Excerpt
Bo 36 aS często całego prawie systematu żylnego zapalenie odkrywa się bez obecności w którćmkolwiek mieyscu ropy; przeciwnie zaś nigdy nie bywa ropa bez śladów zapalenia błon żylnych. Może słuszniey z Hodgsonem 47) godziłoby się tu szukać źrzódła …
Excerpt
Bo 3 eE Sherwena 50) i Broughtona 51) zdaią się nas przekonywać. Lecz w podobnóm zdarzeniu nie napełnia ropa ciągle iedney przestrzeni, nie otacza żyły nieprzerwanie, ale zazwyczay w rozmaitych odległych od siebie mieyscach, ograniczone po- wstaią narywy …
Excerpt
Bo 38 śledzenie przyczyn chorób lub śmierci, ieżeli ono do samych tylko organów iest zastosowane; te bowiem iako z rozmaitych złożone systematów w rozmaitych też swych częściach chorować mogą. Choroby też w iakimkolwiek ziawiaiące się organie mogą …
Excerpt
Bo 39 L które Bogdani 55), Morgagni 56), Barthołinus 57), De Haen 58), Horst 59), Helwig 60) i inni widzieli. (Ciąg dalszy nastąpi.) PoSTRZEŻENIE WYLEWU WODNISTEGO W GŁO- WIE Z NIEKTÓREMI SYMPTOMATAMI CHOROBY BŁĘKITNEY POŁĄCZONEGO, przez dokt. Feliva …
Excerpt
Bo 40 E w pachwinach i części brzucha niższey. Wszakże nie ustał w tym czasie krwotok z nosa ani też zniknął zawrot głowy; owszem cierpienia te wamo- gły się i wraz z bolem mocnym w części brzucha podpiersiowey wielokrotnie powracały, nie ciągnąc iednak …
Excerpt
Bo 44 ŚŚ i trętwienie ramion ustało; krwotok nawet z nosa nie był tak znaczny i nie tak często się zdarzał. Wolna zupełnie od wszelkich cierpień w roku dwudziestym drugim weszła w związki małżeńskie i powiła syna rzeskiego i zdrowego. Wkrótce potćm …
Excerpt
BARZE Do 42 $ stał się słaby, doświadczała womitów, częstych słabości, obfitszego krwotoku z nosa i ust, i niezmier- nie tradnego oddechu przez paroxyzmy nadchodzą- cego. Czasy iednak miesięczne zawsze obfite regu- larnie się odbywały. Na początku …
Excerpt
VILNIAUS UNIVERSITETAS Alfredas Bumblauskas LIETUVOS ISTORIJOS MODELIAI XIX - XX A. ISTORIOGRAFIJOJE Habilitacijos procedūrai teikiamų mokslo darbų apžvalga Humanitariniai mokslai, istorija (05 A) Vilnius, …
Excerpt
VILNIAUS UNIVERSITETAS Alfredas Bumblauskas LIETUVOS ISTORIJOS MODELIAI XIX - XX A. ISTORIOGRAFIJOJE Habilitacijos procedūrai teikiamų mokslo darbų apžvalga Humanitariniai mokslai, istorija (05 H) Vilnius, …
Excerpt
2 PRIVALOMASIS | į 2 NGA. 2 LS UNIVERSITETO | BIBLIOTEKA || …
Excerpt
TURINYS Įvadas::::52iina Limas sa k a D ai i es nis r A kase 5 1. Lietuvos istorijos istoriografijos mokyklų, raidos tarpsnių ir paradigmų problemai:::icii. apnė. eh ei X akis e as 8 1:14:Istoriogra fijosizaidosisampratos 45 6 i k 8 1.2. Paradigminio …
Excerpt
sokiai A auladivins dis) = š4 į S ii 2 s ž GUI kVA i. Pigs) p £ > š Zi A ių tą 4 + ži vet inkai Iūlitos Liao ainas kovas * AD Ia į iš . Či (t LD! Du a 4 p . j + > i O: = k b " "1 io 2 "P siekių d A 45 : LŽ iš —dlklialskii gs i T o ugakamaS: iui B : s 2 PE …
Excerpt
Įvadas Tyrimo objektas yra XIX-XX a. istoriografijos analizė, pritaikant jos tyrimui istoriografijos lūžines raidos teorijas, 0 taip pat istorinės sąmonės ir istorinės kultūros teorijas. Lietuvos istorijos modeliais vadiname Lietuvos istorijos …
Excerpt
Akivaizdu, kad atsakyti į šiuos iššūkius galima tik konceptualiai įvertinus istoriografijos patirtį. jos dabarties būklę ir raidos perspektyvas. Įsisąmoninę tai pasirinkome tokį kelią — aiškintis istoriografines skirtybes ir konfliktus, o ne juos …
Excerpt
Tyrimo aprobacija ir tęstinumas. Suorganizuotos konferencijos: „Zenono Ivinskio skaitymai“ (1994, 1995), „Istoriografija ir atvira visuomenė“ (1996). Dalyvavimas tarptautinėse konferencijose ir seminaruose, skirtuose Lietuvos-Lenkijos santykiams (1997 …
Excerpt
