Skip to main content

Main menu (english)

  • Collections
  • About
  • Projects
Home
  • en
  • lt
Excerpt
Didžiausias netikėtumas yra tai, kad Machiavellio pozityvistinis mąs- tymo apie politiką būdas yra nepajėgus nagrinėti jo paties pasiūlytų temų. Daugybė politinio gyvenimo reiškinių - intrigos, šantažas, apgavystės, vei- dmainiavimas, slapti susitarimai …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
dicijos atstovas. Į klausimą, be ko neįsivaizduojama politika, jis atsakydavo „be teisės“, o į klausimą „be ko neįsivaizduojama teisė“ tvirtindavo „be vie- šumo“. Tai Machiaveliui visiškai svetimas mąstymo būdas. Jis buvo įsitikinęs, kad politikos esmę …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
„gyvenimo eksperimentai“, „etinis pliuralizmas“ ar „naujas pasaulio matymo būdas“. Tai Machiavellio pradėtos moralinių nukrypimų pateisinimo politikos tęsinys. Šio autoriaus sukurtas politinio mąstymo būdas pamažu persikėlė į kitas visuomenės gyvenimo …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
Sąmokslas kaip politikos mokslo ir liberalios visuomenės problema Sąmokslas yra keistas politinio gyvenimo reiškinys. Mūsų kasdienis politinis gyvenimas neįsivaizduojamas be „sąmokslo“ sąvokos vartojimo, tačiau poli- tikos mokslininkai yra beveik visiškai …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
Istorikų pranašumas prieš sociologus nekelia abejonių - jie bent jau randa empirinės medžiagos, leidžiančios pradėti atidesnį šios temos nagrinėjimą. Šio straipsnio tikslas - į politinio sąmokslo fenomeną pažvelgti iš filosofi- nės perspektyvos. Dėl savo …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
buvo sukurta gana keista situacija: sąmokslininkai galėjo sakyti, kad jie nėra sąmokslininkai, nes tai neįmanoma pagal Popperio pasiūlytą sąmokslo teori- jos kritiką“. Nuosekliai laikantis pozityvistinio mąstymo logikos, sąmokslą labiausiai tiktų …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
sąmokslo teorija iš tikrųjų veikia“. Tai svarbus sąmokslo problemos aspek- tas. Bet koks sąmokslo išaiškinimas atsitiktinius įvykius turi paversti būtinais: „Tai, ką jūs manėte esant vien atsitiktiniais sutapimais, gali tapti apgalvotu sukabinimu.“? …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
duria su sąmokslų kūrimo ir demaskavimo reiškiniais. Visada galima nurodyti daugybę plačiai aptariamų sąmokslo atvejų. Kas, tarkime, stovėjo už Abraomo Lincolno, Johno Kenedy ar Lee Harvey Oswaldo nužudymo? Kaip į valdžią at- ėjo Rusijos prezidentas …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
vertinimu. Šalia tikrai gėdingų, nesunku rasti ir neteisėtus, bet kilnių politinių tikslų įkvėptus sąmokslus. Tarp tokių galima nurodyti 1944 metų pasikėsini- mą į Hitlerį, organizuotą žydų gelbėjimą nacių okupacijos metais, pasipriešini- mą sovietų ar …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
Suprasti sąmokslo prigimtį padeda Carlo Schmitto politinė filosofija. Šio autoriaus nuomone, bet kokio politiškumo pagrindas yra draugo ir priešo dis- tinkcija. Jo žodžiais, „pasaulis iš kurio visiškai pašalinta karo galimybė, taikus pasaulis, būtų …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
dažniausiai neturi duomenų jai įrodyti. Russello stiliaus pozityvistai mano, kad mokslinis žinojimas yra vienintelis tikras žinojimas. Jie pripažįsta tik empiriškai įrodytus, patikrintus ir intersu- bjektyviai kontrolei prieinamus teiginius. Šiuo požiūriu …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
Prieš gerai organizuotą politinį sąmokslą negali atsilaikyti net garsioji „ka- linio dilema“. Šios hipotetiškai sumodeliuotos situacijos dalyviai yra paradok- salios būtybės: jos rūpinasi savo nauda, tačiau pasiekia blogesnį rezultatą, negu tvirtai …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
Beshamo žodžiais, „sąmokslo teorija nėra apgaudinėjimas. Priešingai, ji mus verčia susidurti su realia mąstymo ir pažinimo spraga. Geriausiais atvejais są- mokslo teorija puikiai naudojasi šia spraga. Sąmokslo teorija verčia susidurti su nauju kūrybiškumu …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
turėti aiškų savo tikslų supratimą, tačiau visuomenės gyvenimo padariniai dažniausiai labai skiriasi nuo to, ką jie yra sumanę. Šalia sąmokslininkų vi- sada veikia daugybė kitų įtakingų visuomenės gyvenimo veiksnių. Tik faktų nepaisanti vaizduotė gali …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
asmeninių intencijų, o ne socialinių procesų prizmę. Jiems rūpėjo klausimas „kas tai padarė*“, o ne „kaip tai įvyko?“ Toks požiūris lengvai sukeldavo min- tį apie sąmokslus: visą dėmesį sutelkus į žmonių intencijas, bet koks nuo jų besiskiriantis …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
