuriems lietuvių kalba …
Excerpt
62 KALBŲ VARTOJIMAS ŠIAURĖS RYTŲ VILNIŠKIŲ PLOTE kyklų padėtis tokia. Pačiuose Švenčionyse veikia penkios švietimo įstaigos: Z. Žemaičio gimnazija!?V, pradinė mokykla, meno mokykla, papildomo ug- dymo centro sporto mokykla, kur dėstomoji kalba - lietuvių, …
Excerpt
KALBŲ VARTOJIMAS ŠIAURĖS RYTŲ VILNIŠKIŲ PLOTE 63 ir Kaltanėnų seniūnijos, rytinė Linkmenų!?* seniūnijos dalis, taip pat Palū- šės, Ignalinos, Ceikinių, Vidiškių, Paringio ir Mielagėnų seniūnijos, didžioji Daugėliškio, Rimšės ir Tverečiaus seniūnijų dalis. …
Excerpt
64 KALBŲ VARTOJIMAS ŠIAURĖS RYTŲ VILNIŠKIŲ PLOTE visai neseniai jų yra buvę Sabališkėje, Pamoliškėje (plačiau žr. Potašenko 2001, 444—461)107, S 56. Mielagėnų ir Adutiškio seniūnijų riba yra ir vientiso lietuvių kalbos arealo pakraštys. Nuo jos, einant į …
Excerpt
KALBŲ VARTOJIMAS ŠIAURĖS RYTŲ VILNIŠKIŲ PLOTE 65 Kitos stambesnės gyvenvietės ar seniūnijų centrai Ignalinos rajone yra lietuviški, išskyrus kelis ar keliolika lenkiškai ar rusiškai kalbančių šeimų. Šiek tiek lenkiškai kalbančiųjų yra Rimšėje. Kiek …
Excerpt
66 KALBŲ VARTOJIMAS ŠIAURĖS RYTŲ VILNIŠKIŲ PLOTE situaciją būtina aiškiai skirti svetimos kalbos mokėjimą ir tikros dvikalbystės faktus. Be to, čia svarbus dar vienas kriterijus: padėtis miestuose ir mieste- liuose skiriasi nuo padėties kaimiškose …
Excerpt
KALBŲ VARTOJIMAS ŠIAURĖS RYTŲ VILNIŠKIŲ PLOTE 67 istorinės aplinkybės — ilgiau negu lenkų trukusi sovietinė okupacija, taip pat socialiniai veiksniai: kolektyvizacija, televizija ir radijas, iš dalies švietimas ir pan. Be to, sovietiniais metais …
Excerpt
68 KALBŲ VARTOJIMAS ŠIAURĖS RYTŲ VILNIŠKIŲ PLOTE nėra daug. Be to, dažnai žmonės kalba kiekvienas savo kalba, nes abi pusės daugiau ar mažiau vieni kitus supranta. Ekspedicijose buvo užfiksuota ir to- kių faktų, kai lenkų tautybės moterys (gimtoji jų …
Excerpt
KALBŲ VARTOJIMAS ŠIAURĖS RYTŲ VILNIŠKIŲ PLOTE 69 1 lentelė. Kalbų vartojimas Svirkų ir Adutiškio apylinkėse XX a. Lietuviai (oficialiai: Baltarusiai Raška lietuviai, lenkai) Kl gruen 2 ER lenkai, rusai) Periodas tracine =— = bendruome- I в И Seimos | …