1. Lietuvos istorijos istoriografijos mokyklų raidos tarpsnių ir paradigmų problema 1.1. Istoriografijos raidos sampratos Istoriografijos raidos vidinių poslinkių. o tuo pačiu — konfliktų, iš esmės negalėjo paaiškinti tradicinės istoriografijos apžvalgos. …
Excerpt
5) istoriografijos socialinio, politinio ir kultūrinio sąlygotumo suvokimas, 6) užsiangažavimas reformistinei politikai. Vokiečių socialinės istorijos mokykla atvėrė kelius naujai istorijos mokslo struktūros sampratai: tyrimai — teorija — didaktika, bei …
Excerpt
pragmatizmu). Ne veltui būtent "objektyviajame" istorizme vyko didžiausi konfliktai tarp atskirų istoriografijų dėl jų Tėvynių garbės (J. Topolskis). Ne ką mažiau problemiškas yra marksizmo kaip metodologinės paradigmos santykis su komunistinių …
Excerpt
1.2. Paradigminio istoriografijos raidos modelio taikymas Tyrimų eigoje lietuvių istoriografijoje įžvelgtos šios paradigmos: Pragmatinės retorinės istoriografijos didieji pasakojimai. Zenono Ivinskio 1939 m. pateiktoje priešstatos „romantizmo metu / …
Excerpt
teiginiu, kad Lietuvos visuomenė bei kultūra yra vėluojantis europinis reiškinys ir kad kristianizacija yra esmingas Lietuvos istorijos procesas, rodantis civilizacijos plėtrą. Ši permaina lėmė, kad būtent Ivinskis pirmasis lietuvių istoriografijoje …
Excerpt
ne tik J. Jurginio ir E. Gudavičiaus koncepcijas, bet ir tam tikrus I. Lukšaitės kultūros istorijos modelio aspektus. Šiuolaikinis Lietuvos istoriografijos reljefas 1988-1990 atgimė senosios paradigmos. Visų pirma: iš prieškario ir išeivijos ateinantis …
Excerpt
lengviau pergyveno komunizmo epochą. jau nuo „atšilimo“ iš esmės atsisakiusi komunistinio doktrinieriškumo, kas liko būdinga kitoms mūsų regiono (pvz.. rusų ar baltarusių) istoriografijoms. Paprastai fiksuojama, kad jau nuo 6-to dešimtmečio pabaigos lenkų …
Excerpt
2. Lietuvos istorijos įerdvinimo sampratos istoriografijoje 2. I. Tarp lituanocentrizmo ir maskvocentrizmo Pirmiausia reikia kalbėti apie savarankiškos „baltiškosios“ pagoniškosios monados koncepciją S. Daukanto kūryboje. Tiesa, jo amžininkai — XIX a. I …
Excerpt
griežtą Vakarų ir Rytų visuomenių priešpriešą (kurios Marksas atsisakė) ir netgi Vakarų bei Japonijos visuomenes laikantis išimtimi pasaulio istorijoje. Jeigu K. Marksui Vakarų vystymosi kryptis yra generalinė pasaulio istorijos linija, tai E. Gudavičius …
Excerpt
3. Lietuvos istorijos periodizaciniai modeliai istoriografijoje 3.1. Politinės įvykinės istorijos modeliai Jau A. Schlėzeris XVIII a. pab. sukūrė LDK istorijos periodizacinį modelį su Mindaugo laikų, Krėvos ir Liublino akcentais. Tiesa, XIX a. lietuvių …
Excerpt
3. 2. Zenono Ivinskio periodizacinės novacijos Siekis matyti Lietuvos istoriją kaip visuomenės istoriją ir paaiškina, kodėl būtent Zenonas Ivinskis pirmasis pradėjo reflektuotai tyrinėti Lietuvos periodizacijos klausimus. Šalia įvykinės („politinės …
Excerpt
skyriuose. Tiesa, sovietmečio pabaigoje buvo sukurta Lietuvos kultūros istorijos sintezė, kurią galima traktuoti ne tik kaip iš XIX amžiaus istoriografijos žinomą „politikos“ (kaip įvykinės) istorijos ir kultūros (kaip integralios istorijos) distinkcijos …
Excerpt
Norėdami surasti priimtiną Lietuvos visuomenės raidos periodizacinį modelį, turime ne tik kūrybiškai pasinaudoti šiandieninės socialinės istorijos teorine mintimi, integralios periodizacijos pamatiniais principais, kruopščiai fiksuoti svarbiausius lūžius …
Excerpt
4. Integralios sintezės bandymas 4.1. Sintezės metodologija ir konstravimo metodika Iš istorizmo įveikos metodologinių principų perimtas principas: objektas yra pirmiausia visuomenė, tik paskui - valstybė. Integralioji socialinė arba visuomenės istorija, …