išlaiko politinio gyvenimo sceną ir jos užkulisius, dvigubus elgesio standartus ir oponentų apgavystes. Galima nurodyti daugybę autorių, kurie net tiesiogiai nieko nekalbėdami apie sąmokslus aptarė jų plitimui palankias sąlygas. Tarp jų pirmiausia nori- …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
parlamentinių diskusijų galima rasti daugybę smulkių sąmokslų, sukuriamų slaptais ar pusiau slaptais ekonominių grupių ir politinių partijų susitarimais. Alexis de Tocgueville pirmasis pradėjo kalbėti apie „švelnų, taikų ir tai- syklėmis suvaržytą …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
Sąmokslas visada yra didelis iššūkis piliečių tarpusavio pasitikėjimui. XVIII a. pabaigos respublikonai šiam dalykui skyrė didžiulį dėmesį. Woodo tvirtinimu, Massachusettso teismai apgavystės ir apgaulės atvejus traktavo net daug griežčiau, negu atvirą …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
Kodėl liberalai negali suderinti moralės ir politikos? Politikos filosofija yra moralės filosofijos padalinys, tačiau galima tik stebėtis, kiek nedaug filosofų yra rašę apie moralės ir politikos santykį. Ši tema jų dar- buose dažniausiai pasirodo …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
vien intuicijai prieinamas dalykas, Alfredas Ayeris iš moralinių sprendinių atėmė teiginių statusą, juos prilygindamas emocijoms ir pageidavimams, Lu- dwigas Wittgensteinas etiką aiškino kaip neišreiškiamą dalyką, o bihevioris- tai ją pavertė sudedamąja …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
Politikos mokslo abejingumą moralės ir politikos santykio problemai są- lygoja tiek pats tyrimo objektas - moralės ir politikos santykiai reikalauja nor- matyvinės, o ne faktinės analizės, tiek politikos mokslo prigimtis - vertybiniai įsitikinimai turi …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
sutelktas į gamtinę žmogaus prigimtį. Thomas Hobbesas žmogų traktavo kaip gamtos objektą. Dar radikalesnių formų moralinis natūralizmas įgijo prancū- zų švietėjų darbuose. Julienas La Mettrie atvirai džiaugėsi, kad žmogus yra gy- vūnų šeimos narys. …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
pateikti skirtumai nurodo skirtingą moralės ir politikos santykio supratimą. Klasikinio ir moderniojo politinio mąstymo skirtumai yra šiuolaikinės politinės filosofijos dogma. Sunku rasti autorių, mėginantį ginčyti šį dalyką. Tačiau net ir žinant šį …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
politika tampa lyg ir savaime garantuotu dalyku. Tačiau iš tikrųjų viskas daug sudėtingiau: negalėdami pabėgti nuo moralinių skirtybių, žmonės tuo pačiu metu vadovaujasi skirtingomis moralės sampratomis. Būtent šis moralinių įsi- tikinimų skirtumas ir …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
Modernusis politinis mąstymas yra grindžiamas prielaidomis, kurios ne- leidžia kaip nors tvirčiau susieti moralę ir politiką. Tai nereiškia, kad būtina vien juodomis spalvomis piešti moderniąją politinio mąstymo tradiciją, jai priskiriant visas paskutinių …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
nioji prielaida išryškėjo vėliausiai, maždaug apie XVIII a. pabaigą. Visos kitos prielaidos gali būti atrastos daug anksčiau, Hobbeso ir Locke'o darbuose. Modernieji autoriai sugriovė kelią, vedantį nuo dorybių etikos prie politikos. Klasikiniai autoriai …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
visuomenę pažvelgti kaip į lankstų, nuo individų valios ir susitarimų priklau- santį dalyką. Nebereikėjo pripažinti jokių pirmiau individų esančių ir nuo jų valios nepriklausančių institucijų. Palyginti su ankstesnėmis epochomis, tai buvo tikra politinio …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
žmonių, bet yra tik bloga socialinė ir politinė santvarka. Pasidaro sunku at- skirti moralią politiką ir paprasčiausią moralės naudojimą politiniais tikslais. Techninį požiūrį į politiką neišvengiamai lydėjo utilitaristinės moralės fi- losofijos. Tai …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
susiejama su technika, t. y. teisinio gyvenimo procedūromis ir manipuliacija viešąja nuomone. Žmogaus teisės reikalauja siauro, vien negatyvią laisvę ginančio moralinio mąstymo. Pamažu užmirštami bet kokie aukštesni moraliniai įsipareigojimai, …
In:
Politika be vertybių /
View
Excerpt
idėją. Pripažinus, kad moralė yra spontaniškas dalykas, tiesiogiai ir netiesio- giai nuvertinama piliečių moralinio ugdymosi reikšmė. Spontaniška moralės tvarka jau gali egzistuoti savaime, be didesnių piliečių pastangų. Taip pat nereikia kalbėti ir apie …
In:
Politika be vertybių /
View

Pagination

  • First page « First
  • Previous page ‹‹
  • …
  • Page 296
  • Page 297
  • Page 298
  • Page 299
  • Current page 300
  • Page 301
  • Page 302
  • Page 303
  • Page 304
  • …
  • Next page ››
  • Last page Last »
Information

  • About
  • Projects
Heritage

  • Rare books
  • Manuscripts
  • Graphics
  • Virtus
Contacts

  • VU Library
  • Universiteto g. 3, LT-01122, Vilnius
  • Email: skaitmenines.kolekcijos@mb.vu.lt