Excerpt
asmeninių intencijų, o ne socialinių procesų prizmę. Jiems rūpėjo klausimas „kas tai padarė*“, o ne „kaip tai įvyko?“ Toks požiūris lengvai sukeldavo min- tį apie sąmokslus: visą dėmesį sutelkus į žmonių intencijas, bet koks nuo jų besiskiriantis …
Excerpt
išlaiko politinio gyvenimo sceną ir jos užkulisius, dvigubus elgesio standartus ir oponentų apgavystes. Galima nurodyti daugybę autorių, kurie net tiesiogiai nieko nekalbėdami apie sąmokslus aptarė jų plitimui palankias sąlygas. Tarp jų pirmiausia nori- …
Excerpt
parlamentinių diskusijų galima rasti daugybę smulkių sąmokslų, sukuriamų slaptais ar pusiau slaptais ekonominių grupių ir politinių partijų susitarimais. Alexis de Tocgueville pirmasis pradėjo kalbėti apie „švelnų, taikų ir tai- syklėmis suvaržytą …
Excerpt
Sąmokslas visada yra didelis iššūkis piliečių tarpusavio pasitikėjimui. XVIII a. pabaigos respublikonai šiam dalykui skyrė didžiulį dėmesį. Woodo tvirtinimu, Massachusettso teismai apgavystės ir apgaulės atvejus traktavo net daug griežčiau, negu atvirą …
Excerpt
Kodėl liberalai negali suderinti moralės ir politikos? Politikos filosofija yra moralės filosofijos padalinys, tačiau galima tik stebėtis, kiek nedaug filosofų yra rašę apie moralės ir politikos santykį. Ši tema jų dar- buose dažniausiai pasirodo …
Excerpt
vien intuicijai prieinamas dalykas, Alfredas Ayeris iš moralinių sprendinių atėmė teiginių statusą, juos prilygindamas emocijoms ir pageidavimams, Lu- dwigas Wittgensteinas etiką aiškino kaip neišreiškiamą dalyką, o bihevioris- tai ją pavertė sudedamąja …
Excerpt
Politikos mokslo abejingumą moralės ir politikos santykio problemai są- lygoja tiek pats tyrimo objektas - moralės ir politikos santykiai reikalauja nor- matyvinės, o ne faktinės analizės, tiek politikos mokslo prigimtis - vertybiniai įsitikinimai turi …
Excerpt
sutelktas į gamtinę žmogaus prigimtį. Thomas Hobbesas žmogų traktavo kaip gamtos objektą. Dar radikalesnių formų moralinis natūralizmas įgijo prancū- zų švietėjų darbuose. Julienas La Mettrie atvirai džiaugėsi, kad žmogus yra gy- vūnų šeimos narys. …
Excerpt
pateikti skirtumai nurodo skirtingą moralės ir politikos santykio supratimą. Klasikinio ir moderniojo politinio mąstymo skirtumai yra šiuolaikinės politinės filosofijos dogma. Sunku rasti autorių, mėginantį ginčyti šį dalyką. Tačiau net ir žinant šį …
Excerpt
politika tampa lyg ir savaime garantuotu dalyku. Tačiau iš tikrųjų viskas daug sudėtingiau: negalėdami pabėgti nuo moralinių skirtybių, žmonės tuo pačiu metu vadovaujasi skirtingomis moralės sampratomis. Būtent šis moralinių įsi- tikinimų skirtumas ir …
Excerpt
Modernusis politinis mąstymas yra grindžiamas prielaidomis, kurios ne- leidžia kaip nors tvirčiau susieti moralę ir politiką. Tai nereiškia, kad būtina vien juodomis spalvomis piešti moderniąją politinio mąstymo tradiciją, jai priskiriant visas paskutinių …
Excerpt
nioji prielaida išryškėjo vėliausiai, maždaug apie XVIII a. pabaigą. Visos kitos prielaidos gali būti atrastos daug anksčiau, Hobbeso ir Locke'o darbuose. Modernieji autoriai sugriovė kelią, vedantį nuo dorybių etikos prie politikos. Klasikiniai autoriai …
Excerpt
visuomenę pažvelgti kaip į lankstų, nuo individų valios ir susitarimų priklau- santį dalyką. Nebereikėjo pripažinti jokių pirmiau individų esančių ir nuo jų valios nepriklausančių institucijų. Palyginti su ankstesnėmis epochomis, tai buvo tikra politinio …
Excerpt
žmonių, bet yra tik bloga socialinė ir politinė santvarka. Pasidaro sunku at- skirti moralią politiką ir paprasčiausią moralės naudojimą politiniais tikslais. Techninį požiūrį į politiką neišvengiamai lydėjo utilitaristinės moralės fi- losofijos. Tai …
Excerpt
susiejama su technika, t. y. teisinio gyvenimo procedūromis ir manipuliacija viešąja nuomone. Žmogaus teisės reikalauja siauro, vien negatyvią laisvę ginančio moralinio mąstymo. Pamažu užmirštami bet kokie aukštesni moraliniai įsipareigojimai, …
Excerpt
