Skip to main content

Main menu (english)

  • Collections
  • About
  • Projects
Home
  • en
  • lt
Excerpt
liūdesys. Daiktavardžiai su priesaga -ėsis (rašome -€) turi galū- nę -is: griūti — griuvėsiai, pelyti — pelėsiai, džiūti — džiuvėsis ir kt. 162 pratimas. Perrašykite sakinius ir įrašykite praleistas raides. 1. Iš toli jau buvo girdėti bangų už-sys. 2. Ore …
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
Daiktavardžio kartojimo pratimai 165 pratimas. Perrašykite sakinius. Zodžius, kurie yra skliausteliuose, pa- rašykite reikiamu linksniu. 1. Daugiatautė tarybinė liaudis visada ir visur gina visoms (tautos) šventą taikos (reikalas). 2. Tegul žydi …
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
169 pratimas. Paskaitykite eilėraščio ištrauką. Pasakykite žodžių kirčius bei priegaides ir juodžiau išspausdintų daiktavardžių kirčiuotes. Nors didžioj daly planetos — vien juodos nakties spalva, Bet yra pasauly miestas, kurs vadinasi Maskva. Saukia ji …
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
174 pratimas. Paskaitykite sakinius. Nurodykite daiktavardžius su priesago- mis ir priešdėliais. 1. Sopa man galvelė nuo gailiųjų dūmelių. (L. d.) 2. Vieni piauna rugelius, kiti riša pėdelius. (L. d.) 3. Gūdžios sutemos artėjo nuo miško pusės. (J. Blt.) …
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
"S 75. Būdvardžių bevardė giminė Būdvardžiai gali būti vartojami ir be daiktavardžių, kada jie pažymi ne atskiro daikto, o kurią nors bendrą ypatybę. Tuomet jie nėra nei vyriškosios, nei moteriškosios giminės. Sakome, kad tokie būdvardžiai yra bevafdės …
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
2. Aukštesnysis laipsnis parodo, kad kurios nors ypatybės vie- name daikte yra daugiau arba ji stipriau pasireiškia, negu kitame: Volga ilgesnė už Nemuną. Beržas aukštesnis už klevą. Aukštesnysis būdvardžių laipsnis padaromas su priesaga -esn-is,+-6: …
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
JUOZAS ŽIUGŽDA | (Na 4 LIETUVIŲ KALBOS GRAMATIKA FONETIKA IR MORFOLOGIJA „ASTUONIOLIKTASIS LEIDIMAS ŠVIESA eKAUNAS e 1971 …
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
, Lietuvos TSR Svietimo ministerijos 2 patvirtinta a 57 6 49 i M i 6 iais . tUmiveT 2 į Bin lote*+ / Parengiant šį „Lietuvių kalbos gramatikos“ leidimą, bendradarbiavo Pranas …
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
I V E D AM.O Ss | 0 S. Ža NL OS S 1. Kalba Savo mintis, jausmus, norus žmogus išreiškia ir kitiems pasako kalba. „Kalba yra ypatingai svarbi žmonių bendravimo priemonė“ (V. Leninas). Ji auga ir vystosi, augant ir vystantis žmogaus gyvenimo poreikiams. …
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
baltas, juodas, aš, tu, jis, ant, dėl, bet ir daugybė kitų. Kalbos žodynas, žodyno sudėtis iš lėto keičiasi. Vystantis gamybai, mokslui, technikai, kylant kultūrai, keičian- tis visuomeninei santvarkai, į kalbos žodyną įeina naujų žodžių. Ryšium su …
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
Gramatika susideda iš morfologijos ir sintaksės. 1. Moriologija (graik. morjė — forma, logos — mokslas) — mokslas apie žodžių darybą ir sudėtį, apie jų formas, tų formų kaitymą; žodžių formų mokslas. 2. Siūtaksė (graik. siuntaksis — rikiuotė, sandara) — …
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
rudens naktis. (A. V.) 10. Į jo veidą pūstelėjo šaltas vėjelis. (A. V.) 11. Ko jūs taip žiūrite į mane? (J.Blt.) 12. Tylų pavakarį sėdė- , jome visi plačiu ratu. (J. Blt.) 2 pratimas. Sugalvokite ir parašykite po du tiesioginius, klausiamuosius ir …
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
. $ 5. Antrininkės sakinio dalys Kalbėdami vartojame sakiniuose ne tik pagrindines, bet ir ant- rinikes 'sakinio dalis. Antrininkės sakinio dalys papildo, paaiš- kina pagrindines sakinio dalis. Antrininkės, sakinio dalys pagal tai, kaip jos paaiškina …
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
5. Atitiko kirvis kotą. (Pt.) 6. Mūsų jaunimas domisi knygomis. 7. Mažas grūdelis didžiu medžiu užauga. (Pt.) 8. Susirinkime svarstėme klasės pažangumo klausimą. ko? Pavyzdys. Žuengė žirgas avižėlių. 7 pratimas. Perrašykite sakinius, pabraukite aplinkybes …
