Excerpt
pateikia kaip savo nuopelną anuometinėmis sąlygomis, kadangi sugebėjęs sovietinėje istoriografijoje parodyti, jog „„Ribbentropo-Molotovo protokolai 1939 metais tikrai buvo pasirašyti“!*. Recenzuodamas šią monografiją Almantas Samalavičius įvertino ją ne …
Excerpt
Tokios išvados verčia išsamiau tirti ir iš naujo įvertinti ne tik pačią Taikos sutartį, bet ir Sovietų santykius su Baltijos šalimis apskritai. Č. Laurinavičiaus studijos tampa aktualesnės dar ir dėl to, kad jas Latvijoje tęsia akademikas Aivaras Stranga, …
Excerpt
užsienio politikos archyve yra pavykę gauti minėtų „polpredų“ telegramų ir ataskaitų, tad prasminga Z. Ivinskio pradėtus tyrinėjimus tęsti ir papildyti, patikrinti jo hipotezes. Rusijos ir Vokietijos istoriografijoje šių šalių santykiai su Baltijos …
Excerpt
Lygiaverte partnere pirmiausia laikyta SSRS, su kuria ir derinti svarbiausi diplomatiniai veiksmai šiame regione. Vokietijos politiką Baltijos šalių atžvilgiu tyrinėja ir Anglijos istorikas Džonas Hidenas. Jis yra parašęs tuo klausimu specialią …
Excerpt
tokius mėginimus net dusyk pavadino absurdu””. Jis iš esmės pripažįsta tik vieną blogį, buvusi Sovietų Sąjungoje — masines represijas. Sovietų lyderiai, jo nuomone, rūpinosi bendru saugumu ir vadovavosi savo šalies interesais bei geopolitinėmis …
Excerpt
šalys nevaidino savarankiško tarptautinio vaidmens; jos tebuvusios Vokietijos žvalgybų veiklos laukas. Iš marksistinių arba, tiksliau sakant, sovietinio lagerio istorikų tik buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos tyrinėtojas Giunteris Rozenfeldas …
Excerpt
teikia bendri Rusijos ir Baltijos šalių mokslininkų darbai““. Vis dėlto nagrinėjant šį paktą analizuojamos daugiausia tik tiesioginės jo ištakos, todėl diplomatinio proceso vertinimas paprastai „nenusileidžia žemiau“ negu 1938 m. Bet gal paktas turi …
Excerpt
2. Vokietijos ir Sovietų politikos poveikis Baltijos valstybių integracijai Integracijos etapai ir jos stabdymo motyvai. Balūjos valstybių kon- solidacijos, išorės poveikio jos raidai tyrimai išdėstyti monografijoje (7Y!, taip pat keliuose straipsniuose …
Excerpt
Pirma. Tiesmuki grasinimai, kuriuos daugiausia praktikavo Sovietai. Latvijai ir Estijai buvo nurodoma, kad, joms sukūrus sąjungą, bus imtasi konfrontacinės politikos, net prie jų sienos bus sutelkta Sovietų kariuomenė, dėl to abiem mažosioms valstybėms …
Excerpt
kuris tuomet nebuvo perspektyvus. Sumaniai naudotasi aplinkybe, kad vienu metu mėginta įgyvendinti skirtingus sąjungos projektus, suformuoti skirtingos sudėties organizacijas. Kurta trijų mažųjų valstybių — Lietuvos, Latvijos ir Estijos — sąjunga, penkių …
Excerpt
Lietuvos ir Lenkijos konfliktas yra stiprus Baltijos sąjungos stabdys. Todėl tokie tiesmuki ir radikalūs veiksmai, kokių imasi Sovietai, nebūtini. Baltijos šalių politikams Vokietijos diplomatai dažniausiai patardavo, jog, svarstant sąjungos klausimą, …
Excerpt
Baltijos antantė ir išorės veiksnys. Sąjungos organizavimas vėl suaktyvėjo XX a. ketvirtojoje dešimtmečio pradžioje ir 1934 m. buvo įkurta Baltijos antantė — Lietuvos, Latvijos ir Estijos diplomatinio bendradarbiavimo organizacija be karinių ir ekonominių …
Excerpt
Pagaliau Vokietija nesibaimino Baltijos antantės ir dėl to, kad turėjo nemažą įtaką Estijai ir ta įtaka dar didėjo. Vokietija tikėjosi suvaldyti Baltijos antantę, panaudodama Estiją, panašiai kaip Sovietai planavo šią organizaciją vairuoti, darydami įtaką …
Excerpt
3. Lietuvos ir Lenkijos konflikto reguliavimas bei požiūris į Klaipėdos problemą Lietuvių - lenkų nesantaikos ašmenys ir vaisiai. Vokietijos ir SSRS re- vizionistinei politikai Lietuvos ir Lenkijos konfliktas tarpukariu buvo nepaprastai parankus, kadangi …
Excerpt
galutinai spręsti — padėti Lietuvai ar ne ir kiek bei kaip padėti. Abiejose sostinėse baimintasi, kad jos nebūtų įtrauktos į karą nelaiku, kol dar jam nepakankamai pasiruošta. Palaikydamos ir pakurstydamos Lenkijos ir Lietuvos konfliktą, abi didžiosios …
Excerpt
jei ultimatumas būtų buvęs atmestas ir jiems būtų tekę arba rimtai remti Lietuvą, arba nuolat skelbta jos rėmimo politika būtų demaskuota. Karo tuomet buvo išvengta ne dėl SSRS diplomatinės paramos Lietuvai, kaip tvirtindavo sovietų istorikai, o dėl …
Excerpt
kuris turi išlikti nepakeistas, it uogienė ar sviestas šaldytuve — prireikus ir pareikalavus visa tai turi būti grąžinta. Todėl Klaipėdos integravimo į Lietuvos valstybę vokiečiai nepakentė ir buvo iš anksto nusistatę prieš bet kokias Lietuvos reformas. …
Excerpt
Trečiojo dešimtmečio pabaigoje-ketvirtojo pradžioje sustiprėjus Lietuvos ir Vokietijos nesutarimams dėl Klaipėdos, Sovietai stengėsi tuos nesutarimus sušvelninti. Jie baiminosi, kad ginčas su Vokietija nepaskatintų Lietuvos susitaikyti su Lenkija. Tas …
Excerpt
4. Išorės faktoriaus poveikis Lietuvos vidaus politikai Poveikio pobūdis ir motyvai. Išorės faktoriaus poveikio Lietuvos politiniam procesui tyrimai išdėstyti keturiuose straipsniuose; pirmajame išryškinti to poveikio padariniai pačios Lietuvos politinio …
Excerpt
Glaudūs kontaktai tarp Sovietų pasiuntinybės Lietuvoje ir tautininkų užsimezgė 1922 m. pabaigoje-1923 m. pradžioje, t. y. dar prieš oficialų Tautininkų sąjungos susikūrimą 1924 m. Juos užmezgė ankstesnės, iš esmės tos pačios politinės organizacijos — …
Excerpt
nepatikdavo — ne. Kas du mėnesius Užsienio reikalų liaudies komisariato (URLK) Kolegija spręsdavo, ar pratęsti finansavimą, ar sulaikyti. Dažniausiai pratęsdavo, bet kartais ir sulaikydavo (18-43). Apskritai norėtume pabrėžti, kad šią finansavimo istoriją …
Excerpt
Tautininkus su sovietais labiausiai suartino perversmo reikalai. Jau 1923 m. pradžioje A. Smetona, A. Voldemaras, V. Krėvė apsisprendė rengti perversmą ir 1923 m. vasario pradžioje kreipėsi pagalbos į SSRS pasiuntinį. Tiesa, pagalbos prašyta ne pačiam …
Excerpt
orientuosis į Vakarų demokratijas, Vatikaną, todėl priešinsis Lietuvos suartėjimui su Rusija ir anksčiau ar vėliau susitars su katalikiška Lenkija, netgi sudarys su ja ir Baltijos šalimis glaudžią sąjungą. Šią grupuotę sovietai traktavo kaip …
Excerpt
Lietuvai suartėjus su Latvija, gali pasikartoti Liublino unija ir panašiai (18—43). Radikalaus spaudos pokyčio, aišku, neįvyko. To Sovietai ir nereikalavo. Dargi patardavo nepersistengti, jokiu būdu spaudos „nesovietizuoti“, 0 išlaikyti jos „neprik- …
Excerpt
labiau suartėjo su SSRS, silpnėjo Baltijos šalių vienybė, vakarietiška jų orientacija. Lietuva faktiškai tapo regioninė SSRS sąjungininkė. 5. SSRS intrigos Estijoje ir Latvijoje. Prosovietinių jėgų telkimas Sovietų užmačios ir pastangos padėti K. Pūtsui …
Excerpt
Estijos suartėjimu su SSRS. Šis „sąjungininkas“ labai brangintas, rūpintasi, kad jo ryšiai su Maskva netaptų žinomi visuomenei. Imtasi griežčiausių konspiracinių priemonių. Su SSRS pasiuntiniu K. Pätsas susitikdavo tik išimtiniais atvejais. Nuolatinį ryšį …
Excerpt
šansus laimėti rinkimus. Pirmoje 1934 m. pusėje Estijos eksportas į SSRS padidėjo net 2,1 karto. Tokio prekybos kilimo jokia ekonomikos logika paaiškinti negalime, juo labiau kad bendra Sovietų Sąjungos užsienio prekybos apimtis sumažėjo 3376 (32-79). Be …
Excerpt
Latvijoje), kuri 1927 m. kovo 9 d. parafavo su SSRS nepuolimo paktą, o birželio 2 d. pasirašė su ja prekybos sutartį. Ši sutartis gana radikaliai sustiprino abiejų šalių ūkinius ryšius ir išskyrė Latviją iš kitų Baltijos valstybių. Latvijos eksportas į …
Excerpt
artimus santykius su Sovietų pasiuntinybe Rygoje. Jis buvo Latvijos ir SSRS kultūrinių ryšių draugijos viceprezidentas. Būsimasis premjeras daugiausia bendradarbiavo su pasiuntinybės pirmuoju sekretoriumi Vetrovu, kuris ji faktiškai išugdė. Be to, …
Excerpt
Tolesnių tyrimų programa Tęsdami apžvalgoje apibendrintus tyrimus pirmiausia sieksime nuodugniau išanalizuoti Vokietijos ir Sovietų diplomatijos poveikio Baltijos šalims padarinius. Turėtume nustatyti kiek tie padariniai susiję su 1939-1940 m. įvykiais. …