idėją. Pripažinus, kad moralė yra spontaniškas dalykas, tiesiogiai ir netiesio- giai nuvertinama piliečių moralinio ugdymosi reikšmė. Spontaniška moralės tvarka jau gali egzistuoti savaime, be didesnių piliečių pastangų. Taip pat nereikia kalbėti ir apie …
Excerpt
kos simuliakrą. Jeigu ne skandalai, tai mes šiandien turėtume kur kas mažiau progų kalbėti apie moralią politiką. Nuo pat savo atsiradimo liberalizmas yra gynybinė filosofija, tinkanti ten, kur reikia ginti piliečių laisvę ir lygybę, tačiau netinkanti …
Excerpt
Vidurio Europos tapatumas kaip politikos filosofijos problema Samprotavimai apie kokio nors regiono tapatumą filosofams yra mažai įdomi tema. Tikras filosofas turi imtis ko nors didingesnio - būties, pažinimo, gėrio ar grožio problemų. Net politikos …
Excerpt
savitumui įprasminti. Šiame regione tradiciškai mėgstamos filosofinės diskusi- jos apie Rytų ir Vakarų kultūros skirtumus, tačiau šiuo metu jos atsidūrė kultū- rinio ir politinio diskurso nuošalyje. Apie Vidurio Europos tapatumą šiandien dažniausiai kalba …
Excerpt
Tačiau filosofai yra daug blogesnėje padėtyje negu geopolitikai. Jie neturi jokio geopolitinės vaizduotės formavimo metodo ir tik gali bandyti įvairiausias idėjas bei koncepcijas, nežinodami apie realias jų galimybes tapti kolektyvinės vaizduotės dalimi. …
Excerpt
„Stfedni Evropa“ ar „naujosios Europos“ idėjos. Skiriasi ne empiriniai faktai, bet jų supratimo modeliai, sąvokos ir vaizdiniai. Isaiah Berlinas yra sakęs, kad profesoriaus kabineto tyloje išaugintos idėjos gali sugriauti civilizaciją. Tačiau to tikrai …
Excerpt
vien etiniais tarptautinės politikos aspektais. Iš jų akiračio dingo kiti svarbūs tarptautinių santykių prasmės kūrimo ir įskiepijimo aspektai, tarp kurių ga- lima nurodyti ir regioninio tapatumo formavimo klausimus. XIX a. roman- tikai savo utopinėmis …
Excerpt
Konrado ir Miloszo koncepcijos daug kuo panašios į XIX a. pirmosios pu- sės tautinio romantizmo kūrėjų idėjas. Skirtumas tik tas, kad „Kunderos kar- tos“ mąstytojų idėjos nebuvo tokios veiksmingos kaip Adomo Mickevičiaus ar SAndoro Petėfi poetinės …
Excerpt
mėta priklausomybės nuo Sovietų Sąjungos ir vadavimosi iš jos. Filosofinė Vidurio Europos projekto dalis yra susieta su idėjiniu šios kultūrinės patirties įprasminimu. Prie egzistuojančių prasmių dar reikia pridurti ką nors svarbaus, kas galėtų tapti …
Excerpt
myno centrinė dalis nėra buvusi tokios aštrios kovos už tapatumą objektas, kaip Vidurio Europa. Šio regiono gyventojai yra tiesiog verčiami būti ge0- politikais. Šiuo metu egzistuoja dvi — plačioji ir siauroji - regiono tapatumo sampra- tos. Pirmoji yra …
Excerpt
dalis. Jeigu mus apgautų empirinių tyrinėjimų rezultatai, tai to tikrai negalėtų padaryti kasdienė patirtis: serijinio projekto ir blogos statybos blokiniai na- mai, apšiurę kaimai, apleistos mokyklos ir ligoninės, apgriuvę senamiesčiai ir viešąjį …
Excerpt
MaclIntyre'u, kuris mano, kad neįmanoma atskirti filosofijos ir istorijos“. Vi- durio Europos patirtis yra gyvas tokio filosofijos ir istorijos atskyrimo pavyz- dys. Šio regiono filosofai prasmę ima iš visai kito šaltinio, negu juos supanti empirinė …
Excerpt
idėjos prasmę, nes praktiniu lygmeniu jau veikia kitos idėjos, apibūdinamos „liberalios demokratijos“, „laisvosios rinkos“, „vartotojų visuomenės, „teisės valdymo“, „kultūrinio liberalizmo“ ar „moralinio individualizmo“ vardais. Tiek Vidurio Europos, tiek …
Excerpt
žęs, kad pagrindinis Rytų ir Vidurio Europos pavojus yra tapatybės išblukimas ir kad tam labiausiai skatina „nekritiškas pasidavimas neigiamų Vakaruose paplitusių kultūros pavyzdžių įtakai“!?. Šiandien jau beveik visiškai atsisakyta kalbų apie moralinį …
Excerpt
santykių specialistams. Susiformuoja trijų mokslininkų grupių kuriamas dar- bo pasidalijimas: istorikai nagrinėja regiono istorijos problemas, sociologai ir politikos mokslų specialistai domisi regiono dabartimi, o geopolitikai ieško geografinės erdvės ir …