Pirmoji spausdinta lietuviška knyga:
Mikalojaus Daukšos „Katekizmas“
Vilnius, 1595
Mikalojaus Daukšos „Katekizmas“
Vilnius, 1595
Tikru unikumu-keliauninku galėtų būti vadinamas M. Daukšos parengtas „Katekizmas“ (Vilnius, 1595) – pirmoji spausdinta lietuviška knyga Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, kurios pasaulyje tėra išlikęs vienas egzempliorius. Kartu su kitomis vertingiausiomis knygomis „evakuotas“ iš Vilniaus viešosios bibliotekos 1915 m. M. Daukšos „Katekizmas“ po ilgų metų tremties Maskvos valstybinėje V. Lenino bibliotekoje 1956 ar 1957 m. tuometinio Vilniaus universiteto bibliotekos direktoriaus Levo Vladimirovo (1912–1999) rūpesčiu sugrįžo namo. Nedidelis, delno dydžio M. Daukšos „Katekizmas“ iki Vilniaus per naktį keliavo traukiniu, saugiai ilsėdamasis Vilniaus universiteto bibliotekos Retų spaudinių skyriaus darbuotojo Nojaus Feigelmano (1918–2002) užsiūtoje švarko kišenėje.
Image
Svarbiausia „Katekizmo“ originalių ir verstinių tekstų vertybė yra lietuvių kalba – tokia pat vaizdinga ir sklandi, kupina naujų lietuviškų žodžių ir siūlomų sinonimų kaip ir garsiosios M. Daukšos išverstos Jokūbo Vujeko (Jakub Wujek, 1541–1597) „Postilės“* (Vilnius, 1599). Tai kartu ir pirmoji knyga bendrine lietuvių kalba, suprantama tiek aukštaičiams, tiek žemaičiams, su įvairių lietuvių tarmių leksiniais paralelizmais, pateiktais paraštėse.
„Katekizmą“ sudaro dvi dalys: „Mokslas krikščioniškas“ ir „Trumpas būdas pasisakymo, arba išpažinimo nuodėmių“ ir Tomo Akviniečio giesmių „Kloniojuos žemai, tiesa uždengtoji“ ir „Salve Regina“ („Sveika, karalyčia“) vertimai. Tai pirmieji išlikę šių katalikiškų giesmių vertimai, išspausdinti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.
Ir dar vienas svarbus faktas, slypintis M. Daukšos „Katekizmo“ antraštiniame lape: pirmą kartą jame lietuviškai vietininko linksniu yra užrašytas Lietuvos sostinės pavadinimas: „Išspaustas Wilniuie“.
* M. Daukšos „Postilė“ yra VU bibliotekos Skaitmeninėse kolekcijose.