Excerpt
Yra nuolatinis ryšys tarp protėvių sodybos ir anapusinio pa- saulio. Atrodo, kad mirusieji saugo savo namus ir jų gyvento- jus. „Vizijose“ atliekami paslaptingi laukų laiminimo ritualai — šis motyvas sieja „Trečiąją“ ir „Septintąją“ vizijas; jose …
Excerpt
ir jungiamoji viso gyvenimo lytis“? Ieškant didžiųjų arche- tipų, „Trečiosios“ mistinis klodas iš tiesų įveda senolės vaiz- dinį į senųjų mitų erdvę. Indoeuropiečių senajame mene žemė Motina vaizduojama moterimi „su išryškintais motinos gim- dytojos …
Excerpt
visados yra bandymas kurti idealų pasaulį (...). Ir krikščionys, ir musulmonai sodą vaizduoja kaip žemės rojų, Edemą, o Dievą laiko jo pirmuoju sodininku “. Anot D. Lichačiovo, visa- dos manyta, kad sodas turi patenkinti visus žmogaus pojūčius, ne tik …
Excerpt
palaiminimo ir jį gauna iš senolės rankų. Apšlakstymas šaltinio vandeniu nubaido piktąsias dvasias, lemia gerą derlių “. Šalti- nio vaidmenį „„Vizijose“ atlieka upelis. Darbas ir malda greti- nami ir „Šeštojoje“ vizijoje. Laukai ir juose dirbantieji …
Excerpt
šviesos idėja ateina 1š labai senų tradicijų: pradedant semitų Baalu, egiptiečių Ra, iranėnų Ahūra Mazda, t.y. visais saulės ar maloningosios šviesos įsikūnijimais, ir baigiant, žinoma, Platono idėjų saule, Gėriu. Iš neoplatonikų (ypač Proklo) šie …
Excerpt
galva“ („Antroji“), „Baltučiai žiedlapiai (...) stipriu kvepėjimu/ Svaigina lyg vynu mane („Šeštoji“), „šviesios gėlės/ Paliejo srovėmis kvapus svaigius“ („Septintoji“). Gėlėmis papuoštas ir namų vidus. Gaivumo įspūdį teikia audros epizodas, grožio ir …
Excerpt
vakaras „motinos mirties kaulėtom rankom/ Apglebia mano darbo ir kančios dienas“; „Pabaigoje“ yra „nakties negyvos akys/ Sustinge“. Ryškiausias pasaulio erdvių reprezentantas yra juodas paukštis. Tos figūros padeda nusakyti XVIII a. JAV teologo, filosofo …
Excerpt
su tamsa, bet pralaimi, pasaulį palikdama juodojo paukščio valdžiai. Šviesos ir tamsos dvikova persimeta į subjekto sielą, čia tęsdama savąją kovą, lemdama faustiškąjį jo sielos susi- dvejinimą. Apie ją kalbama kaip apie nuolat vykstančią ir …
Excerpt
tyla, šiltas vasaros vakaras, sodri žemdirbių daina... Ne-namai — šaltas šiaurės vėjas, kuriam pritaria priemiesčių valkatų dainos. Tarp namų ir ne-namų yra opozicijos santykis: Namai = Šviesa = Šiluma = Euforija Ne-namai Tamsa Šaltis Disforija Ne-namai …
Excerpt
„Antroji“: „Pasilenkiu prie žemės ir stebiu,/ Kol rytmečio rasoj sudrėkusių kalvų kvepėjime/ Apsvaigsta man galva“. „Penktoji“: „Kai aš ėjau per žemę žydinčią, apsvaigęs saulės spinduliuos“.. „Šeštoji“: „Baltučiai žiedlapiai lyg mažos peteliškės į žoly- …
Excerpt
„Ketvirtosios“ vizijos pradžia — prisiminimo situacija: „Šiandien prisiminiau aš vieną nuotykį iš savo bundančios vaikystės metų“. Prisiminimas pereina į vasaros vidudienio sapną, o vėliau regima haliucinacija — juodo paukščio šešėlis šviesiam lange. Po …
Excerpt
Per statinius vidun pasižiūrėjau, Tenai virš tvenkinio praėjusios nakties šešėliai tingūs Lyg paukščiai pašautais sparnais plazdėjo, Ir vandenin palinkusios obels šakoj, matyt, seniai jau padžiauta skara Pleveno vėjuj. Kutai mirgėjo tarp baltų žiedų, …
Excerpt
tėvynės“ ateitis („Šeštoji“), sėkmingas subjekto sugrįžimas namo („Septintoji“). Ekstazės momentų esama „Pabaigoje“, kur regima „naujoji milžinų karta“. Prisiminę svarbiausias charakteristikas, galėtume nubraižyti opozicijų seką: Pasaulis = Tamsa = Šaltis …
Excerpt
Vasaros vidudienis „Lengvai paliečia kaktą, lūpas ir akis“. Tai yra slopinimas, bet lengvas ir švelnus — „karalaitės pirštais“. Jis provokuoja perėjimą iš realybės į sapną, kai „Išjungiami“ kakta (išmintis, mąstymas), lūpos (kalbėjimas), akys (regėjimas). …
Excerpt
Ir jų melodija pavergia širdis vargo ir kančios žmonių Slaptuoju neramumo troškimu. Šiame akte dalyvauja veido ir širdies figūros. Veidas sumuoja kaktos, akių, burnos (lūpų) prasmes. Pirmuoju atveju jie yra adresatai, prumantys kūrybos dovaną, antruoju — …
Excerpt
