Excerpt
Energijos ir masés apykaitos procesy désningumus hidroli- tosferoje bei susijusiose su ja gamtinėse sistemose lemia keli veiksniai: klimatas, tektonika, biota, reljefas, uolienos. Įvairios šių veiksnių visumos kombinacijos sukuria skirtingas teritori- nes …
Excerpt
minio ir hidrocheminio rezimo pazeidimo veiksniais ir hidro- geologinémis salygomis, kurias jie gali aktyviai veikti bei keis- ti. Svarbiausias tiek gamtinių, tiek technogeninių procesų vys- tymosi rodiklis yra vandens apytakos greitis (laikas), kuris re- …
Excerpt
Intensyvios pozeminio vandens apytakos zona jungia grun- tinį, virSutiniojo bei virsutiniojo—viduriniojo pleistoceno tarp- moreninius sluoksnius, daugiausia išplitusius aukštumų ruožuose ir dalį Šiaurės Lietuvoje išplitusių paleozojaus karbonatinio kom- …
Excerpt
-200 -400 -600 -800 -1000 -1200 -1400 -1600 -1800 1 NN,m -2000 2 8 c 3 2 2 200 oe E EE Zz k., Stoniškiai Lauksargiai J, Ž 3 Roo SCC K ATA ZZ L LOE VATA TEIN SSS eee SINE Nn a a ‘ e Ss e = £ e Se 2 e o oo ee A co 8 = s \o — = 2 “ROBO a m -2200 A-B …
Excerpt
al) EEA 50-10 EZA1w0-150 M9999 150- 200 E-7li410 in / [===] 100 - 200 S ce LZZZ 200 -300 2 7 SS 300 - 400 [EET] 400 - s00 E 50-60 RAYA EEE 60-70. BSSA > 70 ATA 1 L iki 200 ių [===] 200-300 iki EA 300-400 400 - 500 500 - 600 EE 600- 700 — FEA] 700-800 BREE …
Excerpt
HIDROGEOTECHNOGENEZĖS VEIKSNIAI | | ENDOGENINIAI EGZOGENINIAI | (EŽEKCINIAI) | | (INŽEKCINIAI) | | POLIGENETINIAI | | POŽEMINIO VANDENS APYTAKOS ZONOS P| Intensyvios | | Ekstensyvios | | Sulétéjusios Létos Intensyvios | | Ekstensyvios Létos Intensyvios | …
Excerpt
pleksų perspektyvūs žemo potencialo (iki 209C) šiluminės ener- gijos gaminimui, panaudojant šilumos siurblius bei pramoninių objektų išleidžiamo po technologinio ciklo šilto vandens (per- teklinės šilumos) akumuliavimui požeminiuose sluoksniuose va- sarą, …
Excerpt
tes nuotėkio duomenų eiles ir skaidant hidrografus; 3) hidrolo- giniu-hidrogeodinaminiu, naudojantis abiejų tyrimo būdų re- zultatais (kai yra sudėtingos technogeninės sąlygos). Dažniau- siai tyrinėta hidrodinaminiu būdu. Technogeninis poveikis požeminiam …
Excerpt
zių patikimumo įvertinimui, kai kurių cheminių rodiklių ir kom- ponentų (elektros laidumas, CO,, bendroji mineralizacija ir kt.) bei geocheminių barjerų ir medžiagos būvio bei pernašos ro- diklių (oksidacijos-redukcijos rodiklis, vandeninės migracijos …
Excerpt
100 g III 76 WAZ UM apiingiai 100 200 300 400 m m 5 10 15m C— == 8 ASasag 50 45 40 35 30 25 20 6 pav. Gruntinio vandens genetinių tipų ir hidrogeologinių sąlygų schemos: 1 — piltas gruntas, 2 — durpės, 3 — įvairaus rupumo smėlis, 4 — smulkus smėlis, 5 — …
Excerpt
6 lentelė. Gruntinio vandens cheminės sudėties foninės reikšmės Table 6. Background values of groundwater chemical composition ala|-| S Nnln|alol a Slo a "38236 3I2I5|S|S|3|S|5|5|= — | NS IG | NN |NE—| LN —|— —|— = sloleln|n|+|s|x|+|x|-|o[| o solo | RAL | …
Excerpt
ir Fe(OH),. Geležies koncentraciją reguliuoja fulvo rūgštys, ku- rių koncentracija vandenyje kai kuriais laikotarpiais siekia 0,5 (vidurkis — 0,25) mg/l. Aliuvio nuogulose mangano jungi- nių koncentracija yra gana didelė - 500600 mg/kg, kurią gali lemti …
Excerpt
ponavimo sklypo vidurį, kita pietuose — tarp sąvartyno ir Lepšiš- kės upelio. Vidutinis daugiametis hidromodulis (krituliai —699 mm, garavimas — 526 mm) sudaro apie 5,5 1/s km? Savartyne kaupiamos kietosios buitinės atliekos, anksčiau bu- vo laikomi ir …
Excerpt
SITUACINĖ SCHEMA 120jm NN SITUATIONALSCHEMA : 1 DIDŽIOSIOS 0 500 C-D Cheminių komponentų kiekis filtrate ilgainiui keitėsi: didė- jo biogeninių ir organinės medžiagos (amonis, nitratai ir per- manganatinė oksidacija) koncentracija, bet mažėjo neorgani- …
Excerpt
7 lentelė. Cheminių komponentų koncentracijos Lapiy savartyno filtrate (1995—2002 m. vidurkiai) Table 7. Concentrations of chemical components in leachate (averages, 1995-2002) Gruntinis Gruntinis ee vanduo po Savartoje ae vanduo po Savartoje Komponentas …
