Excerpt
Spaustuvės produkcija apžvelgiama pagal turinį; ji skirsto- ma į dvi pagrindines grupes: religinę ir pasaulietinę. Atsižvel- giant į to meto lietuvių spaudos specifiką, be spaudinių apžval- gos pagal turinį, įvedami dar du skirtingo principo poskyriai: …
Excerpt
VILNIAUS AKADEMIJOS SPAUSTUVĖ MIKALOJAUS KRISTUPO RADVILOS SPAUSTUVĖ (1575—1585) Lietuvių spaudos pradžia bei raida ir Vilniaus akademijos spaustuvės veikla XVI-XVIII a. salygojama dviejų idėjinių sąjudžių — reformacijos ir šviečiamojo laikotarpio. …
Excerpt
pirmojoje pusėje tampa ne tik Lietuvos, bet ir visos Rytų Euro- pos stambiausiu spaudos centru 2, Nuo 1575 m. pradeda veikti slaviškoji Mamoničių spaustu- vė, garsėjusi pirmuoju „Lietuvos Statuto“ leidimu bei jo ver- timu į lenkų kalbą ir kitomis …
Excerpt
saugomas Romos archyvuose, padeda sukonkretinti perkeltos į Vilnių spaustuvės veiklos pradžią ir kai kuriuos jos priklau- somybės bei darbo momentus. Spaustuvė Vilniuje įkuriama 1575 m., ir apie tai tų pačių metų gruodžio mėn. jėzuitų provincijolas …
Excerpt
sunkumų, dėl ko reikią pasitarti su maršalka Radvila ir inior- muoti provincijolą 3?. Tikrų duomenų apie spaustuvės atidavimo jėzuitams datą neišliko. Akademijos rektoriaus G. Alabijano 1586 m. sausio 2 d. laiškas generolui Klaudijui Akvavivai dėl …
Excerpt
čių. Reikėjo skubių reformų, pirmiausia — išplėsti knygų lei- dimą. Spaustuvės sunkumus ir abejones dėl jos ateities plačiai išdėsto G. Alabijanas minėtame 1586 m. laiške. Rektoriaus nuo- mone, spaustuvė galėtų pasilikti kolegijos nuosavybė ir, gavus …
Excerpt
reikia atgaivinti, nes Vilniaus kitatikių spaustuvėms nerūpi ka- talikiškų knygų spausdinimas. Gauti už knygas pinigai grąžin- tini spaustuvei, o ji turinti mokėti kolegijai 100 auksinų mo- kestį. Aptarta buvo ir darbo organizacija *. Bet su kongrega- …
Excerpt
Buvę Romos jėzuitų archyve laiškai, rašyti 1587—1593 m. apie spaustuvės reikalus, neišliko *!, o iš jų tikriausiai būtų ga- lima išsamiau atsakyti į tai, kas iki šiol neaišku to laikotarpio spaustuvės veikloje. SPAUSTUVĖS PATALPOS IR INVENTORIUS Kur buvo …
Excerpt
} smulkiojo inventoriaus aprašymo ir pačių leidinių matyti, jog odiniai vršeliai būdavo įspaudžiami ir paauksuojami *7. Neabe- jotina, jog susidėvėjusios staklės bei smulkesnis inventorius budavo remontuojami ar keičiami. Palyginus akademijos spaustuvės …
Excerpt
ir šriftais *!. Atsidėkodama akademija išleido panegiriką, kurio- je pažymėjo J. Bialozaro nuopelnus ?. Kiekvienai knygai reikėjo rasti leidėją (asmenį ar bendruo- menę), kuris finansuotų jos spausdinimą. Iš gana iragmentiškų autorių užuominų dokumentuose …
Excerpt
Taigi jau pirmosioms knygoms lėšų davė žinomi ir nežino- “mi mecenatai. Todėl reta knyga išeidavo be dedikacijos, ypač „XVII a. Apie lėšų davimą rašoma ne tik dedikacijoje ar kur "kitur knygoje, bet dažnai ir kokiame nors laiške ar dokumente. Kazimiero …
Excerpt
tikrinti ritmingo spaustuvės darbo. Pojėzuitinių turtų surašyme („Liustracijoje“) nurodoma, kad pagrindinės spaustuvės paja- mos gaunamos iš knygų pardavimo; nauja spaustuvės veiklo- je — kapitalo skolinimas iš procentų. 1759 m. balandžio 22 d. 4000 …
Excerpt
1761 m.— Pajevonių klebonas Kazimieras Stockis, 1763 m.— Jo- nas Vinča, 1767 m.— Vitebsko pirklys Leonas Bokšanskis. Iš akademijos spaustuvės 1753, 1762 m. knygų yra pirkęs Varšu- vos knygininkas Vaitiekus Zavadskis 9, Lyginant finansinių atsiskaitymų …
Excerpt
£ 66. GIEV 1 2 6/89 1 P 1096 5 102 1 бт OSIA 5Į (seuoa7 siysuBSyOg) — p $88 S ai NS Ak S R И EE 19LI — — — — — — Е ое 9 В $911 (seuop B2UIA) — 81 806 L а 2 8 809 £911 (S 220W) — GI IP9 (se1 -1Ze звузпе]еуес) — 9 509 (вре, эзи|е\] ‘ел -0]5118}$ …
Excerpt
Kaip matyti iš pavyzdžių, knygų kainos buvo nevienodos, leidiniai tai atpigdavo, tai pabrangdavo. Turint omenyje amži- ninkų pasisakymus apie knygų brangumą, įdomu palyginti jų kainos santykį su kitomis to meto prekėmis. Lenkijoje 1570— 1580 m. jautis …
Excerpt
