Excerpt
Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai nesutikus Batoro patvii- tinimo antspauduoti, Batoras privertė tai padaryti pakancleri Trakų kastelioną Eustaką Valavičių, pabaidęs atimsiąs iš jo ant- spaudą. Liudytojais įrašydino vyriausius Didžiosios Lietuvos …
Excerpt
ėmė dėstyti aukštąją pritaikomąją matematiką, o ir pakviestieji iš Nancy prancūzų jėzuitai Rossignole ir Fleury kurį laiką (prieš išvykdami Kynuosna) čia mokė. Tačiau fizika buvo dė- stom4 nuo pat pradžios, architektūra ir teorinė astronomija bent nuo …
Excerpt
rektorių tarpe sutinkami dar vokiečiai Pričkus Bartsch (1549— 1609 m.), Justas Rabe (1542—1612 m.), Simanas Berendt (1585— 1649 m.), Tomas Klage (lot. Clagius, 1598—1664 m.), Merkelis Schmelling (miręs 1644 m.), Grigas Hintz (miręs 1649 m.), Gri- gas …
Excerpt
gimantui Vazai Vilniun atvykus, akademija pagerbia jį studentų pasveikinimais (gratulationes) devyniomis kalbomis, ne tik čia išmoktomis lotynų, graikų ir hebrajų, bet ir savo gimtomis Va- karų Europos ispanų, italų. prancūzų, vokiečių, dar lenkų, na, …
Excerpt
ne vien bendra mokslo ir kultūros kalba, bet ir sava, Iš pro- tėvių paveldėta, per amžius „pagedusios“ ir sodžiaus miniose telikusios lietuvių kalbos motina. Su tuo susijusios vad. Pale- mono kilmės tradicijos jėzuitų uoliai buvo palaikomosi ir sieja- mos …
Excerpt
1672 m.), parašęs ir Vilniuje išspausdinęs Dictionarium polono- latino-lothavicum 1683 m., Evangelia e latino in lothavicum idioma translata 1672 m. ir kitus raštus latvių kalba, nebe Vil- niuje Institutiones oestonicae catholicae 1623 m. Lietuvių kalbą, …
Excerpt
domi lietuviais: XVII a. Valentas Skovydas, Žygimantas Liauks- minas (1596—1670 m.), Jonas Jurgis Andreikevičius (Gintovs- kis, 1609—1674 m.), Jeronimas Eitminas (1641—1707 m.), Pran- ciškus Einaravičius (1664—1714 m.), Martynas Rudalskis (1662—1726 m.), …
Excerpt
komai prasiverždavo čia aikštėn ir reiškėsi kur kas reikšmin- giau, negu, pavyzdžiui, lenkiškoji tuometinėje Krokuvos akade- mijoje“. Čia dar reikią pažymėti, jog skirta labiausiai Didžiosios Lie- tuvos Kunigaikštijos reikalams aprūpinti akademija ne tik …
Excerpt
bažnyčiai reikalingose mokslo šakose, turėdavo ne kartą reikš- mingų tųjų šakų atstovų, kurių kiti savo darbais ir svetur (ki- tose jėzuitų akademijose) įgarsėdavo, o daugumas savo veikalais ir kūriniais sudarė bemaž visą tuometinės katalikiškosios Lie- …
Excerpt
tronomia curiosa 1694 m., De re agraria 1691 m. ir kiti veikalai. kaip matome, ne tik iš filosofijos, bet ir iš teologijos, matema- tikos, net agronomijos srities; lietuvis Jonas Aloyzas Kulieša (1660—1706 m.) su Philosophia peripatetica 2 t. 1749 m. …
Excerpt
reikšmingų katalikiškojo žodžio sakytojų ir sakymo mokytojų (retorikų). XVII a. minėtasis Bembus su Pastor vigilans sive mars regendi animas 1618 m., Bellator christianus 1617 m., Wi- zerunsk szlachcica prawdziwego 1629 m. ir kt. Minėtieji Sar- bievius, …
Excerpt
Teologijos raštais, pamokslais ir kitais veikalais paliesdami ir teisės dalykus, vilniečiai, žinoma, gavo pasireikšti ir kanonų teisės srityje, pav. XVII a. paminėtasis de Soxo su Clavis juris 1648 m., XVIII a, minėtasis Miliunskis su Explanationes juris …
Excerpt
garsusis Alb. Kojelavičius, Myk. Ginkevičius su rankr. Žywoty biskupow wileūskich, Jonas Rivockis (1599—1666 m.) su Idea magni herois (Leono Sapiehos biogr.) 1645 m. XVIII a. Jonas Preuschhoff su Universitas Vilnensis 1708 m., Jonas (senior) Drews su …
Excerpt
Akademijos jėzuitai nesitenkino vien moksliniu ir bažnyti- niu veikimu. Su pagarsėjusiu ir už Lietuvos sienų Sarbievium priešakyje, jie sudarė Lietuvos lotynų poezijoje branduolį: Laurynas Boyer su poema Carolomachia 1606 m., mylimasis Sarbieviaus mokinys …
