Excerpt
po 1—3 lapų pažastyse, nusvirę, 1—1,5 cm ilgio; žiedkotis 2—3 mm ilgio. Taurelė suaugtinė; jos vamzdelis pamate susiaurėjęs, balsvas, sidabrinio atspalvio, išorinėje pusėje padengtas baltų žvynelių, vidaus pusėje beveik plikas, geltonas; taurelės skiautės …
Excerpt
*3. Elaeagnus multijlora Thunb. Fl. jap. (1784) 66; Шипчинский в Дер. и куст. СССР IV (1958) 906; Mansield, Vorl. Verz. kult. Pilan- zenarten (1962) 301.— Elaeagnus edulis Carr. in Rev. Hortic. (1869) 300.— Gausiažiedis žilakrūmis.— Лох многоцветковый.— …
Excerpt
arba pasiliekančių prie vaisiaus. Vainiklapiai 5, laisvi, prie pagrindo kar- tais suaugę. Kuokelių daug, laisvi arba priaugę prie vainiklapių pagrindo. Mezginė sudaryta iš daugelio arba keleto vaislapėlių. Vaisius — uoga arba dėžutė su keliais arba …
Excerpt
pūkuoti, nukrintantieji. Vainiklapiai atvirkščiai kiaušiniški. Kuokeliai su tamsiomis dulkinėmis. Mezginė rutuliška. Vaisius — cilindriška, pailga arba rutuliška, tamsiai žalia, plika, švelni, 1,2—3 cm ilgio ir 1,2—2 cm skersmens, saldaus skonio uoga. …
Excerpt
LXXI lentelė — $“ ОС pė 7 1. Actinidia kolomikta Maxim.— rudoji aktinidija. Sakele- зи lapais; /а — žiedas; 16 — vaisius; /c —,Mičiurino stambiavaisės“ veislės vaisius. 2. Actinidia arguta Planch.— dailioji aktinidija. Lapas; 2a, 26, 2c— įvairių formų …
Excerpt
Taikomoji reikšmė. Uogos vartojamos maistui. Vertinga sienoms ir užtvaroms apželdinti. Gražų dėkoratyvinį efektą sudaro margi jos lapai. 2 šeima. JONAŽOLINIAI — HYPERICACEAE Juss. Daugiametės, retkarčiais vienametės žolės, puskrūmiai ir krūmai. Lapai …
Excerpt
3. Stiebas visai apvalus. Lapai su juodomis, retomis liaukutėmis, taš- kuoti, viršutiniai dar ir su peršviečiamais taškeliais .............. Raso lės SAS o IR 5. Kalninė jonažolė — H. montanum L. — Stiebas apvalus, su dviem nežymiomis, išilginėmis …
Excerpt
pločio. Sėklos smulkios, 0,5 mm ilgio, cilindriškos, tamsiai rudos, nežy- miai akytos. Žydi birželio—spalio mėn. Auga drėgnose ir apydrėgnėse smėlėtose pievose, laukuose, dirvonuose, miškų aikštėse. Paplitimas Lietuvos TSR. Labai retas. Rastas pamiškėje …
Excerpt
"ABd JZ T u p „A I - 1 + повел” 7 RS AG IS snyky 4 $ er И X WNNYINOW WNDIY3dAH u WNSNdIWNH WNIIW3dAH WOLNSYIH WNDIN3dAH seynsdey 4 SD © 7 о я 5Клоре! 5! ив ==“ A ( с: SOJUIAIIS — į r А N т SE4IEGINT skuoruVAS R = NEE 6 una = eneuof "ounwan 2 1 о ER mn f о …
Excerpt
3. Нурейсит асшит Moench, Meth. (1794) 128; Hryniew. Tentam. (1933) 207; Горшкова Bo Фл. CCCP XV (1949) 241; Snarskis Vadovas (1954) 541.— Нурейсит tetrapterum Fries Novit. Fl. Suec. VI (1823) 94; Abromeit Fl. Ost.-Westpr. (1898) 140.— Sparnuotoji …
Excerpt
su juodais liaukiniais taškeliais pakraštyje ir su nedaugeliu peršviečiamų taškelių arba visai be jų. Žiedai sukrauti retuose, gausiažiedžiuose, 4,5—11 (8) cm ilgio, 3,5—4 (6) cm pločio, šluotelės pavidalo žiedynuose. Pažiedės elipsiškos, bukos, 3 mm …
Excerpt
smulkios, 0,5—1 mm ilgio, cilindriškos, rudos, šiek tiek išsilenkusios, nežymiai akytos. Zydi birželio—rugpiūčio mėn. Auga miškuose ir krūmuose. Paplitimas Lietuvos TSR. Retas. Vilnius ir Vilniaus apylinkės (Anta- kalnis, Valakampiai, Vingis, Paneriai, …
Excerpt
LXXII lentelė A R N SL AE AL > < Sp Sr Y ) У RLS V. A a EITEN MU EDI CG | В\Я К Ww NJ x Na RN 1. Hypericum humifusum L.— gulsčioji jonažolė. Augalas. 2. Hypericum acutum Moench — sparnuotoji jonažolė. Zydinčio augalo viršūnė. 3. Hypericum hirsutum L.— …
Excerpt
Bendras paplitimas. Vidurio Europa, Balkanai, Tarybų Sąjungos euro- pinė dalis (išskyrus arktines sritis), Kaukazas, Vakarų ir Rytų Sibiras, Vidurinė Azija, Mažoji Azija, Iranas, Indijos Himalajai, Mongolija, Japo- nija, Kinija. Šiaurės Amerikoje …
Excerpt
Siai eilei priklausančių 20 šeimų seniau buvo priskiriama pasienia- sėklių (Parietales) eilei, tačiau jos sudaro savitą, gana natūralią grupę ir paskutiniame Englerio sistemos veikalo „Syllabus“ leidinyje (1964) pateikiamos atskiroje Violales eilėje. …
Excerpt
iingi, vienaspalviai arba trijų spalvų. Taurėlapiai su nukreiptais į prie- šingą pusę priedėliais. Vainiklapiai nevienodo dydžio — apatinis su pen- tinu. Kuokeliai su labai trumpais, plačiais, laisvais koteliais ir viršuje ištįsusiomis į odišką priedėlį …
Excerpt
Lapkočiai (ir stiebas) su viena išilgine plaukelių eile. Pavasarį auga- lai bestiebiai, su nevaisingais žiedais pamatinių lapų pažastyse; stiebai su vaisingais bevainikiais žiedais vėliau išauga stiebinių lapų pažastyse: 4. Puošnioji našlaitė — V. …
Excerpt
14. Pažiedės prisitvirtinusios žemiau žiedkočio vidurio arba ties jo vidu- rin. Lapkotis nesparnuotas Lapai pliki нА RE ER A o 13. Durpyninė našlaitė — V. palustris L. — Pažiedės prisitvirtinusios aukščiau žiedkočio vidurio. Lapkotis viršu- tinėje dalyje …
Excerpt
Hryniew. Tentam. (1933) 206; Юзепчук Bo Фл. СССР XV (1949) 363; Федоров во Фл. БССР III (1950) 415; Snarskis Vadovas (1954) 548; Petersone in Latv. Fl. III (1957) 306.— Viola odora Neck. Delic. Gallo- Belg. II (1768) 367.— Viola Martia Gilib. Fl. lith. V …
Excerpt
LXXIII lentelė X). | 1. Viola hirta L.— našlaitė pašepėlė. Augalas; /a— sėkla; 16 — prielapiai. 2. Viola collina Bess.— šlaitinė našlaitė. Augalas; 2а — žiedas; 2b — sėkla; 2с — prielapis. 3. Viola odorata L.— kvapioji našlaitė, Augalas; За — vaisius; 3b …
Excerpt
Daugiametis, be antžeminio stiebo, 5—15 cm aukščio augalas. Saknia- stiebis storas, status arba kylantis, kartais šakotas, be palaipų, viršūnėje išaugina lapų skrotelę ir žiedus. Lapai trikampiškai arba siaurai kiauši- niški, karbuoti, pamate plačiai …
Excerpt
tesni, vasariniai didesni ir pailgesni (ilgis iki 1,5 karto viršija plotį); prie- lapiai siauri, lancetiški, blakstienoti, su ilgais blakstienotais spurgais. Žiedkočiai su retais plaukeliais ir su panašiomis į prielapius pažiedėlėmis, išaugusiomis ties …
Excerpt
trumpai nusmailėjusia viršūne, negiliai karbuoti, apatinėje pusėje su re- tais plaukeliais ant gyslų arba pliki, kartais yra reti plaukeliai ir viršuti- nėje pusėje; lapkočiai latakiški, plaukuota nugarine (apatine) puse; stie- biniai viršutiniai lapai …
Excerpt
linijiškai yliški, iki 1 cm ilgio, pakraštyje su ilgais spurgeliais, apatiniai rudi, kraštais suaugę po du, viršutiniai laisvi, žali. Žiedai stambūs, iki 2 cm ilgio, violetiniai, viduryje tamsesni. Taurėlapiai siauri, lancetiški, viršutiniai su labai …
Excerpt
Paplitimas Lietuvos TSR. Dažnas visoje respublikoje. Bendras paplitimas. Skandinavija, beveik visa Vakarų Europa, Tary- bų Sąjungos europinės dalies šiauriniai ir vakariniai rajonai. Priklauso europiniam iloros elementui. Lietuvoje rasti hibridai: У. …
Excerpt
Bendras paplitimas. Skandinavija, Vakarų, Vidurio ir Pietų Europa. Tarybų Sąjungos europinė dalis, Kaukazas, Sibiras, Tolimieji Rytai, Vidu- rinė Azija. Lietuvoje randami varietetai: var. rupestris.— Augalas visai plikas arba labai negausiai plaukuotais …
Excerpt
"ABd 85 1 у 8 ar ( I ia Er ем ATS Se wur : 2 * G I 4 . р = el je st wlpzery BR RT и 5 us az © A > M Teguugies TÄ > S 4 \ u + per) 4 ПАУ” BASE „Sm N я У12343 VIOIA k 1 | \ v2 \ € sexnsdey 9 y m YVNINDOYIS VIOIA Ё \ 2 snimA b o ( ki 16U911 . 1 af a a SPSS } …
Excerpt
„Bendras paplitimas. Skandinavija, Atlantinė, Vidurio ir Pietų Europa, Tarybų Sąjungos europinė dalis (išskyrus šiaurę), Vakarų Sibiras, Vidu- rinės Azijos šiauriniai rajonai. 9. Viola stagnina Kit. in Schultes Oesterr. Fl. ed. 2, I (1814) 426; Ledeb. Fl. …
Excerpt
canina y montana Fries, Nov. Fl. suec. ed. 2 (1828) 273.— Viola canina ssp. montana (L.) Найт. Handb. Skand. Fl. 6 (1854) 135; W. Becker in Beih. Bot. Centralbl. XXXIV, 2 (1917) 386.— Šilaininė naslaite.— Фиалка горная.— LXXIV lentelė, 4. Daugiametis, …