Iškėlė dvi pailsusias liūdnas rankas, Ir sielos židiny įdegti vaizdai išblukę baigė degti. (P. 467) Jos paliudija iš tiesų didelę širdies figūros svarbą V.Ma- černio eilėraščiuose. O rankos priklauso ir pragmatinei, ir mis- tinei izotopijai, jos yra …
Excerpt
Ramybės topika ryški tolimesniame „Penktosios“ vizijos tekste: „Iš lėto plakė šiurkščios darbininkų širdys“, „Ir buvo sieloj taip ramu“. Apie namų rimtį kalbama „Septintojoje“: „Ir pokylio namai paskendo miego ir sapnų rimty“. Apskritai rimtis (rimtumas) …
Excerpt
„Regėjau jų nenutrūkstančių darbų dienas ir neramias jų poilsio naktis“ („Penktoji“). Nerimą provokuoja grėsmė, turinti juodo paukščio pavidalą. „Ketvirtosios“ vizijos pradžioje jam pasirodžius pirmą sykį vaikas reaguoja verksmu, antrojoje dalyje juodas …
Excerpt
V. „Vizijų“ laikas M.Heidegeris yra rašęs, kad „būties supratimas turi Regis, tą ir daro subjektas, ta vienišas meditatorius savo pro- tėvių namuose: „Žiūrėjau praeitin“ („Šeštoji'). Kokius laiko horizontus jam lemta išvysti ir ar tik praeities? Visų …
Excerpt
kurio esmė — sąmoningai siekti valios viešpatauti kaip esinio būties“. Žodžiu, namų pasaulis subjekto vizijose iškyla kaip dieviškosios būties zona, kaip pasakytų senieji gnostikai. O subjektui lemta patirti jos poveikį, prisiliesti prie dieviškojo laiko, …
Excerpt
svetimas ir neramus, todėl naktis „Pabaigoje“ iškyla kaip monstras negyvomis akimis. Iš to kyla vakaro ir nakties pras- mių persipynimas; laiko skilimo metas paaštrina subjekto depresines būsenas. Kai laikas skyla į praeitį ir ateitį, jų viduryje yra …
Excerpt
laukus („Penktosios“ pabaiga). „Pabaigoje“ kalbama apie dabarties tapimą ateitimi — subjektas, rymantis prie lango, regi naktyje keliaujančią naująją milžinų kartą ir pats renkasi kelei- vio dalią. Bet „Pabaiga“ nėra optimistiška, kadangi toji trokš- tama …
Excerpt
Senojo ir naujojo pasaulių sandūra ryškiausia „Penktosios“ vizijos III ir IV dalyse: Kai vieną vakarą lyg sužeista, kraujuos paplūdusi, iš lėto mirė saulė, Kai aš abuojas toks stebėjau jos kančių finalo minutes Ir kai žėrėjo platumos ir prasivėrę toliai …
Excerpt
transcendentinį būties modelį — jis yra orientuotas į protėvius ir į Dievą. Tai leistų jam gyventi kasdienybėje ir kartu pajusti sakralųjį laiką. Vizijų naktyje jam leista pajusti laiko ciklišku- mą, kuris yra amžinybės ikona. „Vizijose“ labai svarbus yra …
Excerpt
VI. Subjekto takas Individualusis subjekto praeities laikas yra žymiai prob- lemiškesnis. Subjekto takas iki lemtingos vizijų nakties rodo jį turint savąją dvasios istoriją. Nuolatinės praeities — dabarties jungtys atskleidžia, kad jo jau būta pasaulyje, …
Excerpt
Ji meldžiasi, prašydama palaimos namams ir jų gyventojams. Saugojimo ir globos vaidmuo itin išryškėja šmėstelėjus lange juodo paukščio šešėliui. Ji gina vaiką nuo pasaulio tamsos, kad šis pernelyg anksti nepajustų jo grėsmės, siūlydama jam euforinę …
Excerpt
„Tu mano nerami, maža žebenkštis, amžinai judrus ir gyvas, Ir nežinia, kas iš tavęs paaugus bus“. (P. 36) Šis epizodas atskleidžia, kad subjekto dar neišeita iš pa- sakų pasaulio: bažnyčios bokštai atrodo kaip pilys, o ežeras - lyg milžino akis. Senolės …
Excerpt
Su senolės mirtimi išnyksta vaikystės rojus — visa jos su- kurta aplinka, maldaknygė ir gėlės: „Praėjo daugel metų. Ir senolė mirė./ Neliko kambary gėlių, neliko nė maldaknygių senų,/ Ir širdyje skaistaus anų dienų tikėjimo/ Neliko nė ženklų“ (P. 30). …
Excerpt
drakonu ar kita pabaisa — psichologiškai tai kova su savo šešėliu, blogio savyje pergalėjimas ir priėmimas. Dažnai herojus išvaduoja karalaitę ar mergelę. Tai - Animos personifi- kacija. Anima padeda herojui pasiekti pačias didžiausias vertybes. Išvadavęs …
Excerpt
kaip Savasties ieškojimą — erdvėje, laike, žmonių bendruo- menėje. „Šeštoji“ atskleidžia kelis išėjimo pasaulin variantus: vaiko kėlimasis luotu per ežerą yra tarsi būsimųjų išėjimų pradžia, Jis, tiesa, baigiasi jo užmigimu parugėje. Vėliau yra jaunystės …