1557, 1559 m. Žygimanto Augusto privilegijose rašoma apie būsimąjį spaustuvės namą, jo atleidimą nuo mokesčių 79. Nors tiesioginio ryšio su akademijos spaustuve tos privilegijos ne- turi, tačiau jos parodo, kad spaustuvė naudojosi mokestinėmis …
Excerpt
draudimo bausmė numatyta jau 1000 markių. Čia pirmą kartą viešai kalbama apie privalomąjį spaustuvės egzempliorių. Vie- nas jos leidinių egzempliorius turėjo būti duodamas karaliui, antras — Varšuvos Zaluskių bibliotekai, o trečias — Lietuvos provincijos …
Excerpt
ruošti, taip pat konstitucijas, tarifus bei kitus oficialiuosius Lie- tuvos Didžiosios Kunigaikštystės dokumentus. (Originalas len- kų kalba su Augusto II parašu *3.) 1745 m. Augustas III suteikė teisę akademijai savo lėšomis spausdinti seimo …
Excerpt
ir Lietuvos provincijos spaustuvėms *?. Galima manyti, kad jos duotos kalendoriams leisti. Tiesa, Varšuvoje dar kūrį laiką jie nebuvo spausdinami, nors J. Pošakovskis sakosi šį darbą pra- dėjęs 1735 т. 9, tačiau rastas tik 1737 m. jo kalendorius. Įvairių …
Excerpt
Iš Losko į Vilnių D. Lenčickis atvyko 1574 m. pabaigoje, pakviestas Mikalojaus Radvilos Rudojo vadovauti kalvinistų spaustuvei, kaip teigia S. Rostovskis (šioje kelionėje gruodžio: mėn. gimė jo sūnus Mikalojus) *š. Istorikas čia tikriausiai pai- nioja …
Excerpt
brolį **. Už šį įvykį kalvinistai skaudžiai nukentėjo: iš jų spaus- tuvininko buvo atimtos knygos ir sudegintos priešais šv. Jono bažnyčią *7. Taigi religinėse kovose jėzuitai nesiskaitė su priemonėmis, naudodamiesi savo padėtimi. D. Lenčickio sūnus …
Excerpt
< {4 '0'. Tačiau knygos su jo pavarde leidžia daryti kitą išvadą. Martynas iš Kazimiero (Martinvs Kazimiriensis) spausdi- no akademijos spaustuvėje 1581—1582 metais. Tai, kad jis pra- dėjo dirbti po D. Lenčickio pabėgimo, leidžia daryti prielaidą, jos jis …
Excerpt
akademijos spaustuve jis nieko bendro neturėjo 10. 1583 m. atsi- vertėlis iš arijonų Kasparas Vilkovskis Vilniuje išspausdino knygą antrašte „Atsivertimo į visuotinį tikėjimą priežastys“ (Przyczyny nawrGcenia do wiary powszechnėj [...], паКЁ 1 pracą …
Excerpt
karniey J. K. M. Akademijoy S. J., w Drukarni J. K. M. Akade- mickiey S. J.). Mūsų žinių apie akademijos spaustuvininkus yra nedaug. Beveik visai nežinome biografinių duomenų, išskyrus D. Len- čickio, tačiau ir jie labai fragmentiški, susiję ne tiek su …
Excerpt
18 d. rašė rektoriui: „Jei Jūsų šviesybė paskirtumėt kuriam nors Vilnians kolegijos brolių užsiimti spaustuve, aš tą mielai lei- Sid) Iki XVII a. vidurio apie spaustuvės vadovus beveik visai nėra žinių. Tik nuo 1642 m. prefektų pavardės aptinkamos jė- …
Excerpt
niaus akademijoje dėstė, drauge dirbdamas spaustuvės prefek- tu“. Pasižymėjo labdaringumu per 1710 m. marą. Mirė 1712 m. vasario 2 d. 47 metų 16. р Aleksandras Kulieša, prefektu айЪез 1712—1720 m., daug dėmesio kreipė inventoriaus išplėtimui. Jo rūpesčiu …
Excerpt
Vis dėlto žinių apie spaustuvės vadovus tėra labai šykščiai. Nors kai kurie jų per savo ilgametį darbą ar didelius gabumus turėjo įtakos spaustuvei, istorikų apie juos tepasakyta, kad to- kias pareigas ėjo. Organizacinė preiektų veikla tebelieka neži- …
Excerpt
vyresnysis. Tad veiklos pradžioje spaustuvei keturių žmonių ir užteko. Yra išlikusios 1597 m. akademijos spaustuvės taisyklės „Re- gulae pro typographia Vilnense“, kuriose aptariama pagrindi- nė jos veikla. Aštuoniuose punktuose išdėstyta, jog spaustuvės …
Excerpt
Knygrišiai įrišdavo knygas savo arba užsakovo medžiaga. Priklausomai nuo to, taip pat nuo įrišimo puošnumo ir buvo mokama. Pavyzdžiui, už Emanuelio Alvaro gramatikos įrišimą spaustuvė sumokėjo 10 grašių, lotyniško elementoriaus — 3 gra- šius (paauksuotais …
Excerpt
G. Alabijano pirmykštis planas palikti spaustuvę tik vidaus reikalams greitai buvo atmestas, primygtinai to reikalaujant patiems akademijos profesoriams. Ji tapo katalikiškų, o vėliau ir pasaulietinių knygų spausdinimo centras, drauge su akade- mija …