Excerpt
tendencija. Didžiojoje teritorijos dalyje pakitusias bendrųjų cheminių komponentų koncentracijas (11 pav.) lemia svarbiausias taršos židinys — buitinių atliekų sąvarta. Išimtis — sulfatai, kuriuos požeminiame vandenyje formuoja du židiniai: buitinių …
Excerpt
dochrozitas, sideritas, ferihidritas). Gelezies ir mangano karbonatų ir jonų formų kiekis būna maždaug vienodas — po 40—507Y0. Ma- žėjant mikroelementų koncentracijoms, di- dėja jų jonų formų dalis (Cd, Ni, Zn, Pb), atsiranda hidrokarbonatinės formos …
Excerpt
Bendroji mineralizacija TDS (ChDS),,, (COD) si, so, 10 000 «300m 11 pav. Amonis, bendroji mineralizacija, permanganatinė oksidacija ir sulfatai Lapių sąvartyno aplinkos gruntiniame vandenyje Fig. 11. Ammonium, total mineralization, permanganate oxidation …
Excerpt
š t 10 0 X 300m Pl 12 pav. Metalai Lapių sąvartyno aplinkos gruntiniame vandenyje Fig. 12. Metals in groundwater of Lapés landfill surroundings įgalina identifikuoti taršos židinius ir jų intensyvumą. Vyrauja ok- sidaciniai barjerai, kurių veikimas žymia …
Excerpt
taršos azotu (trąšų gamykla) ir bitumu (geležinkelio pabėgių mir- kykla) sklaidos ir su ja susijusių, procesų tyrimo rezultatai. Trąšų gamykla Hidrogeologinės sąlygos ir požeminis nuotėkis. Gamyklos teritorija yra Neries paleoslėnyje, kurį pripildęs …
Excerpt
13 lentelė. Gruntinio vandens cheminė sudėtis (1989-10-31 duomenimis) Table 13. Chemical composition of groundwater (date 31 10 1989) N HCO Bendroji Postas pH NH, NO, NO; | bend- Cl SO, Na K Ca Mg | minera- | EC* ras lizacija mgN/I mg/l a 1257 6,75 1,58 | …
Excerpt
a 4 4 y 5 EC = 0,0049 Cl + 0,62 Bas) 2- EC = 0,0015 BM + 0,085 e S34 ; , 3 | BC = 0,0016 SO,” + 0,51 "B34 R = 0,88 & R = 080 2,2 R = 0,80 5 DE = 5 | B24 4 24 š ė o £ 2 77 d 1,54 > =a g 14 Mit. lie LT we 0,5 140 e "4 e 0 : 0 oH 0 500 1000 1500 0 0 200 400 …
Excerpt
ką, iš dalies kartojančią šių dviejų teigiamų struktūrų konfigūra- ciją ankstyvajame devone. Letižos, Paplakos, Nicos svitos. Letižos svita slūgso ant ne- lygaus išplauto, vietomis sukarstėjusių dolomitų paviršiaus. Šia- me laikotarpyje nuosėdų kaupimosi …
Excerpt
karbonatų facija (I ir II zonos). Antrame poetapyje — esant maksi- maliai transgresijai — didesnėje baseino dalyje (III a ir b zonos) vyravo jūrinė seklaus šelfo chemogeninių karbonatų facija, kurią vietomis keitė organogeninių-chemogeninių karbonatų …
Excerpt
svarbiausi buvo procesai, vykę pačiame baseine. Nuosėdų su- dėties kaitą lėmė vandens hidrocheminio režimo cikliška kaita, o facinė sedimentacinės, pagrindinai chemogeninės, medžiagos diferenciacija daugiausia priklausė nuo baseino batimetrijos. Ne- mažą …
Excerpt
Tarpžinybinio..., 1978). Įvairaus amžiaus nuogulos facijų sudė- timi mažai skiriasi. Dvi facijų zonos skiriamos pagal pjūvių stra- tigrafinį pilnumą; pilniausi pjūviai yra pietvakarinėje zonoje (Piet- vakarių Lietuva ir Rytų Prūsija). Pagal sedimentacijos …
Excerpt
vyraudavo titnaginés pintys. Gausi fauna rodo, kad baseinas buvo Selfinis (iki 200-250 m gylio), normalaus druskingumo, ge- ros aeracijos, vanduo turėjo daug kalcio karbonato. Kiek dau- giau nuotrupinės medžiagos iš aplygintos sausumos buvo at- nešama …
Excerpt
trukmė — apie 30 mln. metų, sausuma buvo pakelta neaukštai nuo jūros lygio, ankstesnių geologinių periodų uolienos buvo ardomos ir perklostomos (hipergenezė). Tačiau beriasio-apčio laikotarpio erozijos ar denudacijos pėdsakų nerandama, todėl …
Excerpt
Baltijos baseine nuo turonio iki mastrichčio susiklostė stori baltosios kreidos arba kreidos mergelių (vakarinėje dalyje) sluoksniai. Sedimentacijos greitis buvo iki 1 cm per 100 metų (iš viso per 30—35 mln. metų susiklostė iki 300 m kreidos lai- kotarpio …
Excerpt
Neogenas Neogeno laikotarpį Pabaltijyje sudaro į rusvųjų anglių for- macijos paragenezę įeinančios nuosėdos — rudi ir juodi moliai, anglingi smėliai ir aleuritai, rusvosios anglys (lignitas), susida- riusios kontinetinio klimato ežerinėmis aliuvinėmis …