Excerpt
6. b. Klimatas, Vidutinė metinė Lietuvos krašto temperatūra yra 6,36? 0; didesni skirtumai pastebimi tarp atskirų mėnesių temperatūros, kas duoda pagrindą visą Lieiu- vos kraštą padalinti į 4 sritis - zonas, I zona - Pajūrio arba Žemaitija su Klai- pėdos …
Excerpt
Ė. Kuršų 5 | ara Boltijos Jūra Lietuvos Kim v/0 Z0D0J IF prenptų Koka …
Excerpt
Pav LoL G MITA čonoM Va 2 . Ė r 2 ASN NYSSA4 Ni ass Nas NN NN …
Excerpt
ratūra vienoda, Rugsėjo, spalių, lapkričio m4nesiai Pajū- rio zonoje yra šiltesni , kaip Rytuose arba Pietuose (Klaipėdoje 8? C, Kaune 7,1? C). Šias sąlygas galima aiškinti Baltijos jū- ros įtaka, Pajūrio zona yra jūros „ūčiančių vėjų įtakoje; pavasarį …
Excerpt
SE sAkC os A ry as KAS ai i; 2 K r vi AAA …
Excerpt
9. Ši sritis yra toliau nuo jūros, todėl kli- mato kontinentalums čia labiau reiškiasi, škirtumai tar; vasaros ir žiemos mėnesių vidutinių temperas- tūrų čia labai dideli: pav., Daugpilyje vidutinė liepos mėn, temperatūra yra 18,79? C; vidutinė s:u- sio …
Excerpt
10, I-oje pajūrio zonoje vidutiniai per me us kri- tulių iškrenta daugiausia nuo 676 — 685 mm, Šioje z0- noje yra gausūs krituliai — žiemą; sausas pavasaris ir pirmoji vaseros pusė yra sausi, o ruduo — šlapias. Didelė sritis tarp žemaičių aukštumos iš …
Excerpt
11, —- B Visai senka 1 O 1 | Lietuvai Bolandis “8 T,A 6,4 6,9 6,4 Gegužės 4,4 Bl 8,4 8 7,9 Birželis 8,3 10,6 13,0 13,0 11 Lienos 20,4 14,6 "13,4 14,8 13,2 Rugpiūtis 44,6 12,9 16,2 13,4 14,4 Rugsėjis 5,4 8,8 8.3 7.2 8,6 Spalių 44,4 734 7,6 BL 8,6 Lapkritis …
Excerpt
12, tada žymiai silpniau, Kaip žinoma, Javams bręsti svarbiausias yra liepos mėnesio s:ul+tumas; gana svarbus taip pat bir- želio ir ruzpiūčio mėnesici, Lyginant tris svarbiausius Klimato faktorius: temperatūrą, klimatą ir s:ulitumą su Vakarų Europos …
Excerpt
Metereolozijos Telšiai Biržai Zarasai Kaunas AAA kia UE mona IIiaoia IV zona Mėnesiai lapkritis 36,1 33,4 27,2 37,9 Gruodis 21,2 21,61 20 26,3 Viso: 1678,2 1687,1 1689,8 1651,3 Aplamai, Kritulių Zuropoje iškrenta labai ne- vienodai, todėl ir lyginimas yra …
Excerpt
kN aaa kasa eskės . …
Excerpt
14, dideliais ežerais. Vasaros metu jos virsta derlin- gomis pievomis, kurios sudaro gerss ganyklas. Ten nuo seniau jau ūkininkai buvo skatinami prie pieno ir gyvūlių ūkio, Nuo praėjusio šimtmečio pabai;os, krašto dvaruose prasidėjo privatinių sūrinių …
Excerpt
15, produktų. Geresnis susisiekimas palengvino tų produk- tų perkėlimą į tolimesnius kraštus mažesniais kraštais. Šie veiksniai padėjo ištobulinti ir padidinti gamybą. Pieno produktai anksčiau buvo gaminami pri- mityviškomis priemonėmis, Olandija VIII …
Excerpt
Ši p 5 Ap mani a a As …
Excerpt
16, Tkeportuota Vidutiniai per mesus L000 k 16497 16597 16697 16757 15697 18997 "19097 51 61 71 81 91 01 13 Ž i - 54 41586 77877 85.861 Australija ė - 2 - 1568 17953 35.163 > “ 929 3284 2892 12400 67.173 = " i - - - 20.656 2 2 ką “ || 10.671 a8rine 10859 …
Excerpt
vs Akai prasid B kė 44 A …
Excerpt
17. Todėl pirmoje eilėje, pieninės pradėjo dygti kaikuriuose dvaruose, kurie, 1864 m, panaikinus bau= džiavą ir dėliai to netekus pigios darbo jėgos, ėmė "ieškoti kitų racionalių ūkio gamybos šakų. Gi dėtis ūkininkams su dvarininkais į bet ku- rias …
Excerpt
18, Jos tikslas buvo ne tik reguliuoti sviesto eksportą, rinkas, bet ir teikti įvairių žinių nurody- mų, patarimų pieno gamybos srityje, sąskaitybos vedi- me bei specialistų parūpinime. Šiai bendrovei pavy Ko atpiginti sviesto eksporto išlsidas, …
Excerpt
19, 191531 1937 m, Kavadinimas < Derlius nuo 1 dešimt, Derlius 1 ha 2 arba cni, cnt. Žiem, rūgių 51,6920 16,9 28,82) Žiem, kviečių 64,41 21,1 21 Vasar. rūgių 47,06 15,4 18 Vasar, kviečių 55,50 18,2 20,6 Avižų 57,21 18,7 22,2 Miežių 59,7 19,6 25,6 Žirnių …
Excerpt
20, Visų 4=-rių Dirvos žievos ir Miškai,Kitos ne- gubernijų: ganyklos naudojamos žemės 1914 m. 39 £ 21,2 £ 24,9 4 D) 1937 me. 48,5 + 20,5 + 18,9 5 2) Galvijų skaičius, jei paimti procentualiai 1914 m. ir 19*7 m., tei dabar jis yra žymiai didesnis, 1512 m. …