Excerpt
Azijoje (ypačiai Kynuose) Andrius Rudamina (1594—1632 m.); Polocko arkivyskupas Juozapotas Kuncevičius; Vilniaus kanau- ninkas, 1677 m. akademijoj įsteigdinęs politinio mokslo kate- drą, parašęs Orator politicus Kaz. Vaišnaravičius (m. apie 1680 m.); …
Excerpt
visuomenė nekartą nesuvaldydavo savo jaistrintų jausmų, pul- davo kitatikių jaunimą, kitatikių dvasininkus, net kitatikių šventyklas (negarbingi, kad ir garsingi, Vilniaus tumultai). Imponuojami savo auklėtojų mokytumo, išimtinių akademijos teisių …
Excerpt
Vilniaus akademiją, apie ką ji patyrė rugsėjo mėn. ir išgirdo jos paskelbimą Vilniuje lapkričio 12 d. Jezuitinė akademija virsta Schola Princeps Magni Ducatus Lithuaniae (Vilnensis). Akademijai ir bajorų visuomenei tai buvo smūgis, kuriam jie dar nebuvo …
Excerpt
reformą ir sumanius Vilniaus akademiją susiaurinti liciejum, jos telogijos dalykus pavedant seminarijoms, o filosofijos — skyrinėms mokykloms (lenk. szkoly wydzialowe), pašauktas nuomonei pareikšti dėl parengto švietimo srities sutvarkymo Počobutas, …
Excerpt
bet dėl staigios sąmokslininkų nužudyto caro mirties jėzuitų sumanymas nebuvo įvykdytas. Tuo būdu ištisa Lietuvos bajorų karta buvo išauklėta Edukacinės Komisijos dvasioje, visuo- menė pamiršo mokyklines jėzuitinių laikų tradicijas, o pati Akademija …
Excerpt
mas versdamasis mielais jo širdžiai eksjėzuitais, paremdavo juos pažangesniais pijorais, misininkais, bazilionais, pritrūkus pasikviesdavo dėstytojų dar iš Lenkijos, o ypačiai gamtos ir medicinos mokslams — ir iš Vakarų Europos, kurių uždavinys buvo …
Excerpt
nimas. Stroinovskis (1752—1815 m.) su reikšmingų 1786 m. (IV leid. 1805 m.) veikalu Nauka prawa przyrodzonego, politycz- nego, ekonomiki politycznej i prawa narodu, 266 pusl., ir, paga- liau, pats jųjų žymusis, tiesa, ypačiai pasireiškęs jau XIX a., …
Excerpt
artilerijos kapitonas Martynas Knackfuss (apie 1740—1800 m.), dėstąs apie 1775—1780 m. Stokos Gucevičiaus mokytojas, ir My- kolas Szulc (Schultz? 1769 — 1812 m.); prancūzai chirur- gas ir akušeris Mikalojus Regnier (1723—1800 m.), Lietuvos botanikos tėvas …
Excerpt
II. IMPERATORIA UNIVERSITAS VILNENSIS. Universiteto organizacija. Du šimtu metų nejudintoji jėzuitų akademijos organizacija per paskutiniąją XVIII-jo a. ketvirta- dalį kelis kartus labiau ar mažiau buvo keičiama, bet galutinai pakeista ir įvykdyta …
Excerpt
politikos ir tautų teisės, politinės ekonomijos, kitų kraštų civi linės ir baudžiamosios teisės, Rusų imperijos ir „prijungtų prie Rusijos buvusiųjų Lenkijos provincijų“ civilinės ir bau- džiamosios teisės, biblijos, dogmatinės teologijos, moralinės …
Excerpt
literatūros ir meno fak. Meno mokyklą su tikybos, raižybos it skulptūros skyriais. Nuo lotynų prie lenkų kalbos. Ligi pat XIX a. pradžios aukštajai Vilniaus mokyklai besiverčiant lotynų kalba, impe- ratorinis universitetas taip pat jos neatsisakė mokslo …
Excerpt
1811 m., o lenkų kalbą 1812 m. Magisterių ir daktarų diserta- cijos turėjo būti rašomos lotynų kalba. Tačiau šiaip jau universiteto rūmuose ir aplinkoje gyvie- siems tarpusaviems santykiams lotynų kalba beveik jokios reikšmės neturėjo ir lenkų kalba čia …
Excerpt
niškai dėstę profesoriai visuomenei ar net tik savo klausyto- jams parūpindavo mokslo ar kitokius veikalus dažniau lenkų, negu lotynų ar kuria kita kalba. Lenkams nekreipiant dėmesio į lietuvių ar gudų tautines, kalbinės arba kitokias atskirybes, bent …
Excerpt
susijusi yra Napoleono gadynė (dėl Napoleono žygio į Rusiją 1812—1813 m. universiteto darbas buvo sustabdytas, keli kita- taučiai [Lobenwein, Bojanus, Pinabel, Černiavskij] buvo pabėgę į Petrapilį, o rektorius Sniadeckis pateko Lietuvos vyriausybėn, kaip …