Excerpt
2 pav. Pokvartero paviršiaus pavaizdavimas morfoizohipsėmis Fig. 2. Morfoisohypse scheme of the sub-Quaternary surface eroziniai procesai neotektoniniame etape. Pirmą kartą pavaizduota vientisa prekvartero slėnių (įrėžių) sistema. Praeitame amžiuje 8—9 …
Excerpt
3 pav. Geologiniai profiliai (jų padėtį žr. 1 pav.): 1 — pokvartero paviršiaus pakopos šlaitas; 2 — pakopos paviršiaus absoliutus aukštis (m) Fig. 3. Geological cross-sections (see Fig. 1 for location): 1 — slope-scarp of the sub-Ouaternary relief; 2 — …
Excerpt
6 pav. Pokvartero paviršiaus pakopų ir prekvartero sluoksnių litologinės sudėties palyginimo schema: 1 — pakopų paviršiaus absoliutus aukštis (m); 2 — pakopų riba — šlaitas; 3 — kreidos-kainozojaus uolienos (kreida, mergelis, opoka, aleuritas, smėlis); 4 …
Excerpt
ir sudétinga. Mezozojaus pabaigoje Lietuvos teritorijoje egzis- tavo poligenetinis išlyginimo paviršius: šiaurės rytinėje pusė- je — denudacinis, o pietvakarinėje — akumuliacinis (Illngayna, 1973). Paleogene ir neogene šie paviršiai transformavosi …
Excerpt
Nustatyta, kad Baltijos regione kvartero nuogulų storis ar sudėtis dažniausiai keičiasi skirtingose neotektoninėse struktū- rose (Ill nayna m Ap., 1987). Pavyzdžiui, Žemaitijos diferenci- juotai kilusiame rajone (Heorekronnueckas..., 1982) storiausia …
Excerpt
Skuodo kristalinio pamato Lūžis (kPL) Vid.Pabaltijo Vievio KPL Rytų bara KPL KPL 9 pav. Geologinis profilis A-B (Lietuvos..., 1994); KPL — kristalinio pamato lūžis Fig. 9. Geological cross-section A—B (Lietuvos..., 1994) Polocko KPL 10 pav. Geologiniai …
Excerpt
Glacialiniy nuoguly sedimentacija ir paleogeografija Pleistoceno storymei būdingas akivaizdus nuogulų cikliš- kumas (ritmiškumas), kuris siejamas su apledėjimo periodišku- mu kvartere ('aiiranac, 1979; Gaigalas, 1995, ir kt.). Kiekvie- nas ryškus …
Excerpt
a II viršsalpinė terasa 12 pav. Kreidos ir juros amžiaus luistų prisotintos morenos sandara ir sudėtis Merkio atodangoje prie Akmens kaimo (Varėnos r.): A — apibendrintas morenos tyrimo, žvirgždo ir gargždo ilgųjų ašių orientavimo ir polinkio kampo …
Excerpt
tos performuotos infiltracijos vaizdą. Pjūviai Alovėlės bei Ne- muno (Škėvonių, Siponių) atodangose infiltracijos performuoti labiau, nei minėtų gręžinių pjūviai. Pagal geocheminį tipą — tai sialitinė molinga dūlėjimo pluta, susiformavusi vidutiniškai …
Excerpt
Daugy ez. 1 13 pav. Pleistoceno morenų tyrimų plotas Pietų Lietuvoje: 1 — tirtas gręžinys ir geologinio pjūvio linija, 2 — pokvartero amžiaus paviršiaus paleoįrėžiai (pagal A. Šliaupą) Fig. 13. Area of Pleistocene till studies in the Southern Lithuania: 1 …
Excerpt
eee eee tee eee =), Selo Li oto 5 [coccle M7 == peas GARE 9 [SR2310 Bre11 1 14 pav. Pleistoceno nuogulų storymės ŠV-PR geologinis pjūvis: 1 — molis, 2 — aleuritas, 3 — smulkutis ir smulkus smėlis, 4 — įvairus smėlis, 5 — žvirgždingas smėlis, 6 — gargždas, …
Excerpt
CONS OOO ITT SERN SSO. SS EELS SOE SO e 15 pav. Sibiriškių 467 gręž. Grūdos posvitės morenos granuliometrinių frakcijų (mm) ir mikroelementų (frakcijoje, smulkesnėje negu 1 mm) koreliaciniai ryšiai (r, * 107); išryškinti reikšmingi ryšiai, kai g = 0,05; …
Excerpt
Suomijos, Botnijos jlankos dugno ir Siaurés Svedijos. Sie duo- menys patvirtina visą kitą analitinę ir statistinę medžiagą, liudi- jančią, kad ledynas atslinko iš šiaurės-šiaurės vakarų. Barčių sluoksnių nuogulos paplitusios gana plačiai. Jų nėra tik …
Excerpt
Žiogelių pagrindinės morenos paplitimas ribotas, sporadiš- kas ir tik dešiniakrantėje Merkio pusėje. Gylis svyruoja nuo kelių iki 10-12 metrų. Vietomis ji sudaro paviršių. Storis siekia 5—10, kai kur — 14 m, vyraujantis storis — 4—5 m. Tai gelsvai ir …
Excerpt
aprašytos, atlikta atsidengiančių nuogulų slūgsojimo sąlygų, tekstūros, struktūros (virš 700 bandinių granuliometrinė anali- zė) ir medžiaginės sudėties analizė (virš 200 bandinių geoche- minė analizė, virš 100 bandinių mineraloginė analizė). Tokiu būdu …
Excerpt
ltijos jūra „Ša L I 2 ] Grežiniai ce ee |__| Boreholes oe ae Sea LENKIJA i: 0 20 40km ai LATVIJA “obs, 2 „ . * Vaokai VDOVAINONYS | . eter? 4 + „ TARTOKAI sta WYILKIŠKĖS . aSK aa * ; 5 IE a > PAULIAI ee 2 “o 2. i } CeesWOLA2 «V g | ŪLAS 2 vv of. oe = By …
Excerpt
Genetinis Genetinis Genetinis GenctineaGnai S 2 Eanna Ansa matin iné atmaina ubaplinka g Dugninés Subglacialiné £ ka Supiltinės Supraglacialinė 3 Morenos Uša Suplautinės Terminoglacialinė = nae Supiltinés : Šai oO Kraštinės Seen nee Terminoglacialinė …
Excerpt
LATVIJA R Saltijos jūra RUSIJA Subaplinkos Subenvironments Frrrr Inglacialinė cree EErer Englacial R įkiminosjacialns Terminoglacial = Proglacialinė == Proglacial < 5 © vy LENKIJA < BM 0 20 40 km LATVIJA „ Šaltijos jūra RUSIJA Subaplinkos Subenvironments …
Excerpt
vo įvertintos atliekant tyrimus atodangose ir koreliuojant grezi- nių pjūvius, tačiau sudarytuose tarpmoreninių nuogulų sedimen- tacijos žemėlapiuose (žr. komp. diską) tai neatsispindi. Didžiausias tarpmoreninių nuogulų storis yra susijęs su įvai- riais …
Excerpt
piritas limonitas piroksenas leukoksenas 0 a Inglacialinė, terminoglacialinė Hr > 0,80 turmalinas magnetitas amfibolai Proglacialinė, staurolitas epidotas srautų nuogulos ilmenitas distenas cirkonas apatitas 0,80 > Hr > 0,75 granatai fosfatai rutilas 50 …
Excerpt
ledynmečiais susijusios neglacigeninės terigeninės nuogulos daž- niausiai turi kur kas mažiau organinės medžiagos priemaišų, ypač augalų liekanų, jos yra mažiau tirtos, nors ir labai svarbios paleogeografiškai. Vienas aktualiausių klausimų yra jų išskyri- …
Excerpt
Kanoninés korespondencinés analizés (CCA) rezultatai (Barz- džiuvienė ir kt., 2000) rodo esant ryšį tarp nuosėdų cheminės su- dėties ir jų rūšiuotumo. Interpretuojant nuosėdų cheminės sudė- ties dėsningumus, juos galima sieti su medžiagos cheminės sudė- …
Excerpt
lesnių ledynų egzaracijos, glaciotektoninio poveikio dažnai išlieka tik nuosėdų storymės fragmentai. Tačiau su geologinės informaci- jos fragmentiškumu susiduriama beveik vi- sais tarpledynmetinės paleogeografijos atkū- rimo aspektais. Vientisesnį vaizdą …
Excerpt
o S m m + + a oo + a 24 S So Bree ee CS) penne wee ean AEL LŽ I g < o e o % o Ledyninė medžiaga Md Ledyninės medžiagos SiO, įtaka: O sunkiai tikėtina m netiesioginė S S ū betarpiška -1,0 +1,0 -1,0 i ,=0,0421 +1,0 22 pav. Nuogulu, susidariusiy skirtingose …
Excerpt
tinių ledyno darinių ruožuose dangos storis vietomis siekia 40— 60 m. Dažnai Merkinės nuosėdos atsidengia upių slėnių bei jų griovų atodangose, taigi yra geros sąlygos jas tyrinėti paleonto- logiškai (Riškienė, 1979; KanunoBcknū, 1981; Konnparene, 1965; …
Excerpt
darytos augalų ekologinių grupių žiedadulkių ir sporų diagramos. Butėnų tarpledynmečio augalijos raidai apibūdinti pasirinkti šeši pjūviai, esantys stratotipiniame šio tarpledynmečio rajone: Butė- nai-938, Butėnai-937, Butėnai-184, Stumbrė-878, …
Excerpt
Litologija 2 4 Zonos Litologija om Zonos Litologija Zonos Butėnai-937 (zones) Cithology) Butėnai-938 (cones 66 (lithology) Trumpeliai-75 (zones) un 17 ~ oes B 18 J A 224 B| ss ESB EQ JESEEEHEEE SAT") PLE SEA || 19 1 uy — 20 B E i £11 g > 7s aN = 4 B, Š 2 …
Excerpt
Litologija Butėnai Zonos Litologija ; Z Litologija ~ : uténai-184 | Stumbrė-878 "0005 Mologia Se ees Zonos 7 , (lithology) (zones) (lithology) (zones) (lithology) Siekštis-922. 0165) 5 107; 57 84 | 109 | B, „JEkžša|| im fe B E E B 10 1 A 135 a S S S by B, …
Excerpt
A pt GHA £ Lon a % &bAkLKON SA B, B, B, B, B, B, B, B, B, B, Sporų-žiedadulkių zonos Pollen zones 26 pav. Apskaičiuotieji Butėnų tarpledynmečio klimato rodikliai: A — vidutinė metinė temperatūra (t“); B — vidutinė sausio temperatūra (t“); C — vidutinė …
Excerpt
p e Kaunas A Vilnius e 3 A - tirti pjūviai investigated sections 284 …