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
' S 7. Vienarūšių sakinio dalių skyryba Vienarūšės sakinio dalys viena nuo kitos skiriamos kableliu: a) kai jų tarpe nėra jungtuko; b) kai prieš kiekvieną kartojasi tas pats jungtukas; c) kai jų tarpe yra jungtukai O, bet, tačiau. Pyz.: 1. Kolūkio sode …
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
gailėdama. (L. d.) 4. Blogas nujautimas dil-telėjo Petrui per širdį. (V. M.-P.) 5. Zin-sniuoja vieškeliu kareivis: viens du! viens du! (J. Blč.) 6. Po lietaus bulvės pradėjo gerai au-ti. 14 pratimas. Perrašykite sakinius ir vietoje brūkšnelių įrašykite …
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
S 8. Garsas Kalbos žodžiai susideda iš garsų. Garsas susidaro, virpant kuriam nors daiktui. Pvz., įtempta ir užgauta styga virpa. Virpė- dama ji sukelia ir oro virpėjimą. Oro virpėjimas pasiekia mūsų ausį ir ten ima virpinti būgninę ausies plėvelę. Iš …
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
Kvėpuojamoji gerklė, pasiekusi plaučius, šakojasi. Kvėpuoja- mosios gerklės išsišakojimai plaučiuose vadinasi bronchai. Kalbos garsai susidaro, ne įkvepiant orą į plaučius, bet jį iš- kvepiant. S 10. Garso susidarymas Vienas svarbiausių kalbos padargų yra …
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
S 11. Lietuvių kalbos garsai ir jų rūšys Visi lietuvių kalbos garsai skirstomi į dvi rūšis: į balsius ir priebalsius. Kalbos garsus žymime (rašome) raidėmis. 1. Balsiai yra tokie garsai, kuriuose vyrauja balso tonas, bal- singumas. Juos ištariant, oras …
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
S 13. Ilgieji ir trumpieji balsiai Ne visiems balsiams ištarti reikia vienodai laiko. Vienus bal- sius tariame trumpai, netęsdami. Kitiems balsiams ištarti reikia daugiau laiko, juos tariame ilgai, patęsdami. Pagal laiką, reika- lingą balsiui ištarti, …
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
— Bus daug gHonsles p aBal Sirijos šypsojosi senelis,— py- rago anūkėliams. — O kas pyragą pasėjo? — Kolūkiečiai, darbo žmonės. Daug rankų arė, akėjo ir sėjo..- — O kaip tą pyragą sėja? — Et tu, neišmanėle! Pasėja grūdą, o iš jo ir išdygsta py- ragas. — O …
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
1 2. Lietuvių kalboje visi priebalsiai gali būti kieti arba minkšti, išskyrus tik priebalsį j, kuris visuomet yra minkštas. Jei, priebalsį tariant, priešakinė liežuvio dalis truputį aukščiau pakyla prie gomurio, tai priebalsis esti minkštas, pvz., …
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
Sudurtiniai priebalsiai č ir dž lietuvių „kalboje yra vėliau atsiradę: č'yra atsiradęs iš !j, o dž iš dj, ėjusių prieš užpakalinės eilės balsius. Seniau buvo matjau, skaitjau, jautjai, jautjo, medjai, gaidjai, audja ir. t. t. Vėliau j nustojo savo …
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
26 pratimas. Paskaitykite sakinius. Nurodykite, kuriuo garsu skiriasi juo- džiau išspausdinti žodžiai. Kokia šių žodžių reikšmė? 1. Į darbą atėjom geru laiku. Aš geriu vandenį. 2. Aplink buvo tylu. Pamokoje aš tyliu ir klausausi. 3. Aš taisau klaidas. …
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
28 pratimas. Paskaitykite tekstą; Nurodykite dvibalsius ir mišriuosius dvigarsius. 2 Neseniai, važinėdamas po Lietuvos miestus ir miestelius, aš mačiau, su kokia meile ir susidomėjimu mūsų darbininkas, valstie- tis, moksleivis ima į rankas tarybinę knygą, …
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
i želte želia. 4. Gerti reikia virintą vandenį. 5. Jau pradeda šalti. 6. Dangumi slenka pilki ir tamsūs debesys. $ 16. Raidės Kalbos garsus žymime (rašome) raidėmis. Raidžių lietuvių kal- boje iš viso yra 32. Visos raidės, drauge paimtos, vadinasi abėcėlė …
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View

Pagination

  • First page « First
  • Previous page ‹‹
  • …
  • Page 4582
  • Page 4583
  • Page 4584
  • Page 4585
  • Current page 4586
  • Page 4587
  • Page 4588
  • Page 4589
  • Page 4590
  • …
  • Next page ››
